Lietuvių kalba ir literatūra » Pamokų planai

Šatrijos Ragana – „Vyšnios“. Literatūros pamoka 5 klasėje

Inga — Mon, 25 Oct 2010 10:37:00 +0000

DETALUS PLANAS

Tema. Šatrijos Ragana. „Vyšnios“.

Tikslai:

• mokytis charakterizuoti veikėjo išorę ir nuspėti mintis;
• mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
• lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, dalyvaujant pokalbyje;
• lavintis kritinio mąstymo įgūdžius, atsakant į probleminius klausimus
• ugdyti kūrybinius gebėjimus, kuriant monologinę kalbą.

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės.

Metodai ir būdai: minčių lietus, euristinis pokalbis, euristinės užduotys, individualus skaitymas, diskusija.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1. Abraitytė L. Skaitiniai 5 klasei. – 2005 m. II kn.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką buvo baigtas ir apibendrintas skaitinių skyrelis „Darbas meistrą giria“ ir namų darbams užduotas perskaityti Šatrijos Raganos kūrinėlis „Vyšnios“.

Šią pamoką analizuos tekstą „Vyšnios“.

Po šios pamokos bus skaitomas J. Biliūno novelė „Kliudžiau“, rengiami mokiniai jos analizei.

Pamokos struktūra, metodai, laikas	Mokytojo veikla	Mokinio veikla
I. Pirminis kūrinio suvokimas (5 –6 min.)	Pamokos pradžioje mokytojas užrašo pamokos temą – Šatrijos Ragana „Vyšnios“.
minčių lietus (5 – 6 min.)	Po įvadinių mokytojo žodžių pamoka pradedama klausimu: „Apie ką susimastėte perskaitę Šatrijos Raganos kūrinėlį „vyšnios“? “Mokiniai turi atsakyti glaustai, vienu sakiniu. Keletas minčių užrašomos lentoje.Mokytojas apibendrina mokinių mintis. Kadangi Jums kilo įvairių klausimų ir minčių, tai juos ir pabandysime šią pamoką aptarti.	Galimi mokinių atsakymai: apie vyšnias, kokios jos turėjo pasirodyti mergaitei, kokios jos turėtų būti skanios, apie tai, kodėl ji jų nepaėmė.
II teksto suvokimo gilinimas (analizė) 20 min.	Mokytojo klausimai:
Euristinis pokalbis (10 min.)	1) Apie kokią mergaitę mums pasakoja rašytoja?Pacituokite, kaip ją aprašo.	1) Mokiniai atsako remdamiesi tekstu. Jie galėtų nurodyti išorinius mergaitės bruožus (maža, penkerių metų, švarutė, raudonskruostė, kad tai darbininkų vaikas..).
	2) Kas parduotuvėje patraukia mergaitės dėmesį ir kodėl?	2) Mokiniai į šį klausimą atsakys vienareikšmiškai – vyšnios. Todėl, kad jų spalva patraukė mergaitės dėmesį, gražiai ir viliojančiai atrodė, tarsi gundė. Galbūt kas nors paminės faktą, kad jos stovėjo priešais parduotuvės duris ir geriausiai matėsi.
	3) Iš ko matyti, kad mergaitė labai norėjo vyšnių?	3) Mokiniai atsakys arba pacituos kaip ji elgėsi: priėjo prie pintinės, kraipė galvelę, smalsiai žiūrėjo į uogas… Visi šie mergaitės veiksmai rodo didžiulį norą paragauti vyšnių.
	4) Kodėl mažylė padėjo vyšnias atgal į pintinę ir pasitraukė?	4) Atsakys įvairiai: Gal ji jų neėmė, nes nenorėjo, tiesiog vyšnios savo spalva patraukė mergaitės žvilgsnį. Galimas ir toks atsakymas: Norėjo, bet žinojo, kad tai ne jos vyšnios. Jei būtų paėmus svetimas vyšnias neatsiklausus ir niekam nematant– tai būtų buvus vagystė. Moksleiviai visus savo atsakymus turėtų argumentuoti.
Kūrybinės užduotys 10 min.	Mokiniams skiriama užduotis dar kartą perskaityti tekstą ir parašyti menamas mergaitės mintis.
	I grupės užduotis: Perskaitykite tekstą nuo tos vietos, kai mergaitė priėjo prie vyšnių iki „Dar valandėlę žiūri…“ ir parašykite, ką galėtų tuo momentu galvoti mergaitė.II grupės užduotis. Perskaitykite tekstą nuo „Dar valandėlę žiūri…“ iki pabaigos ir parašykite apie ką, jūsų manymu, galvoja mergaitė.	I grupė. Tikriausiai mokiniai parašytų apie įsivaizduojamą uogų skonį ir ką mergaitė pajunta lyžtelėjus vyšnias.II grupė. Šios grupės mokiniai galbūt atkreiptų dėmesį į tai, kad mergytė draudžia sau imti tai, kas jai nepriklauso, ir ragina save trauktis kuo toliau nuo pagundos.Po kelis mokinius iš grupės perskaito, kaip atliko užduotį.
III Apibendrinimas (15 min.)	Mokiniams skiriama užduotis grupėse padiskutuoti vienu iš klausimų:
Diskusija (10 min.)	I grupė. Ar didelis nusikaltimas būtų buvęs, jei mergaitė būtų suvalgius tas dvi uogas?II grupė. Kas pasikeitė, kad mergaitė vyšnių nepaėmė?	Galimi įvairūs mokinių pasvarstymai.
(5 min.)		Po diskusijos, bendru pritarimu vieninga grupės nuomonė su savais argumentais yra išsakoma visai klasei.
	Apibendrindamas mokinių išsakytas mintis, mokytojas turėtų akcentuoti 2 dalykus:
	1) iš tiesų, gal ir nebūtų didelis nusikaltimas, jei tos dvi uogos būtų suvalgytos;2) ji pasielgė dorai ir suvaldė savo troškimus, atsispyrė pagundai. Nesavo daiktų ėmimas nesiklausus – jau vagystė Ryškėja žmogaus dorybė.
IV. Namų darbų skyrimas (3 min.)	Pamokos pabaigoje mokytojas skiria namų darbų užduotį: Įsivaizduokite, kad tekstas su lig ta vieta „Dabar tai jau ji grobs saujelę.“ nutrūksta. Jums reikia sugalvoti savo istorijos pabaigą (10 – 15 vaizdingų sakinių) ir parašyti.
V. Darbo rezultatų apibendrinimas ir vertinimas. (2 min.)	Neformalus vertinimas. Mokytojas pagiria aktyviai dalyvavusius mokinius.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Susiję įrašai:

Dalintis:

Atsakomybė už savus Bitės Vilimaitės apsakyme „Baidyklė“ – 5 klasės literatūros pamoka

Inga — Fri, 08 Jan 2010 06:47:00 +0000

DETALUS PLANAS

PAMOKOS METRIKA

Tema. Atsakomybė už savus B. Vilimaitės apsakyme Baidyklė.

Tikslai:

1. Gebėti suformuluoti temą.
2. Mokėti įvardyti pagrindinius ir antraeilius veikėjus.
3. Gebėti išsamiai atsakyti į klausimus.
4. Mokėti savais žodžiais paaiškinti, ką reiškia humoras.

Pamokos tipas ir forma. Mišri (pokalbis).

Metodai ir būdai: minčių lietus, euristinis pokalbis.

Kabineto paruošimas.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1. Abraitytė L. Skaitiniai 5 klasei. – K., 1999. D. 1.

Literatūra:

1. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. – V., 1995.
2. Interaktyviojo mokymosi strategija. – V., 2004.
3. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. V., 2001.

PAMOKOS EIGA

Pamokos struktūra, metodai, laikas	Mokytojo veikla	Mokinio veikla
I. Įvadiniai darbai (5 min.)	Mokytoja pristato temą – Atsakomybė už savo poelgius B. Vilimaitės Baidyklėje
II. Pirminis kūrinio skaitymas (5 min.)	Mokytoja skaito novelę. ______________ Mokytoja klausia mokinių, koks kilo pirmas įspūdis, perskaičius apsakymą.	Mokiniai klausosi.
III. Pirminis kūrinio suvokimas (20 min.)	Ar patiko, ar nepatiko? Kodėl?	Galimi mokinių atsakymai: patiko, nes buvo įdomu stebėti, kaip Simukas visas išdaigų pasekmes suverčia Baidyklei, bet vėliau savo kaltę pripažįsta; nepatiko, nes Simukas yra blogas vaikas. Jis melavo ir tėčiui, ir mamai, ir seneliui.
Minčių lietus (5 min.)	Kodėl taip smagu skaityti šį apsakymą? Posakis: melo kojos trumpos.	Smagu skaityti šį apsakymą, nes mes sekame visas Simuko išdaigas, žinome, jog tėvai supranta, kad nusikalto ne baidyklė, o Simas, tačiau jam nieko nesako ir laukia, kol pats prisipažins.
euristinis pokalbis (15 min.)	1) apie ką šis tekstas (tema)?	1) šis tekstas yra apie berniuko Simuko išdaigos ir negebėjimą prisiimti atsakomybės.
	2) kas yra šio padavimo pagrindinis veikėjas? kodėl?	2) šio padavimo pagrindinis veikėjas yra Baidyklė, nes visas veiksmas sukasi aplink ją. Tą rodo net ir apsakymo pavadinimas, parašytas iš didžiosios raidės.
	3) kokie dar veikėjai yra šiame apsakyme?	3) šiame apsakyme dar veikia tėtis, mama, senelė, Simukas.
	4) kuris iš jūsų išardytų keturių veikėjų yra svarbiausias? kodėl?	4) svarbiausias yra Simukas, nes Simas padaro daug išdaigų, dėl kurių liekas kalta Baidyklė.
	5) kaip tokie veikėjai vadinami? kodėl?	5) antraeiliais, nes jie tik padeda, kad veiksmas vyktų, tačiau viską daro ne jie, o pagrindinis veikėjas. Aplink jį sukasi visas veiksmas.
	6) apibūdinkite Baidyklę. Galite pacituoti.	6) „Ji buvo aprengta tėčio švarku, senelės margadryžiu sijonu, o ant šiaudinės galvos turėjo užmaukšlintą Simo kepurę.”
	7) kokios buvo Baidyklės funkcijos ir kada, t. y. kokia jos buvo pareiga?	7) ji turėjo dienų dienas vasarą saugoti vyšnių sodą ir baidyti nuo žvirblių, kad nenulestų.
	8) o kaip ji tai darydavo? Pacituokite.	8) „Kai žvirbliai visai suįžūlėję tūpdavo į vyšnias, Baidyklė imdavo mojuoti rankomis, padarytomis iš senų vantų.”
	9) dabar grįžkime prie Simo išdaigų. Kokias savo šunybes Simas nuolatos primesdavo Baidyklei? Papasakokite.	9) jis netyčia išvertė kibirą, pametė tėčio plaktuką, į tvenkinį įstūmė tiltelį, sutraukė džiaustymo virves, įmetė į šulinį kibirą, sudaužė puodynę, nusuko senelės lovos bumbulą.
	10) ar gerai pasielgė Simas? kodėl? Priminkite, ar jūs kada nors taip elgėtės. Papasakokite.	10) jis pasielgė labai negražiai, nes, visų pirma, neprisipažino ir, antra, melavo savo artimiausiems žmonėms.
	11) kaip tas šunybes vertindavo mama, tėtis, senelė?	11) jie suprato, kad Simas meluoja, bet jo nebarė, laukė, kol pats prisipažins.
	12) ką namiškiai kartą ėmė ir nutarė? kodėl?	12) jie nusprendė gražiai pamokyti Simą, nes darė vis daugiau ir daugiau šunybių, o prisipažinti taip ir nemanė. Namiškiai pasakė, kad Baidyklę laikas nuversti, jau ruduo ir jos nebereikia. Tačiau senelė pasakė, kad Baidyklės kišenėje gyvena pelių šeimyna. Jei Baidyklė bus nuversta, pelės liks be namų.
	13) Tad kodėl Simukas prisipažino visas šunybes padaręs pats?	13) Simukas prisipažino, nes jam pagailo pelių šeimynos.
	14) ką reiškia tėčio žodžiai: „Sveikinu”?	14) jis pagyrė Simuką, kad sukaupė visą drąsą ir sugebėjo prisiimti atsakomybę už savo negražius poelgius.
	15) kaip apibūdintumėte namiškių santykius?	15) namiškių santykiai be galo šilti. Jie vienas kitą labai myli ir gerbia. Pats Simukas buvo neišbartas, o pagirtas, vadinasi, svarbiausia ne barti, o padėti suprasti, kad blogai elgiesi.
IV. Apibendrinimas (10 min.)	1) įsivaizduokite, jog jūs esate tėtis, mama ar senelė. Kaip pasielgtumėte, būdami jų vietoje?	1) mokiniai atsako įvairiai: vieni nubaustų Simuką, net jei jis ir neprisipažintų, kiti pasielgtų taip pat, kaip namiškiai, treti pasikalbėtų, ketvirti bartų ir t. t.

