Paieška
Prenumeruoti
Facebook
Kategorijos
-
Paskutiniai įrašai
- Jonas Jablonskis
- Lietuvių kalbininkas ir kunigas Kazimieras Jaunius
- Lietuvių poetas ir kalbininkas Antanas Baranauskas
- Reikalavimai pamokų tvarkaraščiui sudaryti
- Emigracijos tema XXI a. pradžios prozoje
- Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (II dalis)
- Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (I dalis)
- Realistinės vaikų literatūros tendencijos XX a. II pusėje (II dalis)
- Realistinės vaikų literatūros tendencijos XX a. II pusėje (I dalis)
- Filosofinė – poetinė pasaka (II dalis)
Archyvas
Nuorodos
- Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
- Gimtasis žodis
- Klasikinė lietuvių literatūros antologija
- Kompiuterinės lingvistikos centras
- Lietuvių kalbos institutas
- Lietuvių kalbos kompiuterinė mokymo priemonė
- Lietuvių kalbos žodynas
- Lietuvių literatūros enciklopedija
- Lietuvių literatūros enciklopedija (2)
- Sinonimų žodynas
- Šiuolaikinės lietuvių literatūros antologija
- Tarptautinių žodžių žodynas
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Mėnesio archyvas: 2009 gegužės
Bendroji referencijos vartojimo apžvalga Antano Škėmos romane „Balta drobulė“
Visoje teksto imtyje (t.y. 300 sakinių) iš visų gramatinių sakinių siejimo priemonių, bene daugiausiai buvo rasta referencijos (53 atvejai). Visos kitos sakinių siejimo priemonės pavartotos rečiau, o iš visos imties substitucijos nerasta nė vieno atvejo. (pav.) Tokį autoriaus siejimo priemonių … Skaityti toliau
Kategorijos: Kalba
Žymos: Antanas Škėma, Balta drobulė, elipsė, Kalba, konjunkcija, referencija, Sakinių siejimas, substitucija
Komentarų: 0
Referencijos sąvoka ir samprata
Įvairiuose teksto lingvistikos darbuose referencijos sąvoka suprantama ne vienodai. Kartais referencija net nėra atskiriama, o dažnai tapatinama su substitucija. Tokį požiūrį yra išsakęs Albertas Rosinas knygoje „Lietuvių bendrinės kalbos įvardžiai“. Toks požiūris atsiranda todėl, kad įvardžiai jis ir ji nėra … Skaityti toliau
Kategorijos: Kalba
Žymos: Albertas Rosinas, Kalba, lingvistika, referencija, Sakinių siejimas, Vida Remeikytė, Zita Alaunienės
Komentarų: 3
Referencija Antano Škėmos romane „Balta drobulė“
Teksto lingvistikoje yra nurodomos įvairios sakinių siejimo priemonės. Jos dar yra smulkiau klasifikuojamos pagal kalbos lygmenis. Sakinius sieti gali įvairūs leksiniai vienetai (jungtukai, pasikartojantys žodžiai, įvardžiai ir t.t.), tačiau pagal tai, ką siejamieji leksiniai vienetai reiškia, skiriama leksinė, gramatinė ir … Skaityti toliau
Kategorijos: Kalba
Žymos: Antanas Škėma, Balta drobulė, Kalba, kohezija, lingvistika, referencija, siejimo priemonės
Komentarų: 3
Pamokos analizės planas (III dalis)
4. Naujos medžiagos suvokimui mokytoja naudojo pasakojimą, kurį pailiustravo brėžiniu lentoje. Taip pat pateikė kelias savarankiško darbo užduotis. Mokiniai jas atlikę, demonstravo savo piešinius prieš klasę, skaitė sugalvotus sakinius klasės draugams, nurodė aplinkybių vietą juose. Toks savarankiškas darbas, pritaikant praktikoje … Skaityti toliau
Pamokos analizės planas (II dalis)
I. Pamoka prasidėjo darbui paruoštoje klasėje: lenta buvo nuvalyta, kempinė išplauta, patalpa išvėdinta. Mokytoja darbui su penktokais buvo pasiruošusi. Nors pamokos metu naudojo kaip vaizdinę priemonę lentą, tačiau jos visai pakako, kad būtų išaiškinta nauja pamokos tema ir klasėje vyktų … Skaityti toliau
Pamokos analizės planas (I dalis)
1. Klasė: 5a 2. Dalykas: lietuvių klaba 3. Mokytojas: …… 4. Pamokos tema: Aplinkybės. 5. Pamokos tikslai: a) mokomieji: mokiniai turi įgyti žinių apie sakinio dalis – aplinkybes, taikydami taisykles, mokėti jas atpažinti sakiniuose. b) lavinamieji: išlavinti mokinius aplinkybes skirti … Skaityti toliau
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (4 dalis)
UŽSIENIO PATIRTIS LIETUVOJE Albinas Liaugminas, pabuvojęs užsienyje, susipažinęs su įvairia pedagogine spauda, grįžęs į Lietuvą paskelbė daugybę straipsnių, susijusių su pedagogine mintimi, daug naudingos informacijos, išgirstos konferencijų metu. Skleisdamas Vakarų Europos pedagogikos mokslo idėjas apie vaiko pažinimą, nurodė, kad norint … Skaityti toliau
Kategorijos: Pedagogika
Žymos: Albinas Liaugmanas, kultūra, mokykla, Pedagogika, ugdymas
Komentarų: 0
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (3 dalis)
Pedagogikos mokslo universalumas Albinui Liaugminui rūpėjo akcentuoti, kad baigęs universitetines psichologijos studijas, būsimasis mokytojas turi suvokti, jog vaikas ar jaunuolis yra vieninga ir visad auganti, bręstanti būtybė, jog ji neskaidoma pagal atskiras funkcijas ar vadovėlių paragrafus, todėl ta būtybė be … Skaityti toliau
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos (2 dalis)
Integralinė pedagogika Integralinės pedagogikos sampratą A. Liaugminas plėtojo per visą savo profesinės veiklos laikotarpį. Ji brendo palengva, nuosekliai, tačiau radikalių permainų integralinės pedagogikos mintyje net ir Liaugmino gyvenimo pabaigoje nepastebima. Šios pedagogikos tikslas buvo auklėti ir formuoti visą žmogų. Liaugminas … Skaityti toliau
Kategorijos: Pedagogika
Žymos: Albinas Liaugmanas, demokratija, kultūra, mokymas, Pedagogika, tauta
Komentarų: 0
Albino Liaugmino demokratinės pedagogikos idėjos
Didelę įtaką Albino Liaugmino pedagoginėms mintims padarė didieji pedagogikos autoritetai, tokie kaip J. Fr. Herbertas, I. Kanto pasekėjas, O. Willmanas, H. Schallermannas ir Ft. Gansbergas bei kt. Remdamasis visų jų mintimis, Liaugminas formavo savo idėjas. Sakė, jog reikia siekti, kad … Skaityti toliau