Mėnesio archyvas: 2009 gegužės

Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.2.)

2. Kokia novelės nuotaika? Kokiomis detalėmis kuriama? Klausimas sudarytas iš dviejų dalių, kurios viena su kita glaudžiai susijusios. Galima palyginti susumuotus rezultatus diagramose, kurios, kaip matyti, daugmaž panašios: Kaip rodo testo rezultatai, atsakymų pasiskirstymas apylygis, tačiau diagramoje nėra atskirai parodomas … Skaityti toliau

Kategorijos: Pedagogika | Žymos: , , , , , , | Komentarų: 0

Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.1)

Straipsnyje pateikiami susumuoti atsakymai (J. Biliūno „Kliudžiau“ ir B. Vilimaitės „Pusryčiai ant žolės“), numatomi / galimi atsakymai. 1. Klausimo forma suformuluokite novelės problemą.  (4 taškai) (Galimas atsakymas: Kodėl būtina patirti sukrėtimą, kad suprastum blogai pasielgęs? / Kodėl praeitis grįždama neleidžia … Skaityti toliau

Kategorijos: Pedagogika | Žymos: , , , , , , , , , | Komentarų: 0

Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 2)

Bitė Vilimaitė PUSRYČIAI ANT ŽOLĖS 1. Klausimo forma suformuluokite novelės problemą. (4 taškai) 2. Kokia novelės nuotaika? Kokiomis detalėmis ji kuriama? (2 t.) 3. Kokia seka novelėje išdėstyti įvykiai? (3 t.) 4. Kuri teksto vieta yra novelės užuomazga, kuri kulminacija … Skaityti toliau

Kategorijos: Pedagogika | Žymos: , , , , , , , | Komentarų: 0

Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 1)

Šiame straipsnyje yra pateikiamas vienas tradicinės prozos tekstas (Jono Biliūno novelė „Kliudžiau“) ir 10 su juo susijusių klausimų. Kitame straipsnyje bus pateiktas Bitės Vilimaitės tekstukas „Pusryčiai ant žolės“. Vienam testui atlikti skiriama viena pamoka (bet gali būti, kad visos pamokos … Skaityti toliau

Kategorijos: Pedagogika | Žymos: , , , , , , , , | Komentarų: 1

Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas)

Ankstesniuose straipsniuose buvo apžvelgta tradiciškumo ir modernumo samprata, modernios prozos ypatybės, skaitymo ir suvokimo specifiškumas, o dabartinis ir būsimieji straipsniai bus susiję su pačia analize ir tyrimo rezultatais. Tyrimo tikslai: 1. Išsiaiškinti, kaip mokiniai geba suvokti tradicinės literatūros tekstus. 2. … Skaityti toliau

Kategorijos: Pedagogika | Žymos: , , , , , , , | Komentarų: 0

Referencija Antano Škėmos romane „Balta drobulė“ – išvados

Referencijos sąvoka suprantama ne vienodai. Tokį supratimą lemia skirtinga įvardžių semantika. Referencija sakinius susieja konkretesnės reikšmės įvardžiais (pvz.: ten, tada, aš, jie, šis ) nei substitucija. Viena dažniausių tirtame fragmente vartojamų sakinių siejimo priemonių – referencija. Šios siejimo priemonės dažnumą … Skaityti toliau

Kategorijos: Kalba | Žymos: , , , , | Komentarų: 1

Parodomosios referencijos vartojimo apžvalga

Parodomoji referencija – sakinių siejimo priemonė, reiškiama parodomaisiais įvardžiais (pvz.: šis, ši, tas, anas ir t.t.). Parodomoji referencija reiškiama įvardžiais šis, ši, keli ir du. A. Škėmos romano Balta drobulė teksto fragmente įvardžiai beveik tolygiai vartojami kartu su asmenį ir … Skaityti toliau

Kategorijos: Kalba | Žymos: , , , , | Komentarų: 0

Laiko referencijos vartojimo polinkiai

Laiko referencija – sakinių siejimo priemonė, kurios gramatinė raiška yra laiką reiškiantis įvardis (pvz.: dabar, tada ir t.t.). Laiko referencijos vartojimo polinkius labiau lemia semantika. Jos pavartojimo atvejų rasta nedaug (4), bet tai, kad vyrauja būtasis ir esamasis laikas, įtakos … Skaityti toliau

Kategorijos: Kalba | Žymos: , , , , | Komentarų: 0

Asmeninės referencijos potipių vartojimas

Asmeninė referencija tirtame tekste reiškiama asmeniniais įvardžiais (pvz.: „Antanas Garšva įeina į peroną. <…> Jis žingsniuoja apytuščiu peronu.“ (ŠkėmBD 7); „Aš prisimenu senelio kapeliono žodžius mums, vaikučiams: <…>. O, kaip mes neapkentėm pirmojo mokinio!“ (ŠkėmBD 11);  „Daktaras Ignas ir pats … Skaityti toliau

Kategorijos: Kalba | Žymos: , , , , | Komentarų: 0

Asmeninė referencijos raiška

Pagal tai, ką įvardis „jis“ pakeičia, galima matyti, ar vartojama tikrai referencija (ar pasak A. Rosino – substitucija). Vis gi, daugeliu atvejų asmeninis įvardis jis (24 atvejais is 300 sakinių) pakeičia asmenį (dažniausiai Antaną Garšvą, rečiau – daktarą Igną). Asmenį … Skaityti toliau

Kategorijos: Kalba | Žymos: , , , , | Komentarų: 0