Korėjiečių hieroglifų pavyzdys: Kai kurie egiptiečių simboliai naudojami kaip ideogramos. Šį raštą senovės graikai vadino hieroglifais. Juos sukūrė (IV tūkst. pr.m.e.prad.) Šumerų civilizacija. raštmenys buvo naudojami sen. Egipte. ROSETOS AKMUO. Ant akmens yra trijų kalbų užrašai: egiptiečių hieroglifais, graikiškai ir demotišku raštu. Rosetos akmuo dabar yra eksponuojamas muziejuje Britanijoje. Japonų raštmenys. Jie naudojami dar ir [...]
IDEOGRAFIJA – tai toks raštas, kai atskiras ženklas žymi tam tikrą sąvoką. Egiptiečių, šumerų ir kinų ideogramų pavyzdžiai: Šumerų raštas buvo naudojamas P. Mesopotamijoje, senovės Egipte. Hetitų ideogramos naudotos II tūkstantmetyje pr. Kr. Jų raštą iššifravo Groznas. Tokio pobūdžio raštas naudotas Mažojoje Azijoje, kur šiandien yra Turkija. Tai seniausio kinų rašto pavyzdys. Šis raštas vartotas [...]
Valiulio akmuo buvo rastas Karališkių kaimo miške. Jis yra siejamas su saulės kultu. 1. Mesopotamijoje, Altajuje rasta piktograma vaizduoja vežimus. 2. Tian Šajuje taip atrodė ugnies garbinimas. 1. Priešistoriniai schematiniai atvaizdai rasti Kalifornijoje buvo naudojami ir Š. Amerikoje. 2. Nuzulinti akmenys rasti pietų Prancūzijoje. 3. Geometriniai ženklai ant akmenų rasti Ispanijoje. 4. Priešistoriniai geometriniai ženklai [...]
Continue reading about Piktografija ir daiktinis raštas (II dalis)
PIKTOGRAFIJA – tai toks raštas, kai tam tikrais piešinėliais išreiškiama kokia nors mintis, perteikiama informacija. Tai pats seniausias rašto, kaip tokio, pavyzdys. Piktografinio rašto atšaka yra laikomas daiktinis raštas – daiktaraštis. Daiktaraštis – tai mintis, išreikšta daiktais. Keletas piktografijos raštų kaip tik yra žemiau pateikti pavyzdžiai. LAZDARAŠTIS. Jį vartojo lietuviai, norvegai, Š. Amerikos indėnai ir [...]
Continue reading about Piktografija ir daiktinis raštas (I dalis)
NEIGIAMA UGNIES SEMANTIKA V. MAČERNIO POEZIJOJE Neigiamą semantiką ugnis įgyja, kai poezijoje prabylama apie viltį, kančią, nykimą, naikinimą, kai prieinama prie pačios mirties. V. Mačernio kūryboje esama atvejų, kai ugnis dega liepsnoja ne šiaip sau, bet liepsnai suteikiamas tam tikrą būvis, kai jai priskiriamos „ribos“, pvz.: laužas – toliau ji negali sklisti, kaip iki tam [...]
Continue reading about Ugnies semantika Vytauto Mačernio poezijoje (II dalis)
Ugnis – viena iš gamtos stichijų. Panašiai ugnį apibrėžia ir „Naujasis simbolių žodynas“: „Ugnis, tariamai gyva, naikinanti, šildanti ir skleidžianti šviesą stichija, galinti sukelti skausmą ir atnešti mirtį.“ Tačiau simbolikoje ugnis turi ne tik neigiamą reikšmę, ji paprastai yra dvilypės prigimties. Ugnis gali būti ir šventasis namų židinio simbolis, kuris simbolizuoja įkvėpimą ir Šventąją dvasią, [...]
Continue reading about Ugnies semantika Vytauto Mačernio poezijoje (I dalis)
Poetinėje kalboje žodis nustoja būti vien tik neutralus ženklas. Jis veikia ir savo garsiniu pavidalu. Meninėje kalboje jis virsta juntama realybe. Speciali eiliuotos kalbos sritis – FONIKA. Ji tyrinėja garsinę eilėraščio formą – garsyną, jo rūšis. Garsyno meninis sutvarkymas vadinamas eilėraščio fonizavimu. Fonizavimo tipai ir priemonės. Poetinės kalbos skambumo pamatas – garsų pasikartojimai. Vienų eilėraščių [...]
Simbolis – (sutartinis ženklas) yra daikto, reiškinio pavadinimo pakeitimas sąlyginiu ženklu, kuo nors primenančiu aptariamąjį (rytas – gyvenimo pradžios, džiugios vilties, naktis – mirties, ledas – nelaisvės simbolis). Lietuvių lyrika nemažai simbolių perėmė iš liaudies dainų. Tai daugiausiai vienaprasmiai simboliai. Simbolinę prasmę gali įgyti bet kuri poetinė figūra: metafora, alegorija, palyginimas ar net epitetas. Simbolis [...]
Alegorija – tai metaforai artimas tropas, jos atmaina. Ji gimininga simboliui, tik yra išplėtota. Tai yra tam tikras motyvas, frazė, kuris be teksto prasmės turi ir (individualią) savarankišką kito konteksto prasmę. Paprastai ja sąlygiškai apibūdinami reiškiniai, ypatybės. Pavyzdžiui, taiką žymi baltas balandis, teisingumą – moteris užrištomis akimis su svarstyklėmis rankose ir pan. (Arba: „Laikas byra [...]
Komentarai