___________________________

Daugiau skaitykite:

Šatrijos Ragana – “Vyšnios”. Literatūros pamoka 5 klasėje
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 2)

Straipsnio autorė Moksliukė.

Susiję įrašai:

Dalintis:

Būdvardžio linksniavimas ir rašyba – 5 klasės lietuvių kalbos pamoka

Inga — Tue, 05 Jan 2010 08:15:00 +0000

DETALUS PAMOKOS PLANAS

PAMOKOS METRIKA

Tema. Būdvardžio linksniavimas ir rašyba.

Tikslai:

1. Mokėti linksniuoti būdvardžius.
2. Gebėti nustatyti tinkamą būdvardžio linksnį.
3. Mokėti taisyklingai rašyti būdvardžius.

Tipas. Mišrus.

Mokymo būdai ir priemonės: mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas, praktinės užduotys.

Literatūra:

1. Kadžytė-Kuzavinienė L. Rašyba mokykloje. – K., 1997.
2. Lietuvių kalbos pratimai 6 klasei. – V., 2001.
3. Sirtautienė J. Lietuvių kalbos pratimai 5-6 klasei.- V., 2000.

PAMOKOS SITUACIJA

Mokiniai praėjusią pamoką mokėsi pagrindinių gramatinių būdvardžio požymių: giminės, skaičiaus, linksnio, laipsnio. Namų darbams buvo skirta atlikti pratimų. Šią pamoką patikrinsime namų darbus ir tęsime pamokų ciklą apie būdvardį: būdvardžio linksniavimas ir rašyba. Kitose pamokose bus pakartota ir rašomas kontrolinis darbas.

PAMOKOS EIGA

I. Aiškinamoji – motyvacinė dalis.

1. Tikriname namų darbus (pvz.: Sirtautai J., V., V. V. Lietuvių kalbos vadovėlis 5 klasei, p. 142, 337, 340 pratimas; Sirtautienė J. Lietuvių kalbos pratimai 5-6 klasei, p. 125, 296 pratimas): mokiniai skaito po sakinį ir pasako, kokios giminės, skaičiaus, linksnio ir laipsnio yra būdvardis.
2. Patikrinus namų darbus, prisimenama, kurios kalbos dalys yra kaitomos (vienos iš kaitomų kalbos dalių yra daiktavardis ir būdvardis).
3. Aiškinamės, ką reiškia žodis kaitomos (kaitomos gimine, skaičiumi, linksniu, t. y. gramatiniai požymiai keičiasi priklausomai nuo jų vietos šalia kitų kalbos dalių, pavyzdžiui, veiksmažodžio).
4. Akcentuoju, jog praėjusią pamoką kalbėjome apie būdvardžio derinimą su daiktavardžiu.
5. Atliekame pratimą iš vadovėlio (Sirtautai J., V., V. V. Lietuvių kalbos vadovėlis 5 klasei, 344 pratimas).
6. Mokiniai linksniuoja būdvardį ir daiktavardį greta.

II. Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Linksniavimas ir rašyba:

a) prašau palyginti daiktavardžių ir būdvardžių linksniavimą; kurių linksnių galūnės skiriasi?
b) išlinksniavę mokiniai nustato, jog skiriasi vienaskaitos naudininkas, vietininkas, šauksmininkas; daugiskaitos vardininkas, naudininkas, šauksmininkas,
c) pabrėžiu, jog visų būdvardžių vyriškosios giminės vienaskaitos naudininko galūnė -am arba -iam: juodam, šviesiam, mediniam.

2. Dalinis įtvirtinimas:

a) rašau lentoje atitinkamo linksnio būdvardį (Priedas Nr. 1),
b) mokiniai, kviečiami po vieną, pasako būdvardžio giminę, skaičių, linksnį ir laipsnį.

III. Žinių įtvirtinimas.

Išdalinu lapus su užduotimi įrašyti praleistas raides (galimi įvairūs variantai). Kai mokiniai atlieka užduotį, aiškinamės, kokią būdvardžio galūnę įrašė, kokios tas būdvardis giminės, skaičiaus, linksnio.

IV. Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1. Pakartojame, kuo skiriasi būdvardžių ir daiktavardžių linksniavimas.
2. Namų darbams skiriu atlikti pratimą iš vadovėlio: Sirtautai J., V., V. V. Lietuvių kalbos vadovėlis 5 klasei, p. 144, 347 pratimas. Jį pakoreguoju: penkis būdvardžių ir daiktavardžių junginius išlinksniuoti.

________________________________________________________

PRIEDAS NR. 1.

Mažas – būdv., vyr. g., vns. V., nelyg. l.
Balta – būdv., mot. g., vns. V., nelyg. l.
Aukštesni – būdv., vyr. g., dgs. V., aukštesnysis l.
Puikiausių (mergaičių) – būdv., mot. g., dgs. K., aukščiausiasis l.
Ilgam – būdv., vyr. g., vns. N., nelyg. l.
Švariau – būdv., bevard. g., aukštesnysis l.
Pikčiausia – būdv., bevard. g., aukščiausiasis l.

___________________________

Daugiau skaitykite:

Dalyvių rūšys (2 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai ir daryba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas ir rašyba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (1 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

Straipsnio autorė Moksliukė.

Susiję įrašai:

Dalintis:

Vinco Krėvės drama „Skirgaila“ – 11 klasės literatūros pamoka (3 pamoka)

Inga — Mon, 04 May 2009 03:26:00 +0000

DETALUS PLANAS

Tema. Vincas Krėvė „Skirgaila“.

Tikslai:

• gilintis literatūros teorijos ir istorijos žinias;
• mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
• lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus;
• ugdyti dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą.

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės ir apibendrinimo (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis, vaidmeninis skaitymas.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1. Daujotytė V., Tamošaitis R., Tūtlytė R., Viliūnas G. Literatūra XI-XII klasei, K., 2003, I dalis.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Laurušas J. Vincas Krėvė literatūros moksle ir kritikoje. – V., 1983.
3. Literatūros teksto interpretacija. – V., 2000.
4. Pabarčienė R. Šekspyro trauka. Krėvės „Skirgailos“ analizės etiudas. – V., 2002.
5. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.
6. Tupikienė L. Lietuvių dramaturgijos nagrinėjimas VII – XI klasėje. – K., 1983.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeita pamoka buvo skirta kūrinio analizei (analizuotas antras ir trečias dramos veiksmas).

Ši pamoka bus skirta ketvirto dramos veiksmo analizei ir viso kūrinio apibendrinimui. Atskirai bus gilinamasi į finalines scenas, jas mokiniai ruošis skaityti vaidmenimis. Skirgailos personažą analizuos ir apibendrins viso kūrinio kontekste.

Kita pamoka bus įvadinė apie naują literatūros kryptį simbolizmą „Bendrieji simbolizmo bruožai“. Pagrindinius simbolizmo bruožus bandys įžvelgti analizuodami Rainerio Marijos Rilkės eilėraštyje.

