Paieška
Prenumeruoti
Facebook
Kategorijos
-
Paskutiniai įrašai
- Antanas Salys
- Pranas Skardžius
- Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga (II dalis)
- Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga (I dalis)
- Jonas Jablonskis
- Lietuvių kalbininkas ir kunigas Kazimieras Jaunius
- Lietuvių poetas ir kalbininkas Antanas Baranauskas
- Reikalavimai pamokų tvarkaraščiui sudaryti
- Emigracijos tema XXI a. pradžios prozoje
- Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (II dalis)
Archyvas
Nuorodos
- Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
- Gimtasis žodis
- Klasikinė lietuvių literatūros antologija
- Kompiuterinės lingvistikos centras
- Lietuvių kalbos institutas
- Lietuvių kalbos kompiuterinė mokymo priemonė
- Lietuvių kalbos žodynas
- Lietuvių literatūros enciklopedija
- Lietuvių literatūros enciklopedija (2)
- Sinonimų žodynas
- Šiuolaikinės lietuvių literatūros antologija
- Tarptautinių žodžių žodynas
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Mėnesio archyvas: 2009 gegužės
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.2.)
2. Kokia novelės nuotaika? Kokiomis detalėmis kuriama? Klausimas sudarytas iš dviejų dalių, kurios viena su kita glaudžiai susijusios. Galima palyginti susumuotus rezultatus diagramose, kurios, kaip matyti, daugmaž panašios: Kaip rodo testo rezultatai, atsakymų pasiskirstymas apylygis, tačiau diagramoje nėra atskirai parodomas … Skaityti toliau
Kategorijos: Pedagogika
Žymos: 10 klasė, Bitė Vilimaitė, Didaktika, Jonas Biliūnas, Literatūra, modernumas, proza
Komentarų: 0
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.1)
Straipsnyje pateikiami susumuoti atsakymai (J. Biliūno „Kliudžiau“ ir B. Vilimaitės „Pusryčiai ant žolės“), numatomi / galimi atsakymai. 1. Klausimo forma suformuluokite novelės problemą. (4 taškai) (Galimas atsakymas: Kodėl būtina patirti sukrėtimą, kad suprastum blogai pasielgęs? / Kodėl praeitis grįždama neleidžia … Skaityti toliau
Kategorijos: Pedagogika
Žymos: 10 klasė, Bitė Vilimaitė, Didaktika, Jonas Biliūnas, Kliudžiau, Literatūra, modernumas, novelė, proza, Pusryčiai ant žolės
Komentarų: 0
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 2)
Bitė Vilimaitė PUSRYČIAI ANT ŽOLĖS 1. Klausimo forma suformuluokite novelės problemą. (4 taškai) 2. Kokia novelės nuotaika? Kokiomis detalėmis ji kuriama? (2 t.) 3. Kokia seka novelėje išdėstyti įvykiai? (3 t.) 4. Kuri teksto vieta yra novelės užuomazga, kuri kulminacija … Skaityti toliau
Kategorijos: Pedagogika
Žymos: 10 klasė, Bitė Vilimaitė, Didaktika, Literatūra, modernumas, proza, Pusryčiai ant žolės, testas
Komentarų: 0
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 1)
Šiame straipsnyje yra pateikiamas vienas tradicinės prozos tekstas (Jono Biliūno novelė „Kliudžiau“) ir 10 su juo susijusių klausimų. Kitame straipsnyje bus pateiktas Bitės Vilimaitės tekstukas „Pusryčiai ant žolės“. Vienam testui atlikti skiriama viena pamoka (bet gali būti, kad visos pamokos … Skaityti toliau
Kategorijos: Pedagogika
Žymos: 10 klasė, Didaktika, Jonas Biliūnas, Kliudžiau, Literatūra, modernumas, mokykla, proza, testas
Komentarų: 1
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas)
Ankstesniuose straipsniuose buvo apžvelgta tradiciškumo ir modernumo samprata, modernios prozos ypatybės, skaitymo ir suvokimo specifiškumas, o dabartinis ir būsimieji straipsniai bus susiję su pačia analize ir tyrimo rezultatais. Tyrimo tikslai: 1. Išsiaiškinti, kaip mokiniai geba suvokti tradicinės literatūros tekstus. 2. … Skaityti toliau
Kategorijos: Pedagogika
Žymos: 10 klasė, anketa, Didaktika, Literatūra, modernumas, mokykla, proza, tyrimas
Komentarų: 0
Referencija Antano Škėmos romane „Balta drobulė“ – išvados
Referencijos sąvoka suprantama ne vienodai. Tokį supratimą lemia skirtinga įvardžių semantika. Referencija sakinius susieja konkretesnės reikšmės įvardžiais (pvz.: ten, tada, aš, jie, šis ) nei substitucija. Viena dažniausių tirtame fragmente vartojamų sakinių siejimo priemonių – referencija. Šios siejimo priemonės dažnumą … Skaityti toliau
Kategorijos: Kalba
Žymos: Antanas Škėma, Balta drobulė, Kalba, referencija, Sakinių siejimas
Komentarų: 1
Parodomosios referencijos vartojimo apžvalga
Parodomoji referencija – sakinių siejimo priemonė, reiškiama parodomaisiais įvardžiais (pvz.: šis, ši, tas, anas ir t.t.). Parodomoji referencija reiškiama įvardžiais šis, ši, keli ir du. A. Škėmos romano Balta drobulė teksto fragmente įvardžiai beveik tolygiai vartojami kartu su asmenį ir … Skaityti toliau
Kategorijos: Kalba
Žymos: Antanas Škėma, Balta drobulė, Kalba, referencija, Sakinių siejimas
Komentarų: 0
Laiko referencijos vartojimo polinkiai
Laiko referencija – sakinių siejimo priemonė, kurios gramatinė raiška yra laiką reiškiantis įvardis (pvz.: dabar, tada ir t.t.). Laiko referencijos vartojimo polinkius labiau lemia semantika. Jos pavartojimo atvejų rasta nedaug (4), bet tai, kad vyrauja būtasis ir esamasis laikas, įtakos … Skaityti toliau
Kategorijos: Kalba
Žymos: Antanas Škėma, Balta drobulė, Kalba, referencija, Sakinių siejimas
Komentarų: 0
Asmeninės referencijos potipių vartojimas
Asmeninė referencija tirtame tekste reiškiama asmeniniais įvardžiais (pvz.: „Antanas Garšva įeina į peroną. <…> Jis žingsniuoja apytuščiu peronu.“ (ŠkėmBD 7); „Aš prisimenu senelio kapeliono žodžius mums, vaikučiams: <…>. O, kaip mes neapkentėm pirmojo mokinio!“ (ŠkėmBD 11); „Daktaras Ignas ir pats … Skaityti toliau
Kategorijos: Kalba
Žymos: Antanas Škėma, Balta drobulė, Kalba, referencija, Sakinių siejimas
Komentarų: 0
Asmeninė referencijos raiška
Pagal tai, ką įvardis „jis“ pakeičia, galima matyti, ar vartojama tikrai referencija (ar pasak A. Rosino – substitucija). Vis gi, daugeliu atvejų asmeninis įvardis jis (24 atvejais is 300 sakinių) pakeičia asmenį (dažniausiai Antaną Garšvą, rečiau – daktarą Igną). Asmenį … Skaityti toliau
Kategorijos: Kalba
Žymos: Antanas Škėma, Balta drobulė, Kalba, referencija, Sakinių siejimas
Komentarų: 0