Paieška
Prenumeruoti
Facebook
Kategorijos
-
Paskutiniai įrašai
- Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga (I dalis)
- Jonas Jablonskis
- Lietuvių kalbininkas ir kunigas Kazimieras Jaunius
- Lietuvių poetas ir kalbininkas Antanas Baranauskas
- Reikalavimai pamokų tvarkaraščiui sudaryti
- Emigracijos tema XXI a. pradžios prozoje
- Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (II dalis)
- Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (I dalis)
- Realistinės vaikų literatūros tendencijos XX a. II pusėje (II dalis)
- Realistinės vaikų literatūros tendencijos XX a. II pusėje (I dalis)
Archyvas
Nuorodos
- Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
- Gimtasis žodis
- Klasikinė lietuvių literatūros antologija
- Kompiuterinės lingvistikos centras
- Lietuvių kalbos institutas
- Lietuvių kalbos kompiuterinė mokymo priemonė
- Lietuvių kalbos žodynas
- Lietuvių literatūros enciklopedija
- Lietuvių literatūros enciklopedija (2)
- Sinonimų žodynas
- Šiuolaikinės lietuvių literatūros antologija
- Tarptautinių žodžių žodynas
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Kategorijos archyvas: Kalba
Referencija Antano Škėmos romane „Balta drobulė“ – išvados
Referencijos sąvoka suprantama ne vienodai. Tokį supratimą lemia skirtinga įvardžių semantika. Referencija sakinius susieja konkretesnės reikšmės įvardžiais (pvz.: ten, tada, aš, jie, šis ) nei substitucija. Viena dažniausių tirtame fragmente vartojamų sakinių siejimo priemonių – referencija. Šios siejimo priemonės dažnumą … Skaityti toliau
Kategorijos: Kalba
Žymos: Antanas Škėma, Balta drobulė, Kalba, referencija, Sakinių siejimas
Komentarų: 1
Parodomosios referencijos vartojimo apžvalga
Parodomoji referencija – sakinių siejimo priemonė, reiškiama parodomaisiais įvardžiais (pvz.: šis, ši, tas, anas ir t.t.). Parodomoji referencija reiškiama įvardžiais šis, ši, keli ir du. A. Škėmos romano Balta drobulė teksto fragmente įvardžiai beveik tolygiai vartojami kartu su asmenį ir … Skaityti toliau
Kategorijos: Kalba
Žymos: Antanas Škėma, Balta drobulė, Kalba, referencija, Sakinių siejimas
Komentarų: 0
Laiko referencijos vartojimo polinkiai
Laiko referencija – sakinių siejimo priemonė, kurios gramatinė raiška yra laiką reiškiantis įvardis (pvz.: dabar, tada ir t.t.). Laiko referencijos vartojimo polinkius labiau lemia semantika. Jos pavartojimo atvejų rasta nedaug (4), bet tai, kad vyrauja būtasis ir esamasis laikas, įtakos … Skaityti toliau
Kategorijos: Kalba
Žymos: Antanas Škėma, Balta drobulė, Kalba, referencija, Sakinių siejimas
Komentarų: 0
Asmeninės referencijos potipių vartojimas
Asmeninė referencija tirtame tekste reiškiama asmeniniais įvardžiais (pvz.: „Antanas Garšva įeina į peroną. <…> Jis žingsniuoja apytuščiu peronu.“ (ŠkėmBD 7); „Aš prisimenu senelio kapeliono žodžius mums, vaikučiams: <…>. O, kaip mes neapkentėm pirmojo mokinio!“ (ŠkėmBD 11); „Daktaras Ignas ir pats … Skaityti toliau
Kategorijos: Kalba
Žymos: Antanas Škėma, Balta drobulė, Kalba, referencija, Sakinių siejimas
Komentarų: 0
Asmeninė referencijos raiška
Pagal tai, ką įvardis „jis“ pakeičia, galima matyti, ar vartojama tikrai referencija (ar pasak A. Rosino – substitucija). Vis gi, daugeliu atvejų asmeninis įvardis jis (24 atvejais is 300 sakinių) pakeičia asmenį (dažniausiai Antaną Garšvą, rečiau – daktarą Igną). Asmenį … Skaityti toliau
Kategorijos: Kalba
Žymos: Antanas Škėma, Balta drobulė, Kalba, referencija, Sakinių siejimas
Komentarų: 0
Bendroji referencijos vartojimo apžvalga Antano Škėmos romane „Balta drobulė“
Visoje teksto imtyje (t.y. 300 sakinių) iš visų gramatinių sakinių siejimo priemonių, bene daugiausiai buvo rasta referencijos (53 atvejai). Visos kitos sakinių siejimo priemonės pavartotos rečiau, o iš visos imties substitucijos nerasta nė vieno atvejo. (pav.) Tokį autoriaus siejimo priemonių … Skaityti toliau
Kategorijos: Kalba
Žymos: Antanas Škėma, Balta drobulė, elipsė, Kalba, konjunkcija, referencija, Sakinių siejimas, substitucija
Komentarų: 0
Referencijos sąvoka ir samprata
Įvairiuose teksto lingvistikos darbuose referencijos sąvoka suprantama ne vienodai. Kartais referencija net nėra atskiriama, o dažnai tapatinama su substitucija. Tokį požiūrį yra išsakęs Albertas Rosinas knygoje „Lietuvių bendrinės kalbos įvardžiai“. Toks požiūris atsiranda todėl, kad įvardžiai jis ir ji nėra … Skaityti toliau
Kategorijos: Kalba
Žymos: Albertas Rosinas, Kalba, lingvistika, referencija, Sakinių siejimas, Vida Remeikytė, Zita Alaunienės
Komentarų: 3
Referencija Antano Škėmos romane „Balta drobulė“
Teksto lingvistikoje yra nurodomos įvairios sakinių siejimo priemonės. Jos dar yra smulkiau klasifikuojamos pagal kalbos lygmenis. Sakinius sieti gali įvairūs leksiniai vienetai (jungtukai, pasikartojantys žodžiai, įvardžiai ir t.t.), tačiau pagal tai, ką siejamieji leksiniai vienetai reiškia, skiriama leksinė, gramatinė ir … Skaityti toliau
Kategorijos: Kalba
Žymos: Antanas Škėma, Balta drobulė, Kalba, kohezija, lingvistika, referencija, siejimo priemonės
Komentarų: 3
Žodžių daryba
Žodžių daryba – tai kalbos mokslo šaka, kurios objektą sudaro turimų ir naujų žodžių darymo morfologiniai būdai ir priemonės. Dar kitaip – tai žodžių darymas iš kitų žodžių – arba iš paprastųjų, kurie iš nieko nedaryti, arba iš darinių. Yra … Skaityti toliau
Kategorijos: Kalba, Pagalba mokiniui
Žymos: dariniai, Kalba, vediniai, žodžių daryba, zodžių kilmė
Komentarų: 1
Reklamos tekstas ir jo struktūra (II dalis)
Reklamos struktūrinių dalių turinys dar kartą įtvirtinamas trumpa, įspūdinga, lengvai įsimenama PABAIGA. Vienos reklamos baigiamos pateikiant adresą, telefoną, nuorodą, kur ieškoti reklamuojamo objekto, kitos – perspėjimu ar rekomendacija, trečios – tai trumpas, įspūdingas ir įsimintinas ŠŪKIS. Pastarojo tipo pabaigos turi … Skaityti toliau