Pamokos struktūra, metodai, laikas	Mokytojo veikla	Mokinių veikla
I. Įvadiniai darbai (5 min.)	Pamokos pradžioje trumpai aptariami namų darbai. Mokytojas pasako, kad šiandien bus analizuojama ketvirtoji dramos dalis ir apibendrinta visa drama.
II. Pirminis kūrinio suvokimas (15 min.) Pokalbis	1. Kaip paskutinės dramos dalies pavadinimas siejasi su jos turiniu?	1. Pavadinimas tiesiogiai apeliuoja į pagrindinio herojaus Skirgailos asmenybės padėtį situacijoje, į kurią jis pateko pasirinkęs tam tikrų veiksmų kelią. Čia kuriama priešprieša: žemiškojo kapo duobė praryja moraliai pakilusį Kelerį, o moraliai miręs Skirgaila prasmenga dvasios tuštumos bedugnėn. „Bedugnė“ gali simbolizuoti ir padėtį, kurioje yra atsidūrusi visa valstybė.
	2. Pamokos pradžioje aptarėme, kad kulminacija gali būti visa paskutinė dramos dalis, tačiau joje esama keleto ir ryškesnių įvykių – lūžių, kurie gal kaip tik ir galėtų būti kulminacinės vietos. Kokie tai įvykiai?	2. Keletas tokių lūžių galėtų būti: Kelerio apsisprendimo mirti scena, taip pat ta vieta, kur Skirgaila suvokia tikrąją padėtį ir liepia kuo greičiau pakasti karstą: „ SKIRGAILA (nieko neklausydamas, įbedęs akis į karstą, žengia du tris žingsnius priekin, paskui užpakaliu slenka atgal, nustebęs praveda ranka per veidą). Nejaugi? (Lyg atsikvošėjęs). Ak, štai kas yra? (Ploja delnais). Ei, kareiviai! (Kareiviams, kurie pasirodo duryse). Imkite jį greičiau ir pakaskite!.. Tik greičiau… <…> Greičiau jūs ten judėkit!..
	Peržvelkite sceną, kur kalba Šviesusis ir Tamsusis vyras. 3. Kur ir kada vyksta šios scenos veiksmas?	3. Veiksmas vyksta Kapeloje, vakare, viduryje pastatytas karstas, aplink jį degančios žvakės ir lempelės. Pradėjus kalbėtis abiem vyrams, tarsi viskas aplink išnyksta, vyrauja tamsa, tik apie karsta šviesu:„ Kapela kupina mėlynos šviesos. Visi lyg pranyksta, matyti tik viena kunigaikštienė.“
	4. Kas dalyvauja veiksme?	4. Jonas Skarbekas kalba maldas neva už Stardą, keli bajorai susirinkę visa tai stebi, kunigaikštienė meldžiasi. Keleris lyg ir nieko neveikia, bet čia ir vyksta pagrindinis „veiksmas“ – jis mąsto, bando apsispręsti. Čia galima minėti Tamsųjį ir Šviesųjį vyrus, kurie veikia sieloje kaip dvi vidinės jėgos.
	5. Kas yra tie Šviesusis ir Tamsusis vyrai? Ar jie realūs? Kas jais atskleidžiama?	5. Šie vyrai nėra realūs. Jie padeda atskleisti herojaus vidinį konfliktą, parodyti dvi jėgas, kovojančias Kelerio viduje. Šviesusis vyras atstovauja žmogaus kilnumą, gėrį; Tamsusis vyras – tarsi savisaugos instinktas, reikalaujantis pirmiausia žiūrėti savęs.
	6. Apie ką kalba abu vyrai?	6. Abu pateikia svarius argumentus: Šviesusis, kad reikia geriau mirti garbingai ir riteriškai, saugant kunigaikštienės garbę, Tamsusis, kodėl pirmiau reikėtų gelbėti save.
	7. Kaip jaučiasi Keleris?	7. Jis turėtų jaustis labai dviprasmiškai – iš vienos pusės labai silpnas ir pasidavęs baimei, dvejonėms, persmelktas kančios, siaubo, iš kitos pusės – racionaliai mąstąs ir save drąsindamas Keleris turėtų jaustis gan stiprus dvasiškai, ryžtingas pranykstant Tamsiajam vyrui.
	„Tyliai pamąstykite, jei reikėtų suvaidinti šią sceną, kaip turėtų kalbėti abu vyrai, kaip Jonas Skarbekas, koks turėtų būti visų veikėjų balso tonas. “ 8. Kaip turėtų kalbėti veikėjai?	8. Galimi įvairūs pasvarstymai, bet kalbos turėtų kelti šiurpą, baimę, bet tuo pačiu kurti gedulingos aplinkos vaizdą.
III. Teksto suvokimo gilinimas ( 15min.)	Mokytojas skirsto mokinius vaidmenimis.	Mokiniai skaito sceną, bando perteikti jos nuotaiką, paryškindami prasminius akcentus.
Euristinė užduotis (5 min. )	Tyliai peržvelkite finalinę sceną.
	9. Kada ir iš ko Skirgaila supranta, kad vietoj Stardo guli Keleris?	9. Įėjus kunigaikščiui pūsteli vėjas ir atsidengia Kelerio galva iki akių. Butrimas perspėja Skirgaila apie velionio pasikeitimą, bet tada valdovas nesureaguoja, o po kunigaikštienės nualpimo atidžiau įsižiūrėjęs supranta klastą.
	10. Kodėl liepia kuo greičiau pakasti karstą?	10. Skirgaila supratęs klastą pasielgia neapgalvotai, tiesiog žengia lengviausiu susidorojimo keliu, taip susidoroja su Keleriu, tarsi parodo valdovo galybę.
	11. Ką rodo toks neapgalvotas ir skubotas Skirgailos poelgis? Ar Keleris atstoja viską, prieš ką Skirgaila kovojo?	11. Galima įžvelgti Skirgailos kaip valdovo bejėgiškumą. Nuo tragedinės didybės jis puola į smulkų kerštą ir susitvenkusią pagiežą atpalaiduoja aklai, įnirtingai, gyvuliškai, nukreipdamas ją į jam svarbią, bet pavienę ir pačią prieinamiausią auką. Iš tiesų, Keleris iš dalies yra vienas valdovo priešų, bet tai pavienė auka, kuri neatstoja visos priešininkų jėgos.
	12. Skirgaila įvykdo savo pažadą-atkeršija vokiečiui. Jis nugalėtojas, ar pralaimėjęs? Kodėl?	12. Jis pralaimi kaip valdovas – neradęs kelio Lietuvai. Užkasęs Kelerį gyvą – pralaimi ir kaip žmogus, nes žiaurumas ir kerštas naikina žmogiškąją prigimtį.
	13. Iš kur kyla Skirgailos tragizmas?	13. Daugumoje situacijų Skirgaila atsiduria ant negalimumo ribos (jis negali eiti iš vien su kryžiuočiais, negali ir jų ignoruoti, negali atšaukti krikšto, bet negali jo viduje ir priimti – meluotų pats sau, nenori atsižadėti pagonybės, bet nepajėgia jos nuosekliai laikytis, nežino visos tiesos, bet negali priimdamas sprendimus abejoti, nemoka gyventi be žmonių užuojautos, bet tuo pat metu ir negali jos tikėtis, nori būti mylimas, bet nemoka mylėti) – iš čia kyla jo tragizmas. Per visą dramą brėžiama herojaus dvasios žlugimo linija, rodomas jo savigriovos procesas.
	14. Kaip dramoje kuriamas komizmas? Iš ko pasišaipoma?	14. Komizmas daugiausia kuriamas kontrasto principu ir yra demaskuojamojo pobūdžio, nukreiptas į lietuvių priešininkus (daugiausiai ekspozicinėje scenoje, kur veikia lenkai). a) Pasišaipoma iš lenkų – čia komiškas efektas kuriamas pasitelkiant kalbos toną ir turinį, žodžių ir elgsenos kontrastus (žemojo stiliaus kalba šneka aukščiausio socialinio sluoksnio žmogus vyskupas Henrikas Mazovietis: nuo „nusidėsite šventajai dvasiai, o nusidėję amžino neteksite gyvenimo“ iki „nezaunyk niekų“ (gudrus ir ciniškas politikas, taktinių manevrų ir retorinių vingrybių meistras) / „Taip mane sutikti!..Mane, kunigaikštį, aukštą bažnyčios dignitorių ir svarbiausiąjį karaliaus patarėją!.. Patsai didysis Romos ciesorius nebūtų drįsęs tiek užgauti mane ir mano asmeny įžeisti šventosios bažnyčios ir lenkų karaliaus garbę…“. Pajuokiamas luominis ir tautinis pasipūtimas, vos tramdoma agresija kits kito atžvilgiu (tarp savųjų). b) Ironizuojami ir jo veiksmai – Bažnyčios galių perdėtas išpūtimas: „Štai padūmiau, ir nebėra tavo pažadų. Bažnyčios duota man galia naikinu visus tavo pažadus!“ – sako Onai Duonutei. c) Puotos laiminimas – krikščioniškojo pasaulio atstovai, skelbiantys taką, patys vieni kitų atžvilgiu yra agresyvūs.
	15. Kas dramoje lemia Skirgailos veiksmus ir pasirinkimus? Kaip jos suprantamos, kada tampa svarbios?	15. Lemia vertybės – tėvynė, tiesa ir meilė. Tėvynė – politika jam ne užsiėmimas ir veikla, o esminė saviraiškos forma ir net misija – kunigaikščio kepurė neprastesnė už vokiečių siūlomą karūną (III v. 3sc. ), jaučia situaciją, mato rezgamas pinkles, moka užbėgti joms už akių (I v. 4 sc.). Skirgailos programa ne užkariauti, o ginti. Tiesa – tiesoieška vyksta religijos sferoje. Meilė – poreikis meilei auga didėjant nusivylimui politika, beviltiškai ieškant tiesos. Meilė tampa alternatyva veiklai, valiai, protui, paskutine priebėga nuvargusiam.
	16. Kur dramoje matomas idealo ir tikrovės neatitikimas ir kada kyla šių sferų konfliktas?	16. Kai yra suardomos vertybės – kyla idealo ir tikrovės konfliktas. Tėvynė – konfliktas kyla, kai neatitinka pasirinktos strategijos ir taktikos, kai keliami tikslai neįgyvendinami pasirinktomis priemonėmis. Tiesa – Skirgaila ieško tiesos ne tikėdamas, o viską tikrindamas pats, jis nori žinoti, o ne tikėti. Su lietuviais jis krikščionis, su krikščionimis – pagonis. Meilė – mylėdamas jis nemoka išprovokuoti palankumo sau, meilėje nesugeba duoti arba duoda ne tai, ko iš jo tikimasi. Žmonių santykiuose, kaip ir politikoje jis veikia jėga.
	Mokiniai namie ruošis rašyti interpretacija iš dramos „Skirgaila“ ištraukos.
V. Vertinimas. (2 min.)	Aktyviausiai dalyvavę mokiniai įvertinami pažymiais.

____________________________________

Daugiau 11 klasės pamokų planų:

Vinco Krėvės drama “Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (1 pamoka)
Vinco Krėvės drama “Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (2 pamoka)
ŠATRIJOS RAGANA “SENAME DVARE”. – literatūros pamoka 11 klasėje (I pamoka)
ŠATRIJOS RAGANA “SENAME DVARE”. – literatūros pamoka 11 klasėje (II pamoka)
ŠATRIJOS RAGANA “SENAME DVARE”. – literatūros pamoka 11 klasėje (III pamoka)
ŠATRIJOS RAGANA “SENAME DVARE”. – literatūros pamoka 11 klasėje (IV pamoka)

Susiję įrašai:

Dalintis:

Vinco Krėvės drama „Skirgaila“ – 11 klasės literatūros pamoka (2 pamoka)

Inga — Sun, 03 May 2009 03:26:01 +0000

IŠPLĖSTINIS PLANAS

Tema. Vincas Krėvė „Skirgaila“.

Tikslai:

• lavinti darbo su tekstu įgūdžius;
• lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus ir argumentuojant nuomonę;
• ugdyti kūrybinius gebėjimus, mokantis charakterizuoti veikėją;
• ugdyti dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą.

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis, savarankiškas mokinių darbas su tekstu.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1. Daujotytė V., Tamošaitis R., Tūtlytė R., Viliūnas G. Literatūra XI-XII klasei, K., 2003, I dalis.

Literatūra:

PAMOKOS SITUACIJA

Praeita pamoka buvo pirminio kūrinio suvokimo ir analizės. Joje buvo gilinamos literatūros teorijos ir istorijos žinios, nagrinėjamas dramos pirmas veiksmas „Tarp dviejų pasaulių“.

Ši pamoka bus kūrinio analizės (bus nagrinėjamas antras ir trečias dramos veiksmai).

Kita pamoka bus analizės ir apibendrinimo. Mokiniai analizuos paskutiniąją dramos dalį – finalines scenas, bandys apibendrinti pagrindinį herojų visame dramos kontekste.

