Paieška
Prenumeruoti
Facebook
Kategorijos
-
Paskutiniai įrašai
- Jonas Jablonskis
- Lietuvių kalbininkas ir kunigas Kazimieras Jaunius
- Lietuvių poetas ir kalbininkas Antanas Baranauskas
- Reikalavimai pamokų tvarkaraščiui sudaryti
- Emigracijos tema XXI a. pradžios prozoje
- Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (II dalis)
- Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (I dalis)
- Realistinės vaikų literatūros tendencijos XX a. II pusėje (II dalis)
- Realistinės vaikų literatūros tendencijos XX a. II pusėje (I dalis)
- Filosofinė – poetinė pasaka (II dalis)
Archyvas
Nuorodos
- Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
- Gimtasis žodis
- Klasikinė lietuvių literatūros antologija
- Kompiuterinės lingvistikos centras
- Lietuvių kalbos institutas
- Lietuvių kalbos kompiuterinė mokymo priemonė
- Lietuvių kalbos žodynas
- Lietuvių literatūros enciklopedija
- Lietuvių literatūros enciklopedija (2)
- Sinonimų žodynas
- Šiuolaikinės lietuvių literatūros antologija
- Tarptautinių žodžių žodynas
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Mėnesio archyvas: 2009 balandžio
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (III dalis)
Knygos prekinė išvaizda Romanas „Alfavilnius“ prasideda nuo vidurio – ten ir pasibaigia. Knygos viršeliais tapo paprasti puslapiai, tiesa, vos vos storesni. Tai, jog tikrasis knygos viršelis atsidūrė knygos viduje – nėra spaustuvės klaida, kaip pats autorius teigė, tai sąmoningas naujojo … Skaityti toliau
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (II dalis)
Niekas nėra tiesa. Viskas yra leistina. Valentinas Klimašauskas, paklaustas ar ne per daug sau leidžia parašydamas tokį romaną, ir ar viskas yra leistina, teigė, jog „Leistina yra viskas, nes kalba, gramatika ir visas mūsų mąstymas apie pasaulį yra paremtas metaforomis, … Skaityti toliau
„Alfavilnius, arba keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai“ – viskas leistina (I dalis)
Alfavilnius, arba Keisti Arnoldo Sputniko nuotykiai „Alfavilnius“ – konceptualus nuotykių romanas, kurio herojus Arnoldas Sputnikas, pirmas tautinis kiborgas, kartu su kitais veikėjais lyg po pramogų parką keliauja po realizmo, mokslinės fantastikos, literatūros teorijos, kičinės ir pornoliteratūros atrakcionus“ (p. 160), atgal … Skaityti toliau
J. Lotmano „Skalndalo logikos“ ir M. Bachtino karnavalizacijos sampratų sąsajos (II dalis)
Lotmanas plėtoja mintį, jog „skandalų logikos“ principu Dostojevskio romanuose yra kuriami epizodai, tam tikri romano įvykiai, nedarniai einantys vienas po kito. Tuo tarpu Bachtinas karnavalizaciją sieja labiau su dialogu, kurį kuria romanų personažai tam tikrame epizode: „Visuose Dostojevskio romanuose, pradedant … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Bachtinas, Dostojevskis, karnavalizacija, Literatūra, Lotmanas, siužetas, skandalas, tipologija
Komentarų: 0
J. Lotmano „Skalndalo logikos“ ir M. Bachtino karnavalizacijos sampratų sąsajos (I dalis)
J. Lotmanas straipsnyje „Siužeto kilmė tipologiniu požiūriu“ aptaria Dostojevskio romanų ypatumus, ką daro ir M. Bachtinas knygoje „Dostojevskio poetikos problemos“, tačiau abu autoriai, kalbėdami apie tą patį rašytoją, plėtoja savitus aspektus: Lotmanas tai įvardija kaip „skandalų logiką“, o Bachtinas – … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Bachtinas, Dostojevskis, karnavalizacija, Literatūra, Lotmanas, siužetas, skandalas, tipologija
Komentarų: 1
Literatūros ir dailės sąsajos
Literatūra turi sąlyčio taškų ir su daile. Jos abi kuria meninius vaizdus. Literatūra, pasitelkdama kalbą, kuria vaizdus, kurie meniniais vaizdiniais tarsi atsikuria žmogaus sąmonėje. Literatūros kuriamas vaizdas yra vienkartinis, tuo tarpu sąmonėje atsirandantys vaizdiniai yra beribiai, nes kiek skaitytojų, tiek … Skaityti toliau
Estetinis santykis įvairiose meno srityse
Menininkas savo idėją realizuoja per kokią nors medžiagą. Nors ji ne visada būna materiali, tačiau susijusi su vienokiu ar kitokiu apdorojimu. Tapytojo medžiaga – spalvos, išdėstomos plokštumoje, aktoriaus – kūnas ir balsas, skulptoriaus – akmuo, rašytojo – kalba. Kiekviena medžiaga … Skaityti toliau
Literatūros mokslas, objektas ir šakos
Literatūros mokslas – tai sritis, kuri analizuoja kūrinį ir jo ryšį su epocha, estetinėmis tendencijomis. Literatūrologija savo dėmesio objektu renkasi grožinės literatūros kūrinį. Jos šakos: literatūros teorija, literatūros istorija, literatūros kritika. Šalia šių šakų yra ir šalutinės: tekstologija, bibliografija, meno … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: adresatas, analizė, bibliografija, istorija, kritika, Literatūra, mokslas, tekstologija
Komentarų: 6
Literatūra – žodžio menas. Panašumai ir skirtybės su kitais menais. (II dalis)
3. Jau antikoje pastebėta, kad poezijos esmė labai susijusi su estetikos kategorijomis (grožiu, harmonija, darna… ). Pavadinimas taip pat operuoja į estetinę funkciją. Ji suvokiama kaip žodžio menas ir neišvengiamai tenka aptarti literatūros sąvoką su menų įvairove. Koks yra menų … Skaityti toliau
Literatūra – žodžio menas. Panašumai ir skirtybės su kitais menais. (I dalis)
Jau antikoje buvo suvokta, kad literatūra yra meno srities reiškinys, tik buvo kitaip vadinama. Tuomet ji turėjo terminą „poezija“. Antikoje poezija reiškė kūrybišką charakterių, vaizdų, veiksmų, troškimų vaizdavimą. Jis buvo išdėstytas chronologiškai. Toks suvokimas galiojo iki XVIII a. XVIII a. … Skaityti toliau