Paieška
Prenumeruoti
Facebook
Kategorijos
-
Paskutiniai įrašai
- Jonas Jablonskis
- Lietuvių kalbininkas ir kunigas Kazimieras Jaunius
- Lietuvių poetas ir kalbininkas Antanas Baranauskas
- Reikalavimai pamokų tvarkaraščiui sudaryti
- Emigracijos tema XXI a. pradžios prozoje
- Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (II dalis)
- Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (I dalis)
- Realistinės vaikų literatūros tendencijos XX a. II pusėje (II dalis)
- Realistinės vaikų literatūros tendencijos XX a. II pusėje (I dalis)
- Filosofinė – poetinė pasaka (II dalis)
Archyvas
Nuorodos
- Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
- Gimtasis žodis
- Klasikinė lietuvių literatūros antologija
- Kompiuterinės lingvistikos centras
- Lietuvių kalbos institutas
- Lietuvių kalbos kompiuterinė mokymo priemonė
- Lietuvių kalbos žodynas
- Lietuvių literatūros enciklopedija
- Lietuvių literatūros enciklopedija (2)
- Sinonimų žodynas
- Šiuolaikinės lietuvių literatūros antologija
- Tarptautinių žodžių žodynas
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Mėnesio archyvas: 2009 sausio
Eilėdarų rūšys (1)
LIAUDIES DAINŲ EILĖDARA. Jos metrinis pagrindas – meniškumas, t.y. kirčio ir skiemens skaičiaus priklausymas nuo melodijos. Pačiose seniausiose dainose vyraujantis principas buvo melodinis, o 17 a. pr. atsiranda skiemenų skaičiaus bruožai. 19 a. pr. atsiranda kirčio principas. ANTIKINĖ EILĖDARA. Metrinis … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: daina, eilėdara, Katekizmas, kirtis, Literatūra, Martynas Mažvydas, metras, mora, skiemuo
Komentarų: 2
Eilėdara
Nuo poezijos gyvavimo pradžios susiformavo daug eilėdarų. Jos susiklostė pagal tris principus: 1. skiemens kirtį (dėsningą kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų kaitą eilutėse) 2. pagal skiemens trukmę (dėsningą trumpųjų – ilgųjų skiemenų kaitą eilutėje) 3. pagal skiemenų skaičių. Tautos laikėsi šių … Skaityti toliau
Fonografija (III dalis)
<—- Kipro skiemeninis raštas. Jis buvo paplitęs Kipre VI – III a. pr. Kr. Kipriečiai rašė ir dešinės į kairę. BUGIJŲ raštas. Juo buvo rašoma Indonezijoje. Yra teigiama, kad graikai raides perėmė iš finikiečių, nes palikti ir pastarųjų raidžių pavadinimai. … Skaityti toliau
Fonografija (II dalis)
Ankstesnis arabų raštas vadintas SEBĖJŲ. Jis egzistavo Arabijos p-lį V a. pr. Kr. iki V a. po Kr., Persijoje, Tiurkų Kaganuose, Sogdiane, Charerme. Graikų abėcėlė. Dabartinio arabų rašto pavyzdys. Raštas turi 28 ženklus ir 120 stilių. Jis kilęs iš aramėjų … Skaityti toliau
Fonografija (I dalis)
FONOGRAFIJA – tai raštas, kuriame atskiri ženklai (fonogramos) žymi jau žodžių elementus – skiemenį, fonemas. <—- Kaano žemėse gyvavęs aramėjų raštas išnyko IV a. pr. Kr. Tai FINIKIEČIŲ rašto ženklai. —–> Jų raštą sudarė 22 ženklai, žymėję priebalsius ir pusbalsius.Šiuos … Skaityti toliau