Pamokos struktūra, metodai, laikas	Mokytojo veikla	Mokinių veikla
I. Įvadiniai darbai (3 min.)	Pamokos pradžioje trumpai aptariami namų darbai, keletas mokinių paskaito, kokius draminius trikampius įžvelgė dramoje „Skirgaila“, kaip suprato puotos sceną.
II. Pirminis kūrinio suvokimas (3 min.) Pokalbis	Mokytojas pasako, kad šiandien analizuosime antrąją ir trečiąją dramos dalį. Klausia: 1. Kas svarbaus įvyksta antroje dramos dalyje?	1. Atskleidžiamas Valtenbergo ir Kelerio ruošiamas sąmokslas, suviliojama Oligė, Keleris patenka į Onos Duonutės kambarį. Grįžta iš nenusisekusios medžioklės Skirgaila, išsiaiškina Kelerio kėslus slapta iš pilies išvesti Ona Duonutę, Kelis pabėga iš pilies su Skirgailos žirgu, o šis, įsiutęs prievarta susituokia su Duonute.
	2. Kas vyksta trečioje dramos dalyje?	2. Vienas svarbiausių įvykių – Stardo mirtis. Skirgailai pameluojama, kad Stradas mirė krikščioniu jau būdamas – o tai dar vienas žingsnis Skirgailos dvasinio palūžimo link. Pralaimėtas mūšis, susektas Keleris, rastas laiškas, dar kartą Skirgaila neranda meilės pas Oną Duonutę. Onos ir Oligės konfliktas, perduodamas laiškas.
Euristinė užduotis(5 min.)	Peržvelkite antrąjį ir trečiąjį veiksmą ir pasižymėkite draminio konflikto raidą.	II dalis 1 veiksmas – Valtenbergo ir Kelerio kėslai, Oligės suviliojimas; rezgamas planas slapta patekti pas Oną Duonutę; 2 veiksmas – Oligės prisipažinimas ir kaltės atskleidimas, kad nusidėjo su vokiečiu; Kelerio ir Duonutės susitikimas; 3 veiksmas – Kelerio kėslų išaiškinimas, jo pabėgimas iš pilies; Skirgailos ir Duonutės priverstinės sutuoktuvės. III dalis 1 veiksmas – Stardo mirtis, Skirgailos palūžimas; 2 veiksmas – gaunamas laiškas, išsiaiškinami tolesni Kelerio kėslai; 3 veiksmas – Oligės ir Onos Duonutės konfliktas kilęs dėl Kelerio meilės; laiško atidavimas Duonutei.
III. Teksto suvokimo gilinimas (20 min.) Pokalbis	3. Kaip pasikeičia dramos tematika antroje jos dalyje?	3. Šioje dalyje atsiranda naujas veiksmo posūkis – meilė, kuri keičia herojų likimus.
	4. Kas šioje dalyje yra paliečiamas meilės?	4. Pirmiausia tariamos meilės susilaukia Oligė, bet lieka įskaudinta. Taip pat Skirgaila, Keleris ir Ona Duonutė.
	5. Kaip meilė paveikia Skirgailą?	5. Išryškėja dar vienas Skirgailos išgyvenimų šaltinis – susiduria valdovo pareiga ir noras būti laimingam, mylimam. Skirgaila visais būdais siekia Onos Duonutės palankumo, jos meilės ir šilumos, kurios jam taip trūksta, tik jis nemoka to pasiekti. Kuo labiau jis jai atsiveria kaip žmogus, tuo labiau jam tenka nusivilti.
	6. O kaip meilė pakeičia Kelerį?	6. Keleris, būdamas Don Žuano tipo personažas – išvydęs tikrąjį grožį pasikeičia – įsimyli Oną Duonutę: „ Toji valandėlė, kad pažvelgiau į tavo skaisčias, žydras ir liūdnas akis, mane kitu pavertė<…> Tu, kaip Dievo angelas, tyliom akutėm, dangišku savo grožiu privertei mano sielą patikėti, mano širdį suliepsnoti tyra kaip dangaus rasa meile. Ji nepanaši į tą, kurią iki šiol buvau jutęs kitoms mergelėms. Aš galiu tave tik gerbti<…> Aš mirsiu dėl tavęs, bet ir mintimi tavęs nepaliesiu, nepanorėsiu tavęs. <…> Tikėk manim, aš noriu būti vien tavo draugas ir brolis.“Jis Duonutę ima vertinti kaip žmogų, o ne kaip priemonę tikslams pasiekti.
	7. Kaip Skirgaila siekia Onos Duonutės meilės?	7. Kiekvienu kartu atėjęs pas kunigaikštienę bando ją meiliai prakalbinti, bet palaipsniui ryškėjant jos priešiškumui, Skirgaila nusivilia žmonėmis ir meile. Negavęs, ko nori gražiuoju, jis pasinaudoja savo valdžia ir galia – veda prievarta, nors ir suvokia, kad per prievartą mylimas nebus.
Euristinė užduotis(5 min.)	Klasė dalinama į dvi dalis. Vieni renka citatas, kurios geriausiai charakterizuoja Kelerį, kiti – Oną Duonutę (II dalis). Pakomentuoja išrinktas citatas.	Galimos įvairios citatos.
	Dabar smulkiau aptarsime III dalį.
	Klausia: 8. Kodėl šioje dalyje daug kalbama apie mirtį?	8. Miršta Stradas, kuris visą laiko buvo Skirgailos dvasinė atrama, O Skurdulis nesugeba tiksliai atsakyti į Skirgailos klausimus, kurių atsakymai jam labai svarbūs. Be to, daug kalbama apie mirtį, nes tariamai pilyje pradeda vaidentis Stardas. Tada imama svarstyti, kas pavojingesni – gyvi ar mirusieji ir kodėl, kodėl visiems taip neramu.
	9. Ar teisus Jonas Skarbekas pakrikštydamas po mirties Stardą? Kodėl?	9. Neteisus, nes viską vykdo prieš Stardo valią, jis tenorėjo nukeliauti pas savo Dievus. Be to, jo krikštas nieko vertas, nes vykdomas po mirties, kada siela jau yra atsiskyrusi nuo kūno, tad krikštas netenka galios.
	10. Apie ką kalbasi Skurdulis su Skirgaila?	10. Kalbasi apie Dievus, tačiau Skirgailai rūpi senieji Dievai, o Skurdulis visus juos interpretuoja kaip vieną ir tą patį Dievą.
	11. Kodėl Skirgaila pokalbiu lieka nepatenkintas ir nusivylęs Skurduliu ir kodėl taip audringai reaguoja į jo žodžius?	11. Skirgaila tikisi konkrečių atsakymų, kurių Skurdulis jam negali duoti, kalba labai miglotai ir abstrakčia, tad Skirgaila tas netenkina. Mirus Stardui, Skirgaila dvasinės paguodos ieško tikėjime ir Skurdulio paaiškinimuose, tačiau šis tik dar labiau savo kalba klaidina valdovą ir drumsčia jo mintis, tad ir kyla nusivylimas ir nepasitikėjimas visais žmonėmis. Skirgailos audringą reakciją iššaukia ne tik migloti Skurdulio atsakymai, bet ir tai, kad jis apie Dievus ima kalbėti linkdamas krikščionybės pusėn. Šiame pokalbyje yra neapginami moraliniai pasaulėžiūros klausimai, valdovas nepajėgia įsiklausyti į Skurdulio mokymus – įvyksta herojaus dvasios lūžis.
	12. Remdamiesi III dalies 3 veiksmu paaiškinkite Skirgailos vertybių pasikeitimą – kodėl svarbiausia jam darosi meilė moteriai?	12. Jis slopina egoizmą, pirmą kartą tampa toks mylintis ir geranoriškas, nes jam reikia meilės, kad būtų išlaikyta ir atstatyta jo dvasinė pusiausvyra (juk jo galia valdžioje silpsta, jo pasirinkimai norint tautai gero akivaizdžiai netinkami ir netikslingi).
	13. Ką Skirgaila pasiryžęs aukoti dėl meilės?	13. Jis pasiryžęs atsisakyti net valdžios ir turi naują tikslą, naujus gyvenimo pagrindus – meilę moteriai. „ SKIRGAILA. Bijau, kad vėl klystu. Bet dabar aš supratau, kodėl vyrui reikalinga moters meilė, ir ji man turi būti.* Todėl supratau, kad aš vienas, ir nėra man draugų.“* – jis meilės siekia kategoriškai, reikalaudamas, kaip jam priklausančios, tačiau juk meilė ne jo galioje. „ Būsi, kai aš panorėsiu.“
	Kokia esminė Skirgailos klaida šioje scenoje?	Taip pat jis padaro baisią klaidą pasiūlydamas padovanoti Kelerio galvą – jėgos rodymas ir nemokėjimas paveikti žodžiu – silpnumo požymis: „ Gerai. Jei tau jisai tiek patinka, pažadu padovanoti jo galvą.“/ „Matysim, kas daugiau gali, tavo dievas ar Lietuvos valdovas. (Pasikėlęs). O dabar tu užmiršk, ką aš tau buvau sakęs, ir neatsimink. Aš atėjau čion su gera širdimi, norėjau tavo draugas būti. Bet dabar užmiršk tai… Aš būsiu tau valdovas ir viešpats, ir tu greit pajusi tai.“
IV. Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas (8 min.)	„Jau praeitoje pamokoje prisiminėme draminio veiksmo raidą. Dabar kaip tik ir pamėginsime išskirti reikšmingiausias dramos vietas.“
	14. Kuri dramos vieta yra aukščiausias įtampos taškas?	14. Aukščiausias įtampos taškas – Kelerio pabėgimas iš pilies.
	15. Kuri dramos vieta svarbiausia kaip aukščiausias taškas, jei žvelgtumėte į Skirgailos dvasinę plotmę?	15. Stardo mirtis – žmogus, kurį valdovas laikė principingu ir patikimiausiu iš savo aplinkos, tarytum išdavė visa, kas buvo lig šiol šventa ir vertinga, sudavė smūgį giliausiems Skirgailos įsitikinimams.
	16. Kokius dar galima skirti valdovo dvasinius ir moralinius lūžius?	16. Antrasis lūžis – krivio Skurdulio moralinis mokymas, kuris nesulaukia Skirgailos sieloje jokio atgarsio ir jis liaujasi pasitikėti visais žmonėmis. Trečiasis palūžimas susijęs su Ona Duonute ir jos meile, kuri niekada nepriklausys Skirgailai.
	Lentoje piešia schemą: (Priedas Nr. 1)
	Namuose pabandykite nustatyti, kur yra dramos atomazga ir argumentuokite, kodėl?	Atomazga galima laikyti visą ketvirtąją dalį – čia išsisprendžia visos užsimezgusios intrigos. Baigiasi Skirgailos – žmogaus ir valdovo – pralaimėjimo istorija. Senieji dievai neteko galios, naujieji nepriimtini. Artimiausi valdovui žmonės miršta, o Ona Duonutė jį galutinai atstumia.
	Pasirinkite tris veikėjus iš dramos ir charakterizuokite juos (išrinkite tai atskleidžiančių citatų).	Galimi įvairūs personažai ir citatos.
V. Vertinimas. (1 min.)	Neformalus vertinimas už namų darbų atlikimą ir dalyvavimą pamokoje ( aktyviausi mokiniai gauna pliusiukus – pamokų ciklo gale jie bus verčiami pažymiu).

PRIEDAS NR. 1.

____________________________________
Daugiau 11 klasės pamokų planų:

Vinco Krėvės drama “Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (1 pamoka)
Vinco Krėvės drama “Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (3 pamoka)
ŠATRIJOS RAGANA “SENAME DVARE”. – literatūros pamoka 11 klasėje (I pamoka)
ŠATRIJOS RAGANA “SENAME DVARE”. – literatūros pamoka 11 klasėje (II pamoka)
ŠATRIJOS RAGANA “SENAME DVARE”. – literatūros pamoka 11 klasėje (III pamoka)
ŠATRIJOS RAGANA “SENAME DVARE”. – literatūros pamoka 11 klasėje (IV pamoka)

Susiję įrašai:

Dalintis:

Vinco Krėvės drama „Skirgaila“ – 11 klasės literatūros pamoka (1 pamoka)

Inga — Fri, 01 May 2009 03:00:04 +0000

DETALUS PLANAS

Tema. Vincas Krėvė „Skirgaila“.

Tikslai:

• gilintis literatūros teorijos ir istorijos žinias;
• mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
• lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus;
• ugdyti dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą.

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, savarankiškas mokinių darbas su tekstu.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1. Daujotytė V., Tamošaitis R., Tūtlytė R., Viliūnas G. Literatūra XI-XII klasei, K., 2003, I dalis.

Literatūra:

PAMOKOS SITUACIJA

Praeita pamoka buvo įvadinė. Joje buvo pristatyti Vinco Krėvės biografijos faktai, dramos „Skirgaila“ genezė, žanro, problematikos klausimai bendrame nacionalinės dramaturgijos kontekste.

Ši pamoka bus įvadinė, pirminio kūrinio suvokimo ir analizės pamoka. Joje bus gilinamos literatūros teorijos ir istorijos žinios, nagrinėjamas dramos pirmas veiksmas „Tarp dviejų pasaulių“.

Kita pamoka bus skirta dramos antrojo ir trečiojo veiksmo analizei.

