Roberto Keturakio eilėraščiuose yra visko: nuo gamtos kaip būvio, amžino nesibaigiančio proceso, iki žmogiškųjų interesų numalšinimo, kurie nekelia pavojaus gamtos transformacijoms. Tačiau visgi negalima suabsoliutinti teiginio, jog šie eilėraščiai tikri ekotekstai. Viena iš priežasčių yra tai, kad po gamtos skraiste neviename eilėraštyje slepiasi gilesnė prasmė – potekstė. Pats primityviausias aiškinimas atsiremia į žmogaus ir gamtos [...]
Continue reading about Roberto Keturakio eilėraštis “Gėlės” – NE ekoteksto pavyzdys
Ankstesniame straipsnyje “Kas bendra tarp ekokritikos ir literatūros?” buvo pristatytas ne tik ekokritikos terminas, be ir pati ekokritika kaip mokslas, tad šio straipsnio tikslas yra parodyti, kaip galima būtų analizuoti tekstus ekokritikos aspektu, kada verta tekstą skirti ekoktekstams, o kada ne. Analizei pasirinktas Roberto Keturakio eilėraštis “Baltuojant ievoms”. Visiems žinomas posakis „gamta – mūsų namai“ [...]
Continue reading about Ekokritikos užuominos Roberto Keturakio eilėraštyje “Baltuojant ievoms”
„Terminas „ekokritika“ atsirado aštuntojo dešimtmečio pabaigoje.“ Ekokritika kaip mokslas tyrinėja, „kokį vaidmenį atitinkamais vystymosi tarpsniais natūraliai aplinkai priskiria atskirų kultūrinių bendruomenių vaizduotė. Taip pat tiriama, kokios yra „gamtos“ sąvokos sudedamosios dalys, kokie gamtos / natūralumo aspektai yra vertinami ar nuvertinami ir kaip suvokiamas gamtos / aplinkos ir žmogaus ryšys.“ Ekokritika neatskiriamai susijusi su ekologija (1), [...]
Continue reading about Kas bendra tarp ekokritikos ir literatūros?
Noriu visus paskatinti prisidėti prie šiltos ir nuostabios Kalėdinės gerumo akcijos KALĖDŲ STEBUKLAS. Jums net nereikia aukoti savo pinigų – už Jus juos aukoja parduotuvių tinklas “Iki”. Jums tereikia paspausti ant žemiau esančios nuorodos ir 5 ct prisidės prie dovanų fondo. Kviečiu visus nebūti abejingus ir pradžiuginti mažuosius.
Pasaulis atkuriamas meno kūrinyje nėra absoliučiai realus. Jis greičiau yra frikcinis – tikrovėje neegzistuojantis. Meninė kūrėjo išmonė kuria kaip ir savarankišką, niekur neegzistuojantį pasaulį. Čia veikėjas yra be savo autentiško priešistorės. Veikėjus priimame tokius, kokius matome prieš savo akis, t.y. tiek, kiek pasakyta pačiu kūriniu. Autobiografinio pobūdžio kūriniuose meninė išmonė turi ne mažesnes teises, nei [...]
Continue reading about Meninė individualizacija ir apibendrinimas
(Tęsinys) Nors lentelėje akivaizdūs veikiančiųjų susidūrimai, tačiau dar norėtųsi trumpai užsiminti apie vyro, moters ir vaiko santykius. „Tėvai paėmė berniuką už rankų ir jis nepabusdamas žingsniavo tarp jų“ (P. 173.). Lentelėj matyti, jog fizinio kontakto tarp vyro ir moters nėra, tačiau kaip tokią jungtį būtų galima įvardyti vaiką, kuris ir skiria, ir jungia abu tėvus [...]
Vandos Juknaitės apysaką „Stiklo šalį“ galima sustruktūruoti pagal vieną iš Miekės Bal naratyvo struktūravimo principų – susidūrimą. Kontaktai tarp apysakoje veikiančių personažų atskleisti lentelėje: Veikėjai Žodinis susidūrimas Psichinis susidūrimas Fizinis susidūrimas Moteris ir vyras Bendravimas vyksta tik kalba. Net iš miegų moteris pabunda tik nuo vyro balso, o ne nuo jo prisilietimų: „Iš miego ją [...]
Graikų komedija buvo kiek kitokia dramos rūšis. Ją vertino kur kas žemiau, nei tragediją. Ji pripažinimo sulaukė tik vėliau. Pradiniame raidos etape komedija buvo Dionizo švenčių sudėtinė dalis. Jos formavimosi etapai kėlė minčių jau antikos mąstytojams. Apie tai plačiai imta kalbėti V a. pr. Kr. Komedija kilusi iš graikiško žodžio „komazein“, kuris reiškė „eiti eitynėse, [...]
Tekstas – tai kas parašyta; Diskursas – tai, kas pasakyta – situacijos padarinys. (teksto vienetas). Pastaraisiais metais dažnai vartojamas žodis DISKURSAS. Ši sąvoka į lietuvių kalbą atėjo iš semantikos darbų ir tapo magišku terminu. Vartojamas nesusimąstant, ką reiškia. Labai dažnai žodžiu diskursas pavadinamas tekstas. Jeigu diskursas, išskyrus tekstą, daugiau nieko nereiškia, tai nėra prasmės vartoti [...]
(Tęsinys) Frazeologizmų apie rusus lietuvių tautosaka nefiksuoja, tačiau pasitaiko vienas kitas apie gudus. Gudais bendrąja prasme yra laikomos slavų tautos (lenkai, rusai ir t.t.), todėl prie anekdotų apie rusus pravartu aptarti ir frazeologizmus apie gudus. Lyginti anekdotų ir frazeologizmų reikšmių nelabai galima, o ir bendrų kultūrinių bruožų bendrumų nėra. Pasitaiko tik vienas kitas savitesnis ir [...]
Continue reading about Anekdotai ir frazeologizmai apie rusus ir gudus (2 dalis)
Komentarai