Paieška
Prenumeruoti
Facebook
Kategorijos
-
Paskutiniai įrašai
- Jonas Jablonskis
- Lietuvių kalbininkas ir kunigas Kazimieras Jaunius
- Lietuvių poetas ir kalbininkas Antanas Baranauskas
- Reikalavimai pamokų tvarkaraščiui sudaryti
- Emigracijos tema XXI a. pradžios prozoje
- Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (II dalis)
- Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (I dalis)
- Realistinės vaikų literatūros tendencijos XX a. II pusėje (II dalis)
- Realistinės vaikų literatūros tendencijos XX a. II pusėje (I dalis)
- Filosofinė – poetinė pasaka (II dalis)
Archyvas
Nuorodos
- Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
- Gimtasis žodis
- Klasikinė lietuvių literatūros antologija
- Kompiuterinės lingvistikos centras
- Lietuvių kalbos institutas
- Lietuvių kalbos kompiuterinė mokymo priemonė
- Lietuvių kalbos žodynas
- Lietuvių literatūros enciklopedija
- Lietuvių literatūros enciklopedija (2)
- Sinonimų žodynas
- Šiuolaikinės lietuvių literatūros antologija
- Tarptautinių žodžių žodynas
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Mėnesio archyvas: 2009 birželio
Mirtis ir Dievas Sigito Parulskio poezijos rinkiniuose „Mirusiųjų“ ir „Mortui sepulti sint“ (1 dalis)
Su mirtimi glaudžiai siejamas tikėjimas Dievu. Nepaliaujamai ieškoma bent menkiausios tikėjimo atsvaros, bent ploniausios gijos, kuri pagrįstų, privestų Dievo buvimą prie žmogaus, o tiksliau, norima jį pajausti visu savimi, įsitikinti jo artumu ir bent taip kilti tikėjimo link: ak Viešpatie, … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Dievas, Literatūra, mirtis, Mirusiųjų, Mortui sepulti sint, poezija, Sigitas Parulskis
Komentarų: 0
Mirtis ir žmogus Sigito Parulskio eilėraščių rinkiniuose „Mirusiųjų“ ir „Mortui sepulti sint“ (4 dalis)
Dažname eilėraštyje ne tik per žemę, bet ir per daugelį asociacijų palaipsniui prieinama prie mirties. Gretinami vaizdiniai skiriasi, tačiau mažinant distanciją sueina lyg į vieną tašką, atsiremia į mirtį ir supanašėja: nuo šalto vandens simbolikos, juodos žemės, kieto akmens, griuvėsių, … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Literatūra, mirtis, Mirusiųjų, Mortui sepulti sint, poezija, Sigitas Parulskis, žmogus
Komentarų: 1
Mirtis ir žmogus Sigito Parulskio eilėraščių rinkiniuose „Mirusiųjų“ ir „Mortui sepulti sint“ (3 dalis)
Parulskio kuriamas poezijos pasaulis pilnas įtampos, kylančios iš netikrumo, nepasitikėjimo, iš pasaulio tuštybės: pasaulis savo tikrumu paliegęs mirtis išblukins nuodėmių spalvas <…> („Epilogas“) Jis toks vienodai pilkas ir absurdiškas, be spalvų ir be gyvybės, lyg ir netikras (mirtis čia kaip … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: literatūta, mirtis, Mirusiųjų, Mortui sepulti sint, poezija, Sigitas Parulskis, žmogus
Komentarų: 1
Mirtis ir žmogus Sigito Parulskio eilėraščių rinkiniuose „Mirusiųjų“ ir „Mortui sepulti sint“ (2 dalis)
Trečia, mirties ir mirimo prasmė poezijoje darosi pajaučiama Dievo, pasaulio ir žmogaus sąveikoje. Joje susipina egzistencinis nykumas (nes šiapusybė laikina ir beprasmė), Dievo siekiamybė, prarasto laiko ieškojimas („žmogiškosios egzistencijos stichija – laikas“ ). Čia nuvainikuojamos vertybės ir iškeliami geiduliai. Egzistencinis … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Literatūra, mirtis, Mirusiųjų, Mortui sepulti sint, poezija, Sigitas Parulskis, žmogus