Pamokos struktūra, metodai, laikas	Mokytojo veikla	Mokinių veikla
I. Įvadiniai darbai (5 min.)	„Trumpai aptarsime dramos situaciją, veiksmo laiką ir vietą. o šiandien analizuosim pirmąjį dramos veiksmą „Tarp dviejų pasaulių“.
	Mokytojas pamokos pradžioje paskaito ištrauką iš pirmo veiksmo pirmos scenos (nuo pradžios iki „Tiesą ponas sakai.“Mokytojas klausia:
II. Pirminis kūrinio suvokimas (10 min.)	0. Ką reiškia pirmo veiksmo pavadinimas „Tarp dviejų pasaulių“? Kodėl jis taip pavadintas?	0. Jau dramos pradžioje išryškėja krikščionybės ir pagonybės susidūrimas. Pagonybė – tarsi senojo pasaulio realija, o krikščionybė – naujojo. Pirmas veiksmas, remiantis esamos ir peršamos religijos santykiu, taip ir pavadinamas.
	1. Koks dramos „Skirgaila“ veiksmo laikas?	1. Niekur tiksliai nenurodomas, tik paantraštėje pažymėta „Iš senovės lietuvių gyvenimo“. Bet minimi personažai (Skirgaila, jo brolis Jogaila) nurodo konkrečią epochą – Lietuvos viduramžius, XIV a. antrą pusę.
	2. Kokia istorinė situacija čia minima?	2. Jogaila 1386 m. tapo Lenkijos karaliumi ir, norėdamas stiprinti savo padėtį ne tik Lenkijoje, paskyrė Skirgailą savo vietininku Vilniaus kunigaikštystėje (1387 m.), o Skirgaila prižadėjo ištikimybę Lenkijos karūnai. XIV reikėjo priimti krikščionybę. Tad Jogaila per 1 metus apkrikštijo Lietuvą (1387 m.), išskyrus Trakų kunigaikštystę (priklausančią Skirgailai) ir Žemaitiją. Bet Vokietijos ordinas Lietuvos krikšto nepripažino.
	3. Kokią situaciją matome dramos pradžioje?	3. Lietuva jau pakrikštyta valstybė, pilyje jau gyvena katalikų kunigas, svečiuojasi vokiečių riteriai, tačiau yra ir tokių (vaidila Stardas), kurie ilgisi senų laikų.
	4. Kur vyksta dramos veiksmas?	4. Vilniaus Aukštojoje pilyje ir aplink ją.
	Mokytojas primena, kad dramoje, jei ji yra tragedija, visada yra ir tragiškas herojus.
	5. Kas būdinga tragiškajam herojui?	5. Toks herojus turi būtinai kentėti. Jam turi būti suteikta pasirinkimo situacija, kuri niekur neveda, ir kad ir ką jis pasirinktų – kentės.
	6. Ar Skirgaila ir yra toks herojus? Kodėl Skirgailos padėtis tragiška?	6. Taip. Nes jis suvokia, kad jei grįžtų į seną tikėjimą, pasirašytų savo tautai mirties nuosprendį – ją, kaip ir Prūsus, sunaikintų daug stipresni kaimynai Vokiečiai, o jei priimtų naujojo tikėjimo papročius, būtų priverstas prisitaikyti, veidmainiauti, veikti klasta, melu. Jis kenčia ir kankina kitus. KENTĖJIMAS – svarbiausia tragiško herojaus sąlyga. Skirgaila nori žmonėms gero, tačiau nežino, kaip tai padaryti, o savo veiksmais griaudamas nusistovėjusias gyvenimo normas atneša žmonėms ir sau daug kentėjimų. Todėl be viso to, tragiškasis herojus dar yra ir kaltas be kaltės.
	7. Prisiminkite klasikinės dramos veiksmo modelį. Iš kokių dalių jis susideda? Kas tose dalyse pasakoma?	7. Ekspozicijos, užuomazgos, veiksmo plėtros, kulminacijos ir atomazgos.Ekspozicijoje išsidėsto priešingos jėgos, užuomazgoje atsiskleidžia pirmas priešingų jėgų susidūrimas, nurodomas postūmis dramos veiksmui, veiksmo plėtra – veikėjų pokalbiai, jų veiksmai iki aukščiausio įtampos taško – kulminacijos, o atomazga – konflikto išsisprendimas.
III. Teksto suvokimo gilinimas (24 min.)	8. Kuri pirmos dalies vieta yra postūmis dramos veiksmui?	8. Skirgaila prievarta uždaro pilyje Lydos kunigaikštytę Oną Duonutę, vykstančią pas sužadėtinį į Lenkiją. Kad lenkams kaip kraitis neatitektų Volynės ir Polodės žemės, Lietuvos valdovas griebiasi prievartos ir taip sukuria situaciją, kuri jį patį sužlugdo.
	9. Kaip tas postūmis vadinamas? Kuri dramos vieta yra kolizija?	9. Kolizija – dramos veiksmo išeities taškas, konfliktinė situacija, kuri įstumia dramos personažus į veiksmą ir reikalauja iš jų sprendimo. Tai pirminis draminių prieštaravimų taškas, kai suardoma nusistovėjusi tvarka.
	Peržiūrėkite pirmos dalies antrą veiksmą.
	10. Kokių laikų ilgisi Butrimas ir Davainis? Kaip juos įsivaizduoja? Pacituokite.	Ilgisi senovės, tėvų ir protėvių laikų, kada žmogus buvo laisvas, laisvai gyveno: „DAVAINIS. Puikus buvo tada metas, vyručiai! (Rymodamas). Ar kunigas, ar bajoras, sumanė sau ką – ir padarė.“; „BUTRIMAS (abiem rankom atsirėmęs į skobnis, atsilošęs į sieną). Niekas žmogaus nevaržė, ir patsai nesivaržė. “; „BUTRIMAS (kairiąja ranka parėmęs pasmakrę). Tiesa, tiesa. Ir saulė nebešviečia skaisčiai, ir pavasaris nebe tokis, kaip būdavo. Dievai mus apleido ir nuliūdo pasaulis. (Atsiremia abiem alkūnėm į skobnis, parėmęs delnais galvą). “; “DAVAINIS <…> Lengva buvo senovėje įgyti narsaus karžygio vardas, bet dabar kitoki laikai. “
	11. Kokias nuomones išsako vyrai apie lietuvių tautos sunykimo priežastis? Kieno nuomonė kategoriškiausia? Kodėl?	11. Viena iš priežasčių – dainų nykimas, žmonių ir pasaulio pasenimas, pasikeitimas, Dievų apleidimas: „ DAUGAILA. Sunkūs dabar laikai. Kas kita, ne dainos, nūnai rūpi žmonėms. “ DAVAINIS (sudėjęs rankas ant kelių). O aš manau, vyručiai, kad pasaulis jau paseno, ir todėl nėra žmonėse linksmumo, kurio buvo seniau. “; „BUTRIMAS <…> Dievai mus apleido ir nuliūdo pasaulis.“ Kategoriškiausią nuomonę išsako Skirgaila, nes jis vadovaujasi protu, jam pirmoje vietoje valstybė, be to, galbūt bijo būti palenktas Stardo pusėn, „paminti“ protą: „ SKIRGAILA. Nutilk ir nekalbėk, vaidila.“; „ SKIRGAILA. Aš maloniai klausiau tavo gražių dainų ir dar klausysiu, bet valdymo reikaluose tu man ne patarėjas. “; „ SKIRGAILA (šiurkščiai). Tau nėra reikalo rūpintis, kaip aš pasielgsiu. (Imdamas taurę). Gerk mano vyną, dainuok mums savo gražias dainas – to aš tave prašau, bet tavo patarimų man nereikia. (Geria taurę iki dugno).“
	12. Raskite tekste vietą, kur Stardas provokuoja Skirgailą imtis žygių. Ar Stardas nuoširdžiai tiki valdovo galia, ar apsimeta?	12. „STARDAS Panorėk, kunigaikšti, ir vėl atgims mūsų kraštui senovės didvyrių gadynė. Juk dar neišnyko žmonių širdyse senų dievų meilė, ir mūsų dievai juk dar neapleido savo unksnėtu šventovių. Išvyk iš mūsų krašto svetimšalius atėjūnus, ir visa šalis nubus garsiems žygiams! (Paliečia kelis kartus stygas ir nutilsta, lyg atsakymo laukdamas. Skirgaila, suraukęs kaktą, susimąstęs, žingsniuoja išilgai kambario ten ir atgal ir tyli).“Jis vienintelis, kuris nuoširdžiai tiki valdovo galia, tiki jog jis dar nėra pamiršęs senojo protėvių tikėjimo, Dievų ir, matydamas jo nepasiryžimą, dvejones, nepasirinkimą tarp dviejų tikėjimų, bando įžiebti kibirkštėlę ir drąsiną jį, nes tiki jo galia, nes labiau vadovaujasi jausmais, nei gilinasi į valstybės reikalus (tiesiog nenutuokia tikrosios situacijos).
	13. Kaip į vaidilą žiūri valdovas?	13. Skirgaila šiuo atveju nepasiduoda jausmams ir į vaidilos raginimus žiūri racionaliai – jam visų pirma rūpi valstybės reikalai. Tikėjimą jis palieka kriviams: „ SKIRGAILA. Mes turime tėvynę gelbėti ir tautę. Dievais tesirūpina kriviai. (Sustojęs ties skobnimi). Tik savo kalbos ir papročių mes niekuomet nepamiršime!“
	14. Kas šioje ištraukoje atstovauja proto kultui, o kas jausminei sferai?	14. Protui atstovauja pirmiausiai Skirgaila ir visi kiti bajorai, nors jiems ir smagu prisiminti senus laikus ir Dievus, o jausminei sferai – Stardas.
	15. Kodėl Lietuvos padėtį galima vadinti tragiška?	15. V. Krėvės pavaizduoti valstybės vyrai ne šiaip gedi senų laikų, o svarsto, kuriuo keliu vesti kryžkelėje stovinčią tautą. Kad ir koks kelias būtų pasirinktas, nė vienas nėra geras, kiekvienas pasirinkimas reikalauja ir tam tikrų „aukų“ – religija -prievartos ir žudynių priedanga.
	16. Kaip manot, kodėl Skirgaila ir jo bendražygiai gailisi senojo ir nenori priimti naujojo pasaulio? Kokias vertybes, jų manymu, atneša nauja religija?	16. Gailisi senojo tikėjimo, nes tai jų tėvų tikėjimas, giliai esantis jų širdyse, tačiau suvokia, kad dabartinė situacija yra pavojinga pagoniškam tikėjimui. Naujasis tikėjimas yra svetimas, primestinis, prieš jų valią, nors ir būtų, tam tikra prasme, išeitis gelbstint valstybę. Krikščionybė Su lig naujosios religijos atėjimu nyksta dainos, pasaulis tampa svetimas, ne toks, koks buvęs, nebeliko didvyrių, naujoji religija neša vien skausmą, prievartą, dėl jos praliejamas kraujas.
	V VEIKSMAS 17. Kodėl Skirgaila įkalino Oną Duonutę?	17. Politiniais sumetimais. Neleisdamas jai tekėti už Mozūrų kunigaikščio jis išsaugoja Volynės ir Polodės žemes Lietuvai, nes priešingu atveju jos priklausytų lenkams.
	18. Kodėl Skirgaila jaučiasi teisus pasirinkęs prievartą?	18. Jam svarbus Lietuvos likimas ir Lietuvos žmonės bei jų gerovė, tad pasinaudojęs savo galia, valdžia jaučiasi teisus, nes tai valdovo privilegija.
	19. Kokią nuomonę dispute apie dievus išsako Skirgaila ir kaip ją grindžia?	19. Jis netiki naujuoju dievu – jis blogas. „SKIRGAILA. Aš netikiu Dievo gailestingumu ir niekuomet jo nepanorėsiu. Visas vargas, kuris ištiko mūsų kraštą, nuo jo priklauso. Jis pavydus ir nuolat kovoja su kitais dievais, ir todėl per jį nėra žmonėms gyvenimo žemėje. Kol apie jį nebuvo girdėti pas mus, gera buvo mūsų šaly. Tai sako mūsų dainos ir senų amžių padavimai.“; „SKIRGAILA (atsigręždamas į ją). Tai Perkūnas pakėlė savo rūstų balsą! Davė ženklą, kad jis dar neapleido nedėkingos Lietuvos, kad dar sugrįš į savo unksnėtus ąžuolynus! (Nusigręžęs, tvirtai). Tu atmink, ką aš tau sakiau, ir būk pasirengusi… “
	20. Kokie Skirgailos bruožai ryškėja pokalbyje su Ona Duonute?	20. Jis valdingas, griežtas, šiurkštus, besirūpinantis tik valstybe ir, regis, tik ją vieną mylintis, bijantis atsiverti, tačiau tik parodęs savo sielos gelmes, tuoj pat nusivilia, nes iš Duonutės jis „negauna“ to, ko tikisi: užuojautos, šilumos, meilės, pritarimo ir taip tik dar labiau savyje užsisklendžia, tampa atšiaurus: „Kas man darbo, kad jau esi kam žadėjusi! Aš myliu Lietuvą ir skaldyti jos dalimis niekam neleisiu, nei tau, nei broliui Jogailai, nei Kęstučio sūnui! Jegu žinotau, kad jie geriau sugebės jos garbę išlaikyti, aš užleistau jiems savo vietą.“/ „Negerai darai, kad verki ir prašai. Bark mane, keik, bet neverk ir neprašyk. Aš to ne Aš esu matęs didesnių nelaimių, ir todėl tavoji manęs nejaudina mėgstu.“/„Tu tiesą sakai, aš nevertas esu pagarbos. (Lyg susimąstęs). Aš visuomet noriu gero, bet nemoku jo pasiekti. Ką aš manau, kad gera yra, visuomet pasirodo, kad pikta, ir todėl nusiminimas mane graužia, ir todėl aš geriu. Aš matau, kad bloga gyventi pasauly, bet kas tuo kaltas, aš nenumanau. Aš norėtau panaikinti visa, kas yra pikta, ir nežinau kaip. Man sunku taip kalbėti su tavim, kaip aš kalbu, bet kaip kitaip pasielgti, aš nežinau.“
IV. Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas (5 min.)	21. Kur dramoje yra ekspozicija ir iki kur ji tęsiasi?	21. Pirmos dalies pirmi trys veiksmai – ekspozicija.
	22. Nuo kurios vietos „įsivažiuoja“ drama? Kodėl?	22. Nuo ketvirtosios scenos. Šioje scenoje susitinka visi pagrindiniai veikėjai, pagrindinės veikėjų stovyklos: vokiečiai, lenkai ir lietuviai, kyla ginčas dėl maisto šventinimo.
	23. Kodėl Ona Duonutė pasirodo tik 5 veiksme, nors ji yra vieno iš konfliktų kaltininkė?	23. Taip stiprinama įtampa, veikėjas pristatomas kitų veikėjų replikomis, sudaroma išankstinė nuomonė, nupasakojama priešistorė.
	Namuose dar kartą peržvelkite visą dramą ir išskirkite draminius trikampius. (~6 trikampiai) (žr. Priedą Nr. 1). I dalies 4 veiksmas – čia vyksta puota, kuri kritikų yra įvardijama kaip teismas, susidedantis iš trijų dalių. Įvardykite, kas jose supriešinama.	1) Krikščionys ir pagonys;2) pačių krikščionių tarpusavio priešiškumas ( lenkai, vokiečiai ir gudai vieni kitus vadina eretikais, lotynistais); 3) Skurdutis apkaltina svečius ir apsikrikštijusius lietuvius, o lietuvių bajorai pasipiktina svečiais ir Skirgaila.
V. Vertinimas. (1 min.)	Mokytojas pagiria aktyviai dalyvavusius mokinius (pažymi pliusiukus).

_____________________________________

PRIEDAS NR. 1

1. Politinis – religinis konfliktas. Dėl Lietuvos kovoja trys priešiškos jėgos: lietuviai, lenkai, vokiečiai. Lenkai ir vokiečiai pristatomi proto – jausmų kontrasto principu.
2. Politinis konfliktas: Skirgaila verčia Oną Duonutę tapti jo žmona dėl kraičio, Mazovietis viešai priešinasi Skirgailai, bet slapta įtikinėja Duonutę tekėti, kad per ją lenkai turėtų įtakos Skirgailai, o Keleris siekia padėti Duonutei pabėgti pas sužadėtinį, kad taip sukiršintų lietuvius ir lenkus, o Mozūrų kunigaikštį palenktų savo pusėn.
3. Ir Skarbekas ir Mazovietis stengiasi įtikinti Duonutę pasiaukoti Lenkijos ir Bažnyčios labui, bet Ona Duonutė priešinasi.
4. Skarbekas diplomatiškai įtikinėja priešiškai nusiteikusį Skirgailą leisti Duonutei vykti pas sužadėtinį.
5. Meilės trikampis: Ona Duonutė abiem priešinasi.
6. Paralelinis trikampis: Oligė myli Kelerį ir nenori jo paleisti, Keleris siekia pasimatyti su Duonute ir ją pamilsta, bet Duonutė atsisako su juo bėgti pas savo sužadėtinį ir tuo pat kyla konfliktas tarp jos ir Oligės.

__________________________________

Daugiau 11 klasės pamokų planų:

Vinco Krėvės drama “Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (2 pamoka)

Vinco Krėvės drama “Skirgaila” – 11 klasės literatūros pamoka (3 pamoka)

ŠATRIJOS RAGANA “SENAME DVARE”. – literatūros pamoka 11 klasėje (I pamoka)

ŠATRIJOS RAGANA “SENAME DVARE”. – literatūros pamoka 11 klasėje (II pamoka)
ŠATRIJOS RAGANA “SENAME DVARE”. – literatūros pamoka 11 klasėje (III pamoka)
ŠATRIJOS RAGANA “SENAME DVARE”. – literatūros pamoka 11 klasėje (IV pamoka)

Susiję įrašai:

Dalintis:

Šatrijos Ragana „Sename dvare“. – literatūros pamoka 11 klasėje (IV pamoka)

Inga — Fri, 03 Apr 2009 02:34:39 +0000

DETALUS PLANAS

Tema. Šatrijos Ragana. „Sename dvare“.

Tikslai:

• mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
• lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, dalyvaujant pokalbyje;
• ugdyti kūrybinius gebėjimus, mokantis charakterizuoti veikėjo išorę ir nuspėjant mintis;
• ugdyti dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą.

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės ir apibendrinimo.

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, savarankiškas mokinių darbas.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1. Daujotytė V., Tamošaitis R., Tūtlytė R., Viliūnas G. Literatūra XI-XII klasei, K., 2003, I dalis.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Daujotytė V. Šatrijos Raganos pasaulyje. – V., 1997.
3. Daujotytė V. Parašyta moterų. – V., 2001.
4. Lietuvių literatūros enciklopedija. 2001.
5. Literatūros teksto interpretacija. – V., 2000.
6. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką buvo analizuojama Šatrijos Raganos apysaka „Sename dvare“, gilinamas suvokimas.

Ši pamoka bus taip pat kūrinio analizės, bet kartu ir apibendrinimo.

Po šios pamokos mokiniais rašys interpretaciją.

Pamokos struktūra, metodai, laikas

Mokytojo veikla

Mokinio veikla

I. Įvadiniai darbai (5–6 min.)

Pamokos pradžioje trumpai pakartoja, apie ką buvo kalbėta praeitoje pamokoje, patikrina, kaip mokiniai atliko namų užduotį.

Keli mokiniai perskaito, kaip atsakė į namų darbų klausimus.

II teksto suvokimo gilinimas (analizė)

(15 min.)

Išdalina užduotis (žr. Priedą Nr. 1).
Atliktas surenka ir vertina.

Savarankiškai atsakinėja į pateiktus klausimus.

Euristinis pokalbis 20 min.

Pasako, kad šiandien bus baigtas analizuoti kūrinys ir dabar trumpai peržvelgsime apysakoje atskleidžiamas didaktines nuostatas:

1. Kas rodo, kad mamatė yra ne tik gera vaikų draugė, mama, bet ir ugdytoja?

Mamatė groja, seka vaikams pasakas, o vaikai skaito knygeles. Be visų pamokymų, mamatė, būdama gera vaikų psichologė, aiškina gyvenimo tiesas, moko daryti gerus darbus (mirus Kazelei, ji puikiai pamoko Irutę, kad ši negailėtų savo geriausios jupelės).

2. Kokių gyvenimo tiesų vaikus moko bobutė?

2. (p. 246 ) Žmogui tik savo darbu ir vargu įgyti pinigai atneša laimę.

3. Kokią „laimės formulę“ formuluoja apysakos pabaigoje mamatė? Ar ji pati įstengia pagal ją gyventi?

3. (p. 408) Apie įgyvendinimą gali būti įvairių nuomonių ir argumentų.

4. Kas mamatę daro laimingą? Kodėl?

4. Vaikai ir muzika bei tas laikas, kai ji gali neskaičiuodama valandų sėdėti ir skambinti.

5. Kaip įvardytumėt mamatės Marijos ir pono Jonavičiaus santykius? Kokie jie?

Kodėl mamatės ir tėvelio santykiai visiškai priešingi?

5. (289, 401 p.) Tėvelis atstovauja realiam gyvenimui, artimas buitiškumui, o mamatė su ponu Jonavičiumi – romantikai, mėgstantys muziką, grožį, kuriam tėvelis netekia didelės reikšmės.

6. Irutės šeima yra iš smulkiųjų bajorų luomo. Ar Marija su Liudviku atitinka to luomo žmonių įvaizdį? Už kokias idėjas pasisako mamatė? Suraskite tekste tas vietas ir pacituokite

6. ( socialinis teisingumas, tautiškumas, lietuvybė – 367, 353, 360, 361)

7. Kokias problemas mamatė įžvelgia savo luome ir kokias mato esant valstiečių žmonių?

7. Bajorų nutautėjimo problema, gimtosios kalbos niekinimo, valstiečių luomo tamsumo, smulkiųjų bajorų „pasikėlimo“ iki bajorų imant iš jų pavyzdį (vestuvės pagal pavyzdį) – ironizuojamas nenatūralumas.

III Apibendrinimas ( 5 min.)

Kai jau yra išnagrinėtas visas kūrinys, išsiaiškinti visi prasminiai akcentai, pabandykite 5 sakiniais parašyti, apie ką yra Šatrijos Raganos apysaka „Sename dvare“.

Galimos įvairios įžvalgos.

Priedas Nr. 1

1. Pagal ką kuriama apysakos kompozicija? (1taškas)

2. Pabaikite mintį (2 taškai):
a) apysakoje taisyklinga bendrine kalbà kalba ________________,
nes______________________ .
b) žemaičiuoja ____________________________________.
3. Kodėl dėl bičių susiginčiję kaimo žmonės santykius eina aiškintis į dvarą? (1 taškas)

4. Kodėl mamatė auklėdama vaikus nemoralizuoja? (2 taškai)

5. Kodėl teka panelė Paulina? (4 taškai )

5.1. Paaiškinkite, kodėl panelės Paulinos vestuvių svečiai niekina lietuvius?

5.2.Kas aktyviausiai gina lietuvybę?

6. Paaiškinkite mamatės žodžius: „Ir žavi mane mirtis…“. (2 taškai)

7. „Ir ateina didžioji Sėjėja mistiškomis armingomis akimis, blankiu veidu ir slaptinga šypsena ant raudonų lyg granatų žiedas lūpų ir, savo baltomis, permatomomis, ilgapirštėmis rankomis tyliai paėmus mūsų ranką, veda už stebuklingos uždangos, kur sėdi paslaptis. Kaip kartais ima noras greičiau pasiekti paslaptį!“ (2 taškai)
Kas ta „didžioji Sėjėja“?

Kodėl mamatei norisi „pasiekti“ paslaptį?

8. Įvardinkite tris epizodus, kur apysakoje sutinkama ironija. Kas ironizuojama ir kodėl? (6 taškai)
a)

9. Kodėl bajorai nepritaria mamatės pasiūlymui šviesti liaudį (t.y. valstiečius)? (3 taškai)

10. Kokios spalvos dominuoja apysakoje? Kokia jų reikšmė? (2 taškai)

(25 taškai)

_____________________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

ŠATRIJOS RAGANA. ASMENYBĖ IR KŪRYBOS BRUOŽAI. – literatūros pamoka 11 klasėje (I pamoka)
ŠATRIJOS RAGANA “SENAME DVARE”. – literatūros pamoka 11 klasėje (II pamoka)
ŠATRIJOS RAGANA “SENAME DVARE”. – literatūros pamoka 11 klasėje (III pamoka)

Susiję įrašai:

Dalintis:

Šatrijos Ragana „Sename dvare“. – literatūros pamoka 11 klasėje (III pamoka)

Inga — Wed, 01 Apr 2009 07:34:42 +0000

DETALUS PLANAS

Tema. Šatrijos Ragana. „Sename dvare“.

Tikslai:

• mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
• lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, dalyvaujant pokalbyje;
• ugdyti kūrybinius gebėjimus, mokantis charakterizuoti veikėjo išorę ir nuspėjant mintis;
• ugdyti dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą.

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1. Daujotytė V., Tamošaitis R., Tūtlytė R., Viliūnas G. Literatūra XI-XII klasei, K., 2003, I dalis.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Daujotytė V. Šatrijos Raganos pasaulyje. – V., 1997.
3. Daujotytė V. Parašyta moterų. – V., 2001.
4. Literatūros teksto interpretacija. – V., 2000.
5. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką buvo įvadinė pamoka analizuojant Šatrijos Raganos kūrinį „Sename dvare“.

Šią pamoką bus gilinamas suvokimas tęsiant pradėtą analizę.

Po šios pamokos bus apibendrinimo pamoka.

Pamokos struktūra, metodai, laikas

Mokytojo veikla

Mokinio veikla

I. Įvadiniai darbai (5–6 min.)

Pamokos pradžioje trumpai pakartoja, apie ką buvo kalbėta praeitoje pamokoje, patikrina, kaip mokiniai atliko namų užduotį.

Keli mokiniai perskaito, kaip atsakė į namų darbų klausimus.

II teksto suvokimo gilinimas (analizė)

(10 min.)

Euristinis pokalbis

Mokytojas klausia:

1. Palyginkite Irutės ir mamatės sodelių rožes. Kuo jos skiriasi? Ką tai gali reikšti?

1. Irutės rožės : „Buvo juodu pilnu baltuojančių pumpurų, bet žiedo dar neradome nė vieno.“ , mamatės: „Ant visų baltavo gražūs, dideli žiedai švelniais lyg šilkai ir baltais lyg sniegas lapeliais , pačiame viduryje vos paraudusiais.“ Irutė maža – ir rožės dar neišsiskleidę, mamatė jauna – rožės pačiame žydėjime.

2. Kaip į pasaulį žvelgia mamatė Marija? O kaip pasaulį mato ir suvokia Irutė?

2. Mamatė jį suvokia ir mato tokį, koks jis iš tikrųjų yra: negailestingas, žiaurus, pilnas mirties, bet ji jame ieško grožio, poetiškai sugeba jį pamatyti ir bando apie jį pasakyti sau ir vaikams. o Irutė dar nieko neanalizuoja, ji tik naiviai mato, kas vyksta, bet gilesnių išvadų nedaro.

3. Kur pirmą kartą tekste atskleidžiama tėvelio ir mamatės nesantaika? Kas tai rodo? Dėl ko kyla konfliktas? Kokia mamatės pozicija iškilus nesantaikai? Kada pirmą kartą ji išdrįsta pasipriešinti vyrui?

3. (p. 295) Nesantaika kyla laukuose, kai mamatė pasiskubina palikti vyrą su vaikais ir pasiskubinti pas ligonį. Vyro priekaištas: „- Didelė nelaimė, vienu chamu mažiau ar daugiau. <…> Stebiuosi tik, kad taip mažai terūpi tau vaikai.“ Bet mamatė, pasijutus sodiečių būryje svetima, neatsikerta vyrui, tiesiog patyliukais jį palieka. Ji ne kovotoja.

Euristinė užduotis

10 min.

Skirsto klasę į keturias grupes: dvi iš jų renka citatas koks ryšys sieja Irutę ir mamatę, kitos dvi – koks Irutę ir tėvelį.

Galimos įvairios citatos ir įvairūs ryšio įvardijimai. (Esmė – mamatę ir Irutę sieja labai artimas dvasinis ryšys, o tėvelį Irutė myli, gerbia, bet ne taip kaip mamatę.)

Euristinis pokalbis

( 20 min.)

1. Kokie gyvenimo klausimai apysakoje paliečiami?

Žmogaus būties, transcendencijos, kas yra siela, kas yra mirtis, o kas gyvenimas, kas praeinamybė, kas yra tauta, kalba, kultūra, koks jų ryšys su atskiru žmogumi.

2. Apie ką su savimi kalbasi mamatė „Mamatės užrašuose“?

Apie pareigas, meilę artimui, vaikams, atminimą, gailestį, gamtą, tėvynę, kalbą, grožį, auklėjimą.

3. Kokią mamatę vaizduoja autorė (charakteris)? (Išrinkite keletą geriausiai atspindinčių citatų).

Galimos įvairios citatos, tik turi būti atskleisti pagrindiniai bruožai: atvira ir griežta sau (345 p.), taurios ir jautrios sielos, rūpestinga, užjaučianti likimo nuskriaustus, nelinkusi konfliktuoti ir t.t.

4. Kada apysakoje susiduriama su mirtimi pirmą kartą?

4. (246 p.) Irutė skaito vaikų knygelę „Iš jaunos našlaitėlės atsiminimų“, kur aprašomas mergaitės našlaitėlės mamos mirtis. Tai pirmas skausmingas ir baisus susidūrimas su mirtimi.

5. Kaip apie mirtį svarsto Irutė, kai miršta jos žaidimų draugė? Raskite ir pacituokite. Ar tai vaikiškas požiūris? Iš ko sprendžiate?

5. (339 p.) Irutė dar apie mirtį mąsto vaikiškai, jai dar daug kas nesuvokiama, bet Kazelė jau apie tai svarsto pasitelkusi katalikišką tikėjimą. dar vienas momentas – mamatė negali paaiškinti, kodėl Kazelė turėjo mirti.

6. Kaip vaikams mamatė aiškina apie mirtį? O ar pati mamatė tiki tuo, ką sako vaikams? Įrodykite.

6. (p. 247-248) Moko, bet pati pamiršta: „-Juk sakei pati, mamate, kad mirtis veda mus į laimės šalį. / – Ak taip, Irusia, tiesa…“.

III Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas

(3 min.)

Namuose užduodama išsirinkti citatas, kurios padėtų atsakyti į klausimą „Kada apysakoje pajuntamas tikras mirties apsilankymas? Kas mirties išsigąsta? kodėl?“

(p. 421) apysakos pabaigoje: „<…> kažkas stipriai barškino į langą.“. Pirmą kartą mirties išsigąsta mamatė. Ji pajunta, kad mirtis jau visai čia pat. Jos įspūdį sustiprina paukštelio įvaizdis.

V. Darbo rezultatų apibendrinimas ir vertinimas.

(2 min.)

Neoficialus vertinimas – aktyviai dalyvavę mokiniai gauna pliusiukus, kurie bus susumuoti pamokų ciklo apie Šatrijos Raganą pabaigoje.

_____________________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Susiję įrašai:

Dalintis:

Šatrijos Ragana „Sename dvare“. – literatūros pamoka 11 klasėje (II pamoka)

Inga — Mon, 30 Mar 2009 04:34:47 +0000

DETALUS PLANAS

Tema. Šatrijos Ragana. „Sename dvare“.

Tikslai:

• mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
• ugdytis dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą;

Pamokos tipas ir forma. Įvadinė grožinio kūrinio analizės pamoka (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis, savarankiškas darbas.

Kabineto paruošimas. Prieš pamoką kabinetas išvėdinamas, lenta nuvaloma, užrašomas autorius, gyvenimo ir mirimo datos, kūrinio pavadinimas.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1. Daujotytė V., Tamošaitis R., Tutlytė R., Viliūnas G. Literatūra XI – XII klasei. I knyga. K., 2003.
2. Ragana Š. Sename dvare. – V., 1969.

Literatūra:

3. Aktyvaus mokymo metodai.-V., 1998.
4. Daujotytė V. Šatrijos Raganos pasaulyje. – V., 1997.
5. Daujotytė V. Parašyta moterų. – V., 2001.
6. Lietuvių literatūros enciklopedija. 2001.
7. Literatūros teksto interpretacija. – V., 2000.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeita pamoka buvo įvadinė pamoka apie Šatrijos Raganos asmenybę ir kūrybos bruožus.

Ši pamoka – įvadinė kūrinio analizės. Bus bendrais bruožais aptartas kūrinys, pradėta gilintis į simbolių prasmes, veikėjų portretus, keliamas idėjas.

Kita pamoka bus skirta kūrinio analizei ir suvokimo gilinimui.

Pamokos struktūra, metodai, laikas

Mokytojo veikla

Mokinio veikla

I. Įvadiniai darbai.

(2 min.)

Pamokos pradžioje surenkamos teksto suvokimo užduotys. Pasakoma, kad šią pamoką bus pradėta analizuoti Šatrijos Raganos apysaka „Sename dvare“.

Pirminis kūrinio suvokimas (5–6 min.)

minčių lietus (5 – 6 min.)

Pamoka pradedama nuo bendriausių klausimų:

1. Apie ką Šatrijos Raganos apysaka „Sename dvare“?

1. Mokiniai galėtų suformuluoti keliais sakiniais: „Tai mažos mergaitės atsiminimai apie gražią ir daug gyvenimiškos patirties suteikusią vaikystę, kurią prisiminti skatina ryškus mamatės Marijos paveikslas.“

2. Kokia forma ji parašyta?

2. Užrašų, dienoraščio. Tai mergaitės prisiminimai.

3. Ką tokia forma pasako apie apysakos kalba.

3. Dienoraštyje paprastai vyrauja intymus kalbėjimas su savimi, išsisakymas, taigi ir apysakoje visa tai labai ryšku.

4. Kaip galima interpretuoti apysakos pavadinimą? Ką jis nusako?

4. Galima manyti, kad bus kalbama apie tam tikrą veiksmą jau konkrečiai nurodytoje erdvėje – dvare, kuris yra labai senas kaip ir pati istorija.

II teksto suvokimo gilinimas (analizė)

25 min.

5. Iš kur yra paimtas apysakos epigrafas? Ką iš jo sužinome?

5. Iš Gėtės „Fausto“, kurį pabaigoje sako mistiškas choras: „Visa, kas praeina, / simbolis tėra.“ Asociacijos su jau praėjusiais dalykais, kurie iškyla kaip prisiminimai. Simboliais vadinama, nes dabar jau yra įgyją tam tikrą prasmę.

Euristinis pokalbis

(25 min.)

6. Apie ką sužinome iš apysakos pradžios po epigrafo?

a) koks vaizduojamas laikas?

b) kas skatina prisiminimus apie mamatę? (prie rožių dar sugrįšime nagrinėdami vėliau, prie prisiminimų taip pat)

kuri vieta apibrėžia kūrinio pobūdį?

6. a) Tylus, gražus vakaras su regimais raudonais saulėlydžiais;

b) baltos rožės, kurios primena sidabrines mamatės akis;

c) „…kvapo bangos audžia seną seną aukso sapną.“ – sapnas apibrėžia kūrinio pobūdį, tai paslaptingiausia žmogaus būties forma, kuri atspindi realybę.

7. Ką primena apysakos pradžia? (po ***)

7. „Už miškų, už upių, tarp daubų ir kalvų stovi seno dvaro medinis rūmas.“ – primena pasaką.

8. Kaip pristatomi veikėjai? Pacituokite.

8. (235 p. „Neturėjo užsidėjusi skrybėlės, tik su baltu skėteliu dengės galvą nuo saulės. <…>Mažas Jonelis <…> atrodė kaip išlindęs iš krūmų pasakos nykštukas.“) , o mamatė lyg fėja – tai ir pasakų veikėjai.

9. Keliais balsais kalbama apysakoje? (Įrodykite / pacituokite).

9. Kalba Irutė ir mamatė. Girdimas ir bendresnis pasakotojo balsas, kai pereinama į įvykį, atsitikimą.

10. Jau išsiaiškinome, kad Irutė mamatę prisimena pamačiusi baltas rožes, kurios jai kelia prisiminimus. Kur dar apysakoje matome fiksuojamą prisiminimų logiką? / Kaip Irutė stengiasi, kad ją prisimintų mamatė?

10. Ji vos išmokusi siuvinėti, sėdi gluosnio fotelyje ir ruošia dovanėlę mamatės vardinėms. Siuvinėja staltiesėlę, kurią mamatė pasidės miegamajame ant staliuko ir kiekvieną vakarą eidama miegoti ir gesindama šviesą matys jos darbelį, kuris turėtų jai priminti dukrą. (cit. p. 234).

Euristinė užduotis (10 min.)

11. Perskaitykite ištrauką nuo tų žodžių: „ Mamatė ėjo nuo vieno kerelio prie kito…<…> “ (iki) „Trumpai težydi rožės, Irute.“ (p. 236) Keliais sakiniais parašykite, koks santykis ryškėja tarp mamatės ir rožių?

11. Rožės jai lyg gyvos, ji jas glosto, uodžia, su jomis bendrauja, o rožės pasakoja – lyg žmonės. Tos rožės – tai lyg ji pati.

12. Apie ką susimąsto mamatė apžiūrinėdama rožes?

12. Apie anapusinį pasaulį, apie ypatingas grožybes, apie negirdėtus balsus, laimę, kurios nėra patyrusi nė viena širdis… ir net apie mirtį, nes juk rožės trumpai težydi.

IV. Namų darbų skyrimas

(2 min.)

Atsakykite į klausimą: Ką reiškia ištarti žodžiai „Trumpai težydi rožės, Irute.“? Pasamprotaukite, kokia šioje apysakoje rožių kaip įvaizdžio prasminė paskirtis.

