Kategorijos archyvas: Kalba

Tarptautinių žodžių, kilusių iš graikų ir lotynų kalbų, pavyzdžiai

IŠ GRAIKŲ KALBOS Aerofobija (1) (aero- +gr. phobos – baimė) – liguista baimė skersvėjo, vėjo, vėjo sūkurių, atvirų langų arba judėjimo ore – keltis liftu, skristi lėktuvu ir pan. Akrobatas, ~ė (2) (gr. akrobatēs): 1. cirko artistas ar sportininkas, kultivuojantis … Skaityti toliau

Kategorijos: Kalba | Žymos: , , , , | Komentarų: 0

PASTRAIPA – teksto struktūros elementas. Pastraipos dalys, jų tipai, pastraipų kūrimo principai.

Vienas pirmųjų pastraipos terminą pavartojo Jonas Jablonskis. Jis teigia, kad pastraipa tai yra ne tik grafinė teksto išraiška, bet ir turinio vienovė, t.y., kad pastraipa turi reikšti vieną aiškią mintį. PASTRAIPA – rišlių sakinių grupė, siejama vienos pagrindinės minties, – … Skaityti toliau

Kategorijos: Kalba | Žymos: , , , , , , , , | Komentarų: 2

Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (6)

Apibendrinant emocines būsenas džiaugsmą ir pyktį negalima pasakyti, kur žmoguje jos kaupiasi, tačiau kad jos yra be galo intensyvios, rodo į metaforas įeinantys veiksmažodžiai. Apie džiaugsmą dažniausiai sakoma: aptemdė, gėrė, išliejo, nuėmė, išrėkti, gniaužė, trykšti, sudrumsti, kilti, suskambėjo, išsitempė, užgulė. … Skaityti toliau

Kategorijos: Kalba | Žymos: , , , , , | Komentarų: 2

Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (5)

Kiek rečiau su pojūčiais siejama ir kita metafora DŽIAUGSMAS – SKONIS arba MAISTAS: „saldų vidinį džiaugsmą“, „Pažinkite saldųjį kelio džiaugsmą.“, „Kas ketina sudrumsti sotų gerovės džiaugsmą?“, „Kaip patirti malonų ir saldų vidinį džiaugsmą?“. Šią maisto semą galima dar išskleisti, įvardijant … Skaityti toliau

Kategorijos: Kalba | Žymos: , , , , , | Komentarų: 1

Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (4)

Lyginant šias dvi konceptualiąsias metaforas PYKTIS – UGNIS ir DŽIAUGSMAS – ne UGNIS, o DŽIAUGSMAS – ŠVIESA, tarsi įrodoma, kad lietuvių kalboje pyktis skirtingai nuo džiaugsmo yra suvokiamas kaip ilgai trunkanti emocinė būsena, savo intensyvumu ir ilgumu nustelbianti džiaugsmo jutimą, … Skaityti toliau

Kategorijos: Kalba | Žymos: , , , , | Komentarų: 2

Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (3)

Tiek džiaugsmas, tiek pyktis lietuvių kalboje yra daugeliu atveju siejamas su viršumi – DŽIAUGSMAS – VIRŠUS: „Pajuto gerkle kylant kokį šiltą  džiaugsmą, gerumą.“, „Porelės, vieniems keliančios juoką ir džiaugsmą, kietiems – pipirai ir tulžis.“, „žmonės kėlė nenumaldomą naivų džiaugsmą“, ir … Skaityti toliau

Kategorijos: Kalba | Žymos: , , , , | Komentarų: 0

Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (2)

Lietuvių kalboje „džiaugsmą“ linkstama sudaiktinti, paversti medžiaga. Jį galima matyti kaip ir bet kokį kitą tikrovės objektą: „Ryto džiaugsmą lyg kas nuėmė ranka.“, „Pamilau graikų trykštantį džiaugsmą, kuris reiškėsi triukšmu.“, „Krūtinėje gniaužė užmirštą vaikystės džiaugsmą ir šventės ilgesį.“,  „Kas ketina … Skaityti toliau

Kategorijos: Kalba | Žymos: , , , , | Komentarų: 0

Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (1)

Emocija – psichinis išgyvenimas, jausmas. Šis jausmas motyvuoja, organizuoja ir nukreipia suvokimą, mąstymą bei veiksmus reikiama linkme. „Emocijų ir kalbos santykis ypatingas, nes kalba išreiškiama tai, ko neįmanoma pamatyti plika akimi. Kalba apibrėžia emocijų esmę, nurodo panašumus ir skirtumus, t.y. … Skaityti toliau

Kategorijos: Kalba | Žymos: , , , , | Komentarų: 4

Fonografija (III dalis)

<—-   Kipro skiemeninis raštas. Jis buvo paplitęs Kipre VI – III a. pr. Kr. Kipriečiai rašė ir dešinės į kairę. BUGIJŲ raštas. Juo buvo rašoma Indonezijoje. Yra teigiama, kad graikai raides perėmė iš finikiečių, nes palikti ir pastarųjų raidžių pavadinimai. … Skaityti toliau

Kategorijos: Kalba | Žymos: , , , , | Komentarų: 4

Fonografija (II dalis)

Ankstesnis arabų raštas vadintas SEBĖJŲ. Jis egzistavo Arabijos p-lį V a. pr. Kr. iki V a. po Kr., Persijoje, Tiurkų Kaganuose, Sogdiane, Charerme. Graikų abėcėlė. Dabartinio arabų rašto pavyzdys. Raštas turi 28 ženklus ir 120 stilių. Jis kilęs iš aramėjų … Skaityti toliau

Kategorijos: Kalba | Žymos: , , , , , | Komentarų: 1