Paieška
Prenumeruoti
Facebook
Kategorijos
-
Paskutiniai įrašai
- Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga (I dalis)
- Jonas Jablonskis
- Lietuvių kalbininkas ir kunigas Kazimieras Jaunius
- Lietuvių poetas ir kalbininkas Antanas Baranauskas
- Reikalavimai pamokų tvarkaraščiui sudaryti
- Emigracijos tema XXI a. pradžios prozoje
- Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (II dalis)
- Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (I dalis)
- Realistinės vaikų literatūros tendencijos XX a. II pusėje (II dalis)
- Realistinės vaikų literatūros tendencijos XX a. II pusėje (I dalis)
Archyvas
Nuorodos
- Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
- Gimtasis žodis
- Klasikinė lietuvių literatūros antologija
- Kompiuterinės lingvistikos centras
- Lietuvių kalbos institutas
- Lietuvių kalbos kompiuterinė mokymo priemonė
- Lietuvių kalbos žodynas
- Lietuvių literatūros enciklopedija
- Lietuvių literatūros enciklopedija (2)
- Sinonimų žodynas
- Šiuolaikinės lietuvių literatūros antologija
- Tarptautinių žodžių žodynas
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Kategorijos archyvas: Literatūra
Eilėraštis. Poetinė sintaksė.
EILĖRAŠTIS – tai nedidelės apimties eiliuotas kūrinys, kurio pagrindas – meninis vaizdas. Meninis vaizdas – tai kūrinio prasmės ir raiškos vienovė. Trumpai ir struktūriškai galima nurodyti, kas sudaro turinį: 1. Tema – pagrindinis vaizdavimo objektas, atsakantis į klausimą „kas“. 2. … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra, Pagalba mokiniui
Žymos: anafora, antitezė, elipsė, epifora, inversija, lyrinis subjektas, motyvas, nutylėjimas, pakartojimas, perkėlimas, poezija, problema
Komentarų: 3
Epinis pasakojimas ir pasakotojas
Pagrindinis epinio pasakojimo bruožas – istorijos, įvykių pavaizdavimas iš naratoriaus pozicijos. Čia naratorius tiesiogiai nepriklauso pavaizduotam pasauliui, jis tarsi dviejų pasaulių (fiktyvaus – meninio ir realaus) susikirtimo taške. Į istoriją ir veikėjus naratorius žvelgia iš šalies. Epiniame romane jo vaidmuo … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra, Pagalba mokiniui
Žymos: epika, folkloras, naratorius, pasaka, pasakotojas, vidinis monologas
Komentarų: 2
Menamosios kalbos ir vidinio monologo skirtumai
MENAMOJI KALBA Šiuolaikinėje lietuvių epikoje nėra labai daug kūrinių, kurie būtų papasakoti tarsi be autoriaus komentarų, t.y., vien tik iš personažo perspektyvos (pirmas toks Alfonso Bieliausko romanas „Kauno romanas“, Jono Mikelinsko romanai). Dažniausiai šiuolaikinėje lietuvių epikoje šalia mediumo (vidinio monologo … Skaityti toliau
Pasakojimas pirmu asmeniu
Pasakojime pirmu asmeniu kalba skiriama pašnekovui, nors dažnai adresatas ir kalbėtojas yra tas pats asmuo. Pasakotojas tarsi pasakoja sau savo paties nutikimus, biografiją, kurią jis pats puikiai žino, tuo tarpu vidiniame monologe adresato nematyti. Čia pasakojimą pirmu asmeniu dažniausiai pertraukia … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra, Pagalba mokiniui
Žymos: adresatas, epika, fabula, herojus, pasakojimas, pasakotojas, pirmas asmuo, sąmonės srautas, vidinis monologas
Komentarų: 1
Požiūrio taškas ir epinė distancija
Šios dvi kategorijos kalba apie epikos vidinę sąrangą. Pasakojimas kaip toks yra meninio pasaulio kūrimo būdas epikoje, charakteringiausias jos bruožas. Pasakojimas neįsivaizduojamas be pasakotojo, pasakojamos istorijos ir adresato. Šie elementai ir sudaro vadinamąją epinę situaciją. Pasakotojas (naratorius) yra savotiškas tarpininkas … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra, Pagalba mokiniui
Žymos: Altorių šešėly, epika, epinė distancija, erdvė, laikas, mediumas, naratorius, pasakotojas, požiūrio taškas, proza, vidinis monologas
Komentarų: 0
Vidinis monologas ar sąmonės srautas?
Pagrindiniais šiuolaikinės epikos bruožais yra įvardijami vidinis monologas ir sąmonės srautas. Vidinio monologo terminas iki šiol nėra nusistovėjęs. Kaip sinonimas neretai vartojamas sąmonės srauto pavadinimas. Painiava atsiranda dėl to, kad tuo pačiu vidinio monologo terminu vadinami du labai susiję, bet … Skaityti toliau
Epikos ir lyrikos sąveika (I dalis)
Nagrinėjant epikos ir lyrikos sąveikas keliamas klausimas: ar gali eilėraštis įsibrauti į novelės, apsakymo ar romano teritoriją, nepažeisdamas nusistovėjusių teorinių susitarimų. Kuo tuomet epiška virsta: ar poetine išimtimi, ar tam tikra pražanga, kuri ardo nusistovėjusias struktūras. Kad lyrikos ir epikos … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra, Pagalba mokiniui
Žymos: Antanas Škėma, Antanas Vienuolis, Balta drobulė, daina, eilėraštis, epika, estetika, Jonas Biliūnas, Keturi Vėjai, lyrika, novelė, Trečias frontas, Vydūnas
Komentarų: 1
Kaip sąveikauja žanrai?
Jauna literatūra – tai literatūra, kuri į savaiminės raidos etapą įžengė XIX amžiaus antroje pusėje. Savaiminis raidos etapas – kai literatūros neveikia jokie „išraiškingi“ dalykai, įtakos: tautosaka, ar lenkų kultūra, tarmės. Lietuvių literatūra kuriama tarmiškai iki XIX a. Nuo XX … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Justinas Marcinkevičius, Literatūra, Romualdas Granauskas, Sigitas Geda, tarmės, tautosaka, žanrai
Komentarų: 0