Komentarų: 0
Mirtis ir žmogus Sigito Parulskio eilėraščių rinkiniuose „Mirusiųjų“ ir „Mortui sepulti sint“ (1 dalis)
„Taip kaip normaliam žmogui patinka gyventi, taip šiam poetui patinka mirti.“ Mirties tema persunkia abu poezijos rinkinius („Mirusiųjų“ ir „Mortui sepulti sint“) ir peršasi išvada, kad čia apie mirtį imama kalbėti kaip apie patį gyvenimą. Ir iš tiesų, pasak poeto … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: egzistencija, Literatūra, mirtis, Mirusiųjų, Mortui sepulti sint, poezija, Sigitas Parulskis, žmogus
Komentarų: 1
Sigitas Parulskis
„Negaliu teigti, jog Šventąjį Raštą taip paprasta prilyginti žurnalams su nuogomis bobomis, bet tai, jog man iš esmės visuomet rūpėjo tik Dievas ir moteris, yra tiesa. Dvi temos, kuriomis viskas prasideda, iš kurių viskas atsiranda ir kuriomis viskas pasibaigia.“ Sigitas … Skaityti toliau
Mirtis ir žmogus Algimanto Mackaus poezijos rinkiniuose „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“ ir „Chapel B“ (3 dalis)
Mirties amžinumas, neišnykstamumas rutuliojamas visuose šio rinkinio eilėraščiuose. Čia susipina viskas: gimtosios kalbos, gimtosios žemės neturėjimo problema, išeivio situacija, mirties persunkta egzistencija, dvasinė praraja. Mažiau paliečiama Dievo buvimo ir jo santykio su žmogumi tema, labiau grįžtama prie tragišku požiūriu nuspalvintos … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Algimantas Mackus, Chapel B, egzodas, išeivija, Literatūra, mirtis, Neornamentuota kalba, poezija, žmogus
Komentarų: 2
Mirtis ir žmogus Algimanto Mackaus poezijos rinkiniuose „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“ ir „Chapel B“ (2 dalis)
Kaip pirmosiose rinkinio eilutėse, taip ir visame rinkinyje „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“ išryškėja Mackaus kuriamo pasaulio situacija: t.y. žmogaus santykis su mirtimi ir pačios mirties reikšmė žmogaus gyvenime: – Ką nešu stikliniam karste? – Surinkau visus daiktus, turėtus anuomet. … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Algimantas Mackus, Chapel B, egzodas, išeivija, Literatūra, mirtis, Neornamentuota kalba, poezija, žmogus
Komentarų: 2
Mirtis ir žmogus Algimanto Mackaus poezijos rinkiniuose „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“ ir „Chapel B“ (1 dalis)
Per mirties semantiką išryškėja žmogaus egzistencinis tragizmas. Tačiau ne mažiau žmogaus situacija susijusi ir su tikėjimu bei pačiu Dievu. Kaip jau buvo minėta prieš tai, Dievo buvimas neneigiamas, tikima jo būtimi ir nemarumu bei amžinumu, tačiau lyrinio „aš“ esama būtis … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Algimantas Mackus, Chapel B, egzodas, išeivija, Literatūra, mirtis, Neornamentuota kalba, poezija, žmogus
Komentarų: 0
Mirtis ir Dievas Algimanto Mackaus poezijos rinkiniuose „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“ ir „Chapel B“ (4 dalis)
„Chapel B“ poezijos rinkinyje A. Mackus per daug nuo „Neornamentuotos kalbos generacijos ir augintinių“ šia tema nenutolsta, tačiau čia dar labiau ryškina Dievo nebuvimą. Galima manyti, kad likimas su Dievu tarsi ir nesusijęs. Tragiška tai, kad juo yra nepasitikima, netikima … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Algimantas Mackus, Chapel B, Dievas, egzodas, išeivija, Literatūra, mirtis, Neornamentuota kalba, poezija
Komentarų: 0