Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (II dalis)

Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų dokumente yra keliama nemažai uždavinių, kurie turėtų būti įgyvendinami ugdant harmoningą asmenybę ir ruošiant ją gyvenimui. Prieš mokyklinio ugdymo programoje numatoma:

•    garantuoti vaikui turiningus, džiugius ir kūrybiškus prieš mokyklinius metus. Gerbti vaiko žaidimą ir sudaryti sąlygas jo plėtotei;

•    skatinti veikti, bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais kartu plėtojant jo emocinę, socialinę ir kultūrinę patirtį;

•    sergėti ir stiprinti vaiko psichinę ir fizinę sveikatą, garantuoti jo saugumą, padėti adaptuotis naujoje aplinkoje, tenkinti aktyvumo ir judėjimo poreikį;

•    plėsti vaiko supratimą apie aplinkinį pasaulį, padėti pažinti džiaugsmą, plėtoti
intelektinius gebėjimus, atrasti įvairius pasaulio pažinimo būdus;

•    ugdyti sakytinę vaiko kalbą kaip saviraiškos, bendravimo priemonę, sudaryti prielaidas ugdyti rašytinę kalbą, žadinti ir puoselėti vaiko poreikį knygoms;

•    ugdyti vaiko kūrybiškumą, žadinti jautrumą aplinkai ir meno reiškiniams, pagarbą
menui.

Laikantis šių iškeltų uždavinių ir turėtų būti ugdomas vaikas, ruošiamas tolesniam ugdymui(si).

Priešmokyklinio ugdymo(si) standarte pateikiamos vertybinės nuostatos, gebėjimai ir patirtis, kuriuos turėtų būti įgijęs mokyklą pradedantis lankyti vaikas, ugdytas pagal Bendrąją priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą.

Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose yra numatytas ir pradinis bei pagrindinis ugdymas, nurodytas tikslas ir uždaviniai, taip pat įgyvendinimo programa.

Dorinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje yra integrali ugdymo sritis. Ji laiduoja asmenybės tapsmą. Tokios asmenybės branda formuojama nuo pat pradinių klasių ir dar anksčiau.

Doriniam ugdymui taip pat yra keliamas labai svarbus tikslas – sudaryti moksleiviams sąlygas atskleisti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą. Ugdant siekiama elgesio įpročių, įgūdžių, emocinių išgyvenimų dermės. Etikos arba tikybos pamokos vyksta visose pradinėse klasėse. Prieš juos renkantis, tėvai ir vaikai supažindinami su abiejų dalykų programomis. Doriniam ugdymui keliami keli uždaviniai, kuriais siekiama, kad moksleivis:
•    išsiugdytų savęs kaip asmens supratimą ir tai, kad visi žmonės yra ir panašūs, ir skirtingi;

•    įgytų orumo, vertės pajautimą;

•    suvoktų elgesio taisyklių prasmę;

•    suprastų, kad žmogus turi ne tik teises, bet ir pareigas;

•    išsiugdytų pagarbų požiūrį į kultūrą, šeimos ir tautos tradicijas;

•    suvoktų save kaip atsakingą bendruomenės ir tautos narį ir ugdytųsi toleranciją kitoms bendruomenėms ir tautoms (tautinėms mažumoms).

Dokumente numatyti ir kitų mokomųjų dalykų tikslai bei uždaviniai. Išskirtas gimtosios kalbos, matematikos, gamtamokslinis ugdymas, socialinis, meninis, informacinių technologijų ir kūno kultūros ugdymas. Visiems šiems dalykams numatytos atskiros mokymo programos, tikslai, keliami uždaviniai,  numatomos vertybinės, didaktinės nuostatos, įgyvendinimo struktūra.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (I dalis)
Švietimo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Mokyklos koncepcija, mokyklos nuostatai, ugdymo planas
Specialiojo ugdymo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Specialiųjų ugdymo poreikių samprata
Specialiųjų ugdymo poreikių reikšmė

Susiję įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *