2. Kokia novelės nuotaika? Kokiomis detalėmis kuriama? Klausimas sudarytas iš dviejų dalių, kurios viena su kita glaudžiai susijusios. Galima palyginti susumuotus rezultatus diagramose, kurios, kaip matyti, daugmaž panašios: Kaip rodo testo rezultatai, atsakymų pasiskirstymas apylygis, tačiau diagramoje nėra atskirai parodomas kiekvienos klausimo dalies taškų skaičius, tad norėtųsi viską aptarti plačiau. Šiam klausimui buvo skirti 2 [...]
Continue reading about MODERNIOS PROZOS SKAITYMAS PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE (Tyrimas, nr.2.)
Straipsnyje pateikiami susumuoti atsakymai (J. Biliūno “Kliudžiau” ir B. Vilimaitės “Pusryčiai ant žolės”), numatomi / galimi atsakymai. 1. Klausimo forma suformuluokite novelės problemą. (4 taškai) (Galimas atsakymas: Kodėl būtina patirti sukrėtimą, kad suprastum blogai pasielgęs? / Kodėl praeitis grįždama neleidžia džiaugtis gyvenimu?) Šis klausimas yra pakankamai sudėtingas, tačiau kaip sufleris, mokiniams buvo palengvinimas – iš [...]
Continue reading about MODERNIOS PROZOS SKAITYMAS PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE (Tyrimas, nr.1)
Bitė Vilimaitė PUSRYČIAI ANT ŽOLĖS 1. Klausimo forma suformuluokite novelės problemą. (4 taškai) 2. Kokia novelės nuotaika? Kokiomis detalėmis ji kuriama? (2 t.) 3. Kokia seka novelėje išdėstyti įvykiai? (3 t.) 4. Kuri teksto vieta yra novelės užuomazga, kuri kulminacija ir kur atomazga? (6 t.) 5. Kas yra novelės pasakotojas, koks jis? (2 t.) 6. [...]
Continue reading about MODERNIOS PROZOS SKAITYMAS PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE (Testas nr. 2)
Jonas Biliūnas KLIUDŽIAU Tat buvo nedidelė balta katytė. Jos menkas suliesėjęs kūnelis visas drebėjo nuo šalčio ir baimės; jos plaukai, lietaus sušlapinti ir purvais apskretę, visi kabėjo sustyrę ir pasišiaušę. Radau aš ją lauke, patvoryje pritūpusią, susirietusią, nelaimingą. Mane pamačiusi ji taip gailestingu balsu sumiaukė ir pažiūrėjo akimis, kuriose švietė ir baimė, ir viltis. Ji [...]
Continue reading about MODERNIOS PROZOS SKAITYMAS PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE (Testas nr. 1)
Ankstesniuose straipsniuose buvo apžvelgta tradiciškumo ir modernumo samprata, modernios prozos ypatybės, skaitymo ir suvokimo specifiškumas, o dabartinis ir būsimieji straipsniai bus susiję su pačia analize ir tyrimo rezultatais. Tyrimo tikslai: 1. Išsiaiškinti, kaip mokiniai geba suvokti tradicinės literatūros tekstus. 2. Ištirti, kaip mokiniai suvokia moderniosios literatūros tekstus. 3. Palyginti gautus rezultatus su bendrosiose ugdymo programose [...]
Continue reading about MODERNIOS PROZOS SKAITYMAS PAGRINDINĖJE MOKYKLOJE (Tyrimas)
Referencijos sąvoka suprantama ne vienodai. Tokį supratimą lemia skirtinga įvardžių semantika. Referencija sakinius susieja konkretesnės reikšmės įvardžiais (pvz.: ten, tada, aš, jie, šis ) nei substitucija. Viena dažniausių tirtame fragmente vartojamų sakinių siejimo priemonių – referencija. Šios siejimo priemonės dažnumą lemia kalbėjimo situacija (dažnai minimi asmenys ir jų vardai) bei stilistinės (kad nebūtų vis kartojami [...]
Continue reading about REFERENCIJA ANTANO ŠKĖMOS ROMANE “BALTA DROBULĖ” – IŠVADOS
Parodomoji referencija – sakinių siejimo priemonė, reiškiama parodomaisiais įvardžiais (pvz.: šis, ši, tas, anas ir t.t.). Parodomoji referencija reiškiama įvardžiais šis, ši, keli ir du. A. Škėmos romano Balta drobulė teksto fragmente įvardžiai beveik tolygiai vartojami kartu su asmenį ir įvairius objektus reiškiančiais žodžiais. Tekste jie daug retesni už visus kitus asmeninius įvardžius. Lyginant jis, [...]
Continue reading about PARODOMOSIOS REFERENCIJOS VARTOJIMO APŽVALGA
Laiko referencija – sakinių siejimo priemonė, kurios gramatinė raiška yra laiką reiškiantis įvardis (pvz.: dabar, tada ir t.t.). Laiko referencijos vartojimo polinkius labiau lemia semantika. Jos pavartojimo atvejų rasta nedaug (4), bet tai, kad vyrauja būtasis ir esamasis laikas, įtakos turi pasakojimo situacija, pvz.: „Daktaro Igno galva dar labiau nusviro ant krūtinės. < … > [...]
Continue reading about LAIKO REFERENCIJOS VARTOJIMO POLINKIAI
Asmeninė referencija tirtame tekste reiškiama asmeniniais įvardžiais (pvz.: „Antanas Garšva įeina į peroną. <…> Jis žingsniuoja apytuščiu peronu.“ (ŠkėmBD 7); „Aš prisimenu senelio kapeliono žodžius mums, vaikučiams: <…>. O, kaip mes neapkentėm pirmojo mokinio!“ (ŠkėmBD 11); „Daktaras Ignas ir pats sukuria kokį eilėraštį, belaukdamas pacientų. <… > Jo apskritas veidelis nušvinta merginos rausvumu, kai jis [...]
Continue reading about ASMENINĖS REFERENCIJOS POTIPIŲ VARTOJIMAS
Pagal tai, ką įvardis “jis” pakeičia, galima matyti, ar vartojama tikrai referencija (ar pasak A. Rosino – substitucija). Vis gi, daugeliu atvejų asmeninis įvardis jis (24 atvejais is 300 sakinių) pakeičia asmenį (dažniausiai Antaną Garšvą, rečiau – daktarą Igną). Asmenį taip pat keičia ir įvardžiai jo, mes, jas, ir vienai ir tik jie pakeičiamas nebe [...]
Komentarai