Reklamos struktūrinių dalių turinys pakartotinai įtvirtinamas trumpa, įspūdinga ir lengvai įsimenama pabaiga. Vienos reklamos baigiamos pateikiant adresą, telefoną, nuorodą, kur ieškoti reklamuojamos prekės, kitos – perspėjimu ar rekomendacija, trečios – trumpu ir įsimintinu šūkiu. Pastarojo tipo pabaigos – šūkiai turi didžiausią poveikį ir yra vartojami dažniausiai. Jos gali būti skirstomos į keletą grupių: • Pagal [...]
Reklamos tekstas pateikia svarbiausią informaciją, akcentuoja tas savybes, kurios geriausiai padeda parduoti, nurodo naudą, grafiškai aktualizuoja prekinį ženklą. Pagrindinis reklamos tekstas gali būti skirstomas į keletą atmainų: Pagal teksto tipą skiriamos monologinės ir dialoginės reklamos; Pagal formą – sakytinės ir rašytinės reklamos; Pagal argumentavimo (poveikio) poreikį skiriamos loginės ir emocinės reklamos; Pagal santykį su laiko [...]
Continue reading about Reklamos tekstas, struktūra ir poveikis
Įvairių šalių ir visuomenės struktūra yra gana skirtinga tiek socialiniu, tiek etiniu, tiek ir kultūriniu turiniu, taigi, kiekvienos šalies reklama lyg ir turėtų būti savita. To reikalauja ne tik teorinės reklamos nuostatos, bet ir naujumo principas. Kiekvienos reklamos raiška turėtų būti nuolat kintanti. Remiantis šiais principais, reklamoje turėtų būti atsisakyta tipiškų bruožų, o tai reiškia, [...]
DETALUS PAMOKOS PLANAS PAMOKOS METRIKA Tema. Būdvardžio linksniavimas ir rašyba. Tikslai: 1. Mokėti linksniuoti būdvardžius. 2. Gebėti nustatyti tinkamą būdvardžio linksnį. 3. Mokėti taisyklingai rašyti būdvardžius. Tipas. Mišrus. Mokymo būdai ir priemonės: mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas, praktinės užduotys. Literatūra: 1. Kadžytė-Kuzavinienė L. Rašyba mokykloje. – K., 1997. 2. Lietuvių kalbos pratimai 6 klasei. – [...]
Continue reading about Būdvardžio linksniavimas ir rašyba – V klasės lietuvių kalbos pamoka
Tekstas – tai kas parašyta; Diskursas – tai, kas pasakyta – situacijos padarinys. (teksto vienetas). Pastaraisiais metais dažnai vartojamas žodis DISKURSAS. Ši sąvoka į lietuvių kalbą atėjo iš semantikos darbų ir tapo magišku terminu. Vartojamas nesusimąstant, ką reiškia. Labai dažnai žodžiu diskursas pavadinamas tekstas. Jeigu diskursas, išskyrus tekstą, daugiau nieko nereiškia, tai nėra prasmės vartoti [...]
(Tęsinys) Frazeologizmų apie rusus lietuvių tautosaka nefiksuoja, tačiau pasitaiko vienas kitas apie gudus. Gudais bendrąja prasme yra laikomos slavų tautos (lenkai, rusai ir t.t.), todėl prie anekdotų apie rusus pravartu aptarti ir frazeologizmus apie gudus. Lyginti anekdotų ir frazeologizmų reikšmių nelabai galima, o ir bendrų kultūrinių bruožų bendrumų nėra. Pasitaiko tik vienas kitas savitesnis ir [...]
Continue reading about Anekdotai ir frazeologizmai apie rusus ir gudus (2 dalis)
Nemaža anekdotų yra ir apie mūsų artimus kaimynus rusus. Žiūrint iš istorinės perspektyvos, juos lietuviams teko pažinti iš labai arti ir nemaža laiko, todėl šios tautos etnokultūriniai stereotipai anekdotuose itin ryškūs. Pradedant rusams būdingu girtuokliavimu, nesusikalbėjimu su kitais, nevalyvumu, technikos neveikimu ir baigiant gražia ekonomikos aureole – viskas suvedama iki politikos reikalų ir istorinės situacijos, [...]
Continue reading about Anekdotai ir frazeologizmai apie rusus ir gudus (1 dalis)
Vokiečiams kaip tautai apibūdinti tiktų keletas neigiamų epitetų: jie, žiūrint iš lietuvio perspektyvos, yra kiek naivoki, kvaili, šiek tiek pasipūtę, mėgstantys pademonstruoti savo galią, neretai užsiimantys sutarčių sudarymu su Dievu, kurios neduoda rezultatų. Šiose situacijose vokietis yra „pašiepiamas“ paties aukščiausiojo: „Hitleris, eidamas pro kryžių, ir klausia Kristaus: – Viešpatie, ar aš esu laimingas šiame pasaulyje? [...]
Continue reading about Anekdotai ir frazeologizmai apie vokiečius
Lietuvių tautosakoje ir kultūroje labai didelė anekdotų grupė yra čigonai ir jų etnokultūriniai savitumai. Anekdotus apie čigonus iš esmės galima suskirstyti į penkias grupes, arba, kitaip sakant, skirti penkis jų etnokultūrinius kitoniškumus: a) klastą, gudrumą ir apsukrumą, b) vagiliavimą, c) būrimą ir ateities numatymą, d) derėjimąsi ir e) laikyseną tikėjimo dalykuose. Bene daugiausia anekdotų (tiek [...]
Continue reading about Anekdotai ir frazeologizmai apie čigonus
Šių dienų anekdotuose žydų vaizdavimas yra šiek tiek pakitęs. Tai greičiausiai lėmė istorinės aplinkybės – atsivėrę valstybių sienos leidžia laisvą žmonių ir prekių judėjimus, prekybos verslą perėmė verslo įstaigos, o žydai lyg ir liko be darbo. Tačiau net ir tokiuose anekdotuose išlikęs šios mažumos „išpuikimas“: „Prarado kartą žydelis darbą. Ieško šen, ieško ten, ir vis [...]
Continue reading about Anekdotai ir frazeologizmai apie žydus (2 dalis)
Komentarai