Paieška
Prenumeruoti
Facebook
Kategorijos
-
Paskutiniai įrašai
- Antanas Salys
- Pranas Skardžius
- Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga (II dalis)
- Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga (I dalis)
- Jonas Jablonskis
- Lietuvių kalbininkas ir kunigas Kazimieras Jaunius
- Lietuvių poetas ir kalbininkas Antanas Baranauskas
- Reikalavimai pamokų tvarkaraščiui sudaryti
- Emigracijos tema XXI a. pradžios prozoje
- Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (II dalis)
Archyvas
Nuorodos
- Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
- Gimtasis žodis
- Klasikinė lietuvių literatūros antologija
- Kompiuterinės lingvistikos centras
- Lietuvių kalbos institutas
- Lietuvių kalbos kompiuterinė mokymo priemonė
- Lietuvių kalbos žodynas
- Lietuvių literatūros enciklopedija
- Lietuvių literatūros enciklopedija (2)
- Sinonimų žodynas
- Šiuolaikinės lietuvių literatūros antologija
- Tarptautinių žodžių žodynas
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Mėnesio archyvas: 2009 lapkričio
Roberto Keturakio eilėraštis „Gėlės“ – NE ekoteksto pavyzdys
Roberto Keturakio eilėraščiuose yra visko: nuo gamtos kaip būvio, amžino nesibaigiančio proceso, iki žmogiškųjų interesų numalšinimo, kurie nekelia pavojaus gamtos transformacijoms. Tačiau visgi negalima suabsoliutinti teiginio, jog šie eilėraščiai tikri ekotekstai. Viena iš priežasčių yra tai, kad po gamtos skraiste … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: analizė, ekokritika, ekologija, ekotekstas, poezija, Robertas Keturakis
Komentarų: 1
Ekokritikos užuominos Roberto Keturakio eilėraštyje „Baltuojant ievoms“
Ankstesniame straipsnyje „Kas bendra tarp ekokritikos ir literatūros?“ buvo pristatytas ne tik ekokritikos terminas, be ir pati ekokritika kaip mokslas, tad šio straipsnio tikslas yra parodyti, kaip galima būtų analizuoti tekstus ekokritikos aspektu, kada verta tekstą skirti ekoktekstams, o kada … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: analizė, Baltuojant ievoms, ekokritika, ekologijja, ekotekstas, gamta, ir niekad vėlai, Robertas Keturakis
Komentarų: 1
Kas bendra tarp ekokritikos ir literatūros?
„Terminas „ekokritika“ atsirado aštuntojo dešimtmečio pabaigoje.“ Ekokritika kaip mokslas tyrinėja, „kokį vaidmenį atitinkamais vystymosi tarpsniais natūraliai aplinkai priskiria atskirų kultūrinių bendruomenių vaizduotė. Taip pat tiriama, kokios yra „gamtos“ sąvokos sudedamosios dalys, kokie gamtos / natūralumo aspektai yra vertinami ar nuvertinami … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: ekokritika, ekologija, ekotekstas, gamta, Literatūra, mokslas
Komentarų: 1
Meninė individualizacija ir apibendrinimas
Pasaulis atkuriamas meno kūrinyje nėra absoliučiai realus. Jis greičiau yra frikcinis – tikrovėje neegzistuojantis. Meninė kūrėjo išmonė kuria kaip ir savarankišką, niekur neegzistuojantį pasaulį. Čia veikėjas yra be savo autentiško priešistorės. Veikėjus priimame tokius, kokius matome prieš savo akis, t.y. … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: individualizacija, klasicizmas, kultūra, Literatūra, menas, realizmas, romantizmas
Komentarų: 0
Vandos Juknaitės „Stiklo šalies“ analizė remiantis Miekės Bal „susidūrimo“ klasifikacija (II dalis)
Nors lentelėje akivaizdūs veikiančiųjų susidūrimai, tačiau dar norėtųsi trumpai užsiminti apie vyro, moters ir vaiko santykius. „Tėvai paėmė berniuką už rankų ir jis nepabusdamas žingsniavo tarp jų“ (P. 173.). Lentelėj matyti, jog fizinio kontakto tarp vyro ir moters nėra, tačiau … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Miekė Bal, naratyvas, Stiklo šalis, struktūra, Vanda Juknaitė, veikėjai
Komentarų: 0
Vandos Juknaitės „Stiklo šalies“ analizė remiantis Miekės Bal „susidūrimo“ klasifikacija (I dalis)
Vandos Juknaitės apysaką „Stiklo šalį“ galima sustruktūruoti pagal vieną iš Miekės Bal naratyvo struktūravimo principų – susidūrimą. Kontaktai tarp apysakoje veikiančių personažų atskleisti lentelėje: Veikėjai Žodinis susidūrimas Psichinis susidūrimas Fizinis susidūrimas Moteris ir vyras Bendravimas vyksta tik kalba. Net iš … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Miekė Bal, naratyvas, Stiklo šalis, struktūra, Vanda Juknaitė, veikėjai
Komentarų: 1
Graikų komedijos žanras
Graikų komedija buvo kiek kitokia dramos rūšis. Ją vertino kur kas žemiau, nei tragediją. Ji pripažinimo sulaukė tik vėliau. Pradiniame raidos etape komedija buvo Dionizo švenčių sudėtinė dalis. Jos formavimosi etapai kėlė minčių jau antikos mąstytojams. Apie tai plačiai imta … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra, Pagalba mokiniui
Žymos: Dionizas, graikai, komedija, senoji komedija, žanrai
Komentarų: 6
Magiškasis DISKURSO terminas
Tekstas – tai kas parašyta; Diskursas – tai, kas pasakyta – situacijos padarinys (teksto vienetas). Pastaraisiais metais dažnai vartojamas žodis DISKURSAS. Ši sąvoka į lietuvių kalbą atėjo iš semantikos darbų ir tapo magišku terminu. Vartojamas nesusimąstant, ką reiškia. Labai dažnai … Skaityti toliau
Anekdotai ir frazeologizmai apie rusus ir gudus (2 dalis)
Frazeologizmų apie rusus lietuvių tautosaka nefiksuoja, tačiau pasitaiko vienas kitas apie gudus. Gudais bendrąja prasme yra laikomos slavų tautos (lenkai, rusai ir t.t.), todėl prie anekdotų apie rusus pravartu aptarti ir frazeologizmus apie gudus. Lyginti anekdotų ir frazeologizmų reikšmių nelabai … Skaityti toliau
Anekdotai ir frazeologizmai apie rusus ir gudus (1 dalis)
Nemaža anekdotų yra ir apie mūsų artimus kaimynus rusus. Žiūrint iš istorinės perspektyvos, juos lietuviams teko pažinti iš labai arti ir nemaža laiko, todėl šios tautos etnokultūriniai stereotipai anekdotuose itin ryškūs. Pradedant rusams būdingu girtuokliavimu, nesusikalbėjimu su kitais, nevalyvumu, technikos … Skaityti toliau