V. Darbo rezultatų apibendrinimas ir vertinimas.

(1 min.)

Neformalus vertinimas. Mokytojas pagiria aktyviai dalyvavusius mokinius.

_____________________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

ŠATRIJOS RAGANA. ASMENYBĖ IR KŪRYBOS BRUOŽAI. – literatūros pamoka 11 klasėje (I pamoka)
ŠATRIJOS RAGANA “SENAME DVARE”. – literatūros pamoka 11 klasėje (III pamoka)
ŠATRIJOS RAGANA “SENAME DVARE”. – literatūros pamoka 11 klasėje (IV pamoka)

Susiję įrašai:

Dalintis:

Šatrijos Ragana. Asmenybės ir kūrybos bruožai. – literatūros pamoka 11 klasėje (I pamoka)

Inga — Sun, 29 Mar 2009 10:38:25 +0000

DETALUS PLANAS

Tema. Šatrijos Ragana. Asmenybė ir kūrybos bruožai.

Tikslai:

• mokytis atsirinkti svarbią informaciją ir ją pasižymėti;
• lavintis teorinių žinių taikymą atliekant teksto suvokimo užduotis.

Pamokos tipas ir forma. Pamoka – paskaita (Įtraukianti paskaita.).

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1. Daujotytė V., Tamošaitis R., Tūtlytė R., Viliūnas G. Literatūra XI-XII klasei, K., 2003, I dalis.

Literatūra:

1. Daujotytė V. Šatrijos Raganos pasaulyje. – V., 1997.
2. Daujotytė V. Parašyta moterų. – V., 2001.
3. Lietuvių literatūros enciklopedija. 2001.
4. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001;

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką baigė analizuoti Jono Biliūno kūrinį „Liūdna pasaka“, trumpai apibendrino visą pamokų ciklą.

Ši pamoka įvadinė apie Šatrijos Raganos asmenybę ir kūrybos bruožus.

Kitą pamoką bus pradėta analizuoti apysaka „Sename dvare“.

Pamokos struktūra, metodai, laikas

Mokytojo veikla

Mokinio veikla

Paskaita

(43 min)

Pamokos pradžioje mokytojas lentoje užrašo autorių, pakabina fotografijas, užrašo citatą, kuri geriausiai atspindi Šatrijos Raganos asmenybę: „No, ir daug man reikia, kad aš kam savo dūšią atidaryčiau!… Mat turbūt dėl to, kad nepripratus esu savo visais mįsliais su kitu dalintis...“

ASMENYBĖ

Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana, XX a. pradžios rašytoja, – didžiosios moterų literatūros bangos dalis. Idealistinės – romantinės pasaulėjautos, krikščioniškos pasaulėžiūros kūrėja. Kilusi iš Žemaitijos bajorų, gimusi Medingėnuose, sename giminės name su prosenių portretais ant sienų, su senoviškomis tradicijomis. Augo Užvenčio dvare, svarbioje „senojo dvaro“ vaizdų erdvėje. Augo ne viena, turėjo seserį, du brolius, tačiau jie anksti mirė.

Dvaro aplinkoje susitiko su Povilu Višinskiu, Žemaite.

Mokėsi Peterburgo Šv. Kotrynos g-joje, baigė bitininkystės kursus Varšuvoje. Grįžus į Lietuvą gyveno įvairiuose miestuose, uždarbiavo privačiomis pamokomis. Gavus „Motinėlės “ stipendiją vyko studijuoti į Šveicariją, o grįžus vadovavo knygynui Vilniuje. Nuo 1909 – 1915 mokytojavo Marijampolės „Žiburio“ mergaičių prog-joje, o po to įsikūrė Židikuose. Ją kaip ir Žemaitę kūrybai paskatino Višinskis.
(Gal kas žino Marijos Pečkauskaitės slapyvardžio „Šatrijos ragana“ pasirinkimo istoriją?)

Augdama dvaro aplinkoje, mergaitė mėgo viena vaikštinėti seno sodo alėjose ir mąstyti. Su ją supusiomis apylinkėmis susiejo ir savo slapyvardį ( susiejo su Šatrijos kalnu, su senaisiais jo padavimais, taip pat ir apie raganas).

Marija mėgo muziką, pati net skambino fortepijonu. Apskritai Marijai Pečkauskaitei rašymo galimybė atsivėrė labai anksti – 1892, penkioliktus metus eidama, ji pradėjo bandyti plunksną. O jau 1896 metais debiutavo „Varpe“ (Kas gali pasakyti, su kokiu kūrinėliu?) su „Margais paveikslėliais“.

Jos šeimoje visi kalbėjo lenkų kalba. Tačiau padedama Povilo Višinskio (susirašinėdama laiškais, bendraudama) mokėsi lietuvių kalbos. Laiškai Višinskiui yra ir Marijos mokymosi rašyti lietuviškai būdas. Beje, mėgo rašyti laiškus ir išgalvotiems asmenims.

Pirmasis žinomas Šatrijos Raganos laiškas – Povilui Višinskiui, parašytas (1895 m.) daugiau kaip prieš 100 metų : „misliju sau: pašnekėsiu su tavim, gal įkvėpimas ateis“. Laiškuose pasirodo pagrindiniai Marijos gyvenimo veikėjai: atvirieji ir slaptieji. Iš atvirųjų svarbiausi – pats Povilas Višinskis, sesuo Sofija. Slaptiesiems priklauso abu broliai Bukantai: kunigas Kazimieras ir muzikantas Domininkas. Laiškuose nuolat šmėkščioja ir Žemaitės siluetas, su kuria susitikdavo žmonių suėjimuose.

Skirtingiems asmenims rašytų laiškų ir turinys kitoks. Bene šilčiausi laiškai skirti Višinskiui. Juose atsiskleidžia gyvenimo prasmės ieškojimo, ankstyvosios kūrybos vingiai, taip pat stiprus realaus gyvenimo pojūtis, skaudi socialinė problematika, besiskleidę pirmieji meilės daigai, tačiau intymieji, slaptieji sielos išgyvenimai beveik neatsispindi: „Bet ant manęs iš užvis didesnį padarei tu įspūdį ir pavertei į kitą pusę daug daug… Kitas nieks negalės jau tiek „miec znaczenia“ (turėti reikšmės) mano gyvenime kaip „tu“ (1896.IV.1 ir2) ; / „įspėjai: kad negaliu dieną, užtat naktį juokiuos ir dainuoju… kožną naktį mat tave sapnuoju…“ arba „Na, reikia pagaliau ryžtis. Ponas Povilai, prašom tik nesistebėti, kad kalbu šitai p. Povilai, nes kam gi galiu kitam? <…> Na ką gi man dabar daryti?! Nerašau nei savo jausmų, nei minčių, kam tai?! Užteks galbūt p. Povilui to, ką matė ir girdėjo, kad suprastų nors tai, kad kiekvieną rytą dejuoju, kad nubudau… Gana, gana. O dabar, p. Povilai, brangusis, kaip tik turės laisvą valandėlę, prašom parašyti ką nors apie tai ir patarti.“

Šatrijos Raganai įtakos turėjo ir Vaižgantas. Ji, kaip jau buvo minėta, dirbo mokytoja. Mokė namuose ir mokyklose, daug dirbo visuomenės labui. Mokydama siekė įgyvendinti savo idealus: tikėjo, kad žmogus gali tobulėti, kad jį reikia ugdyti gražiais pavyzdžiais. Svarbiausias dalykas – kad ji gyveno taip, kaip mokė kitus.

Žymisi svarbiausius dalykus.

KŪRYBA. KŪRYBOS BRUOŽAI

Debiutavusi su apsakymu „Margi paveikslėliai“, kur ryškėjo būdinga rašytojos asmenybės nuostata: įsipareigojimas liaudžiai, Šatrijos Ragana dar parašo apysakas (Kokias?) „Viktutė“ (1903), „Vincas Stonis“ (1906), „Sename dvare“ (1922), apsakymus (Kokius?) „Dėl ko tavęs čia nėra?“ (1924), „Irkos tragedija“, „Dėl ko tavęs čia nėra?“ (1924), „Irkos tragedija“ (1924), „Sulaukė“ (1906), „Mėlynoji mergelė“ (1925). Jos apsakymų ir apysakų herojai globoja našlaičius, lanko ligonius, stengiasi mylėti žmones ne žodžiais, o darbais. Aukštino veiklius, ištvermingus, sumanius, kitiems padedančius ir pasiaukojančius personažus. Kūrybos centrą sudaro ne socialinės skriaudos, išnaudojimo bei tamsos vaizdai, o liaudies išminties, dvasinės brandos, mokslo ir šviesos teigimas. Rašytojos idealas – taurus, gyvenąs ne vien sau, pabrėžtinai religingas individas.

Kartu su Jonu Biliūnu Šatrijos Ragana žymi naują lietuvių literatūros pakopą: intymesnį ir įvairesnį pasakojimą, sudėtingesnius žmonių charakterius. Kūryba kalba apie žmogaus gyvenimą, atsitikimus, žmogaus galimybes. Kūryboje labiau akcentuojamas atskiras žmogus.

STILIUS. Stilius įvairus, šakotas: pakilus romantinis, lyrinis – impresinis, apibendrintas simbolistinis, vaizduojamasis realistinis. Čia kartais pasirodo ironija, sarkazmas.

PASAKOJIMO BŪDAI. Pasakojama pirmuoju asmeniu, dienoraščio forma, užrašais, praeities ir dabarties laiko sampynomis, atviro, bet estetiško jausmo kalba. Vidinį žmogaus pasaulį vaizdavo muzikos ir gamtos paralelėmis.

Rašytoja sukūrė augančios moters paveikslą – nuo savitai pasaulį matančios mažos mergaitės (Irutės, Irkos, Irusės), iki į savarankišką gyvenimą žengiančios ir jo prasmės ieškančios mergaitės (Viktutės), iki savo žydėjimą pasiekusios moters (mamatė Marija), ir iki senų moterų.
Vyriškumo mokykla atskleista apysakoje „Vincas Stonis“.

II. Namų darbų skyrimas (2 min.)

Išdalina lapus su teksto suvokimo užduotimi: Bitė Vilimaitė „Per želvių girelę“.

_____________________________________
Daugiau apie tai skaitykite:
ŠATRIJOS RAGANA “SENAME DVARE”. – literatūros pamoka 11 klasėje (II pamoka)
ŠATRIJOS RAGANA “SENAME DVARE”. – literatūros pamoka 11 klasėje (III pamoka)
ŠATRIJOS RAGANA “SENAME DVARE”. – literatūros pamoka 11 klasėje (IV pamoka)

Susiję įrašai:

Dalintis:

Lietuvių kalba ir literatūra » Pamokų planai

Šatrijos Ragana – „Vyšnios“. Literatūros pamoka 5 klasėje

Atsakomybė už savus Bitės Vilimaitės apsakyme „Baidyklė“ – 5 klasės literatūros pamoka

Būdvardžio linksniavimas ir rašyba – 5 klasės lietuvių kalbos pamoka

Vinco Krėvės drama „Skirgaila“ – 11 klasės literatūros pamoka (3 pamoka)

Tiesa – Skirgaila ieško tiesos ne tikėdamas, o viską tikrindamas pats, jis nori žinoti, o ne tikėti. Su lietuviais jis krikščionis, su krikščionimis – pagonis.

Vinco Krėvės drama „Skirgaila“ – 11 klasės literatūros pamoka (2 pamoka)

II dalis

III dalis

Vinco Krėvės drama „Skirgaila“ – 11 klasės literatūros pamoka (1 pamoka)

Šatrijos Ragana „Sename dvare“. – literatūros pamoka 11 klasėje (IV pamoka)

Šatrijos Ragana „Sename dvare“. – literatūros pamoka 11 klasėje (III pamoka)

Šatrijos Ragana „Sename dvare“. – literatūros pamoka 11 klasėje (II pamoka)

Šatrijos Ragana. Asmenybės ir kūrybos bruožai. – literatūros pamoka 11 klasėje (I pamoka)