Paieška
Prenumeruoti
Facebook
Kategorijos
-
Paskutiniai įrašai
- Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga (I dalis)
- Jonas Jablonskis
- Lietuvių kalbininkas ir kunigas Kazimieras Jaunius
- Lietuvių poetas ir kalbininkas Antanas Baranauskas
- Reikalavimai pamokų tvarkaraščiui sudaryti
- Emigracijos tema XXI a. pradžios prozoje
- Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (II dalis)
- Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (I dalis)
- Realistinės vaikų literatūros tendencijos XX a. II pusėje (II dalis)
- Realistinės vaikų literatūros tendencijos XX a. II pusėje (I dalis)
Archyvas
Nuorodos
- Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
- Gimtasis žodis
- Klasikinė lietuvių literatūros antologija
- Kompiuterinės lingvistikos centras
- Lietuvių kalbos institutas
- Lietuvių kalbos kompiuterinė mokymo priemonė
- Lietuvių kalbos žodynas
- Lietuvių literatūros enciklopedija
- Lietuvių literatūros enciklopedija (2)
- Sinonimų žodynas
- Šiuolaikinės lietuvių literatūros antologija
- Tarptautinių žodžių žodynas
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Kategorijos archyvas: Literatūra
Meninės raiškos priemonės (2)
Archetipas – tai simbolinis ženklas, motyvas, kuriuo užfiksuota pirmykštė žmonijos patirtis. Pirminis archetipų šaltinis – mitas; paradoksas – neįprastas, netikėtas, aforistinis teiginys, kuris pirmu žvilgsniu prieštarauja sveikam galvojimui; paralelizmas – dviejų reiškinių, veiksmų gretinimas ir simetriškas jų išdėstymas; kosmopolitizmas – … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra, Pagalba mokiniui
Žymos: anafora, epifora, groteskas, hiperbolė, meninės priemonės, paradoksas
Komentarų: 0
Literatūros tyrinėtojas ir kritikas Jonas Grinius (II dalis)
Aptardamas grožio prigimtį, J.Grinius iškelia tiek šio reiškinio subjektyvumą, tiek objektyvumą. Daugiausia remdamasis prancūzų neotomistu J. Maritainu, autorius grožio suvokimą apibrėžia kaip tiesioginį, nesuinteresuotą, sintetinį, intuityvų esmės, atsiskleidžiančios reiškinio ,,individualią konkretybę“ išlaikančiu pavidalu, pažinimą. Toks pažinimas, autoriaus nuomone, yra susijęs … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Jonas Grinius, kritikas, Literatūra, literatūros kritika, Maironis, menas, V. M - Putinas
Komentarų: 0
Meninės raiškos priemonės (1)
Meninės raiškos priemonės – tai meninio teksto kalbos raiškos, stiliaus ir poetikos elementai, kurie padeda išreikšti kūrinio idėją, atskleisti veikėjų charakterius, jų poelgių motyvaciją, jausmus ir mintis, veiksmo aplinkybes, sukurti tam tikrą atmosferą ar atspindėti lyrinio subjekto vidines būsenas. Pateikiu … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra, Pagalba mokiniui
Žymos: ironija, katarsis, konfliktas, lyrinis subjektas, meninės priemonės, motyvas, ritmas, stilius
Komentarų: 2
Literatūros tyrinėtojas ir kritikas Jonas Grinius (I dalis)
Jonas Grinius (1902-1980) – lietuvių literatūros kritikas ir istorikas, menotyrininkas, dramaturgas, mokslininkas, estetikos problemų tyrinėtojas, katalikiškosios pasaulėžiūros propaguotojas. Visuomenei skleidė filosofų, estetikos tyrinėtojų, menotyrininkų idėjas jas siedamas su lietuvių estetine mintimi. Parašė stambiausią Lietuvoje estetikos veikalą „Grožis ir menas“ (1938). … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Balys Sruoga, estetika, Jonas Grinius, kritikas, literatūros kritika, Oskaras Milašius, Salomėja Nėris, Veidai ir problemos
Komentarų: 0
Menininko moralinės atsakomybės problema estetikoje. Jostein Gaarder „Cirko direktoriaus duktė“
Paėmus į rankas tokį romaną, pamatai, kad gyvenime viskas gali būti parduota, nupirkta. Žmonės moka pinigus tam, kad patenkintų savo poreikius arba, kad galėtų tapti žinomi, tam tikra prasme, net ir už tai moka, kad taptų talentingi. Šiame romane aprašyta … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: atsakomybė, Cirko direktoriaus duktė, estetika, Frydri, Jostein Gaarder, moralė, Regimantas Tamošaitis
Komentarų: 0
Menininko moralinės atsakomybės problema estetikoje (II dalis)
Fridrichas Nyčė (1844-1900) meną laikė pagrindine jėga, kuri padeda žmogui įveikti pasaulio susvetimėjimą ir įprasminti savo egzistenciją. Jo požiūriu, ne moralė, o menas iškeliamas kaip tikroji žmogaus metafizinė veikla. Nyčė pripažįsta tik Dievą-menininką, kuris yra visiškai patikimas ir neturi nieko … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: atsakomybė, estetika, Frydrichas Nyčė, Jūratė Sprindytė, menininkas, moralė, Regimantas Tamošaitis
Komentarų: 0
Menininko moralinės atsakomybės problema estetikoje (I dalis)
Žmonijos kultūros raidoje įsitvirtino pažiūra į meną kaip netobulos tikrovės humanizavimo bei harmonizavimo būdą. Vienos estetikos koncepcijos kritiškai vertina visuomenės prieštaravimus, kitos siūlo optimistines, idealizuotas kultūros prieštaravimų sprendimo galimybes. Menas plačiausia prasme padeda žmogui sąlygiškai atrasti įvairias vertybes – pažintines, … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: atsakomybė, Doriano Grėjaus portretas, estetika, Imanuelis Kantas, menas, moralė, Oskaras Vaildas, Žakas Martenas, Žanas Žakas Ruso
Komentarų: 0
Šatrijos Ragana – „Vyšnios“. Literatūros pamoka 5 klasėje
DETALUS PLANAS Tema. Šatrijos Ragana. „Vyšnios“. Tikslai: • mokytis charakterizuoti veikėjo išorę ir nuspėti mintis; • mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti; • lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, dalyvaujant pokalbyje; • lavintis kritinio mąstymo įgūdžius, atsakant į probleminius klausimus • … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra, Pamokų planai
Žymos: 5 klasė, diskusija, Jonas Biliūnas, Kliudžiau, Literatūra, monologas, pamoka, Šatrijos Ragana, Vyšnios
Komentarų: 0
Istorinė ir nuotykinė literatūra vaikams (V dalis)
Tarp nuotykinės literatūros kūrėjų negalima nepaminėti ir vokiečių rašytojo Karlo Majaus (1842 – 1912 m.). Tai vienas produktyviausių nuotykių srities literatų, kurio kūriniai Vokietijoje dešimtmečiais buvo labiausiai skaitomi. Paauglių lektūroje šis autorius yra gerai žinomas kaip romano „Vinetu“ autorius. Tai … Skaityti toliau
Istorinė ir nuotykinė literatūra vaikams (IV dalis)
Nuotykių literatūra susiformavo XIX a. ir yra artimai susijusi su istorinio romano poetika, tik čia pirmame plane yra pramanytas siužetas, svarbiausia nuotykiai, todėl dažniausiai apsieinama be istorinių aplinkybių. Nuotykinės literatūros įvaizdį formavo Tomas Main Ridas (1818 –1883 m.) – populiarus … Skaityti toliau