Šatrijos Ragana. Asmenybės ir kūrybos bruožai. – literatūros pamoka 11 klasėje (I pamoka)

DETALUS PLANAS

Tema. Šatrijos Ragana. Asmenybė ir kūrybos bruožai.

Tikslai:

• mokytis atsirinkti svarbią informaciją ir ją pasižymėti;
• lavintis teorinių žinių taikymą atliekant teksto suvokimo užduotis.

Pamokos tipas ir forma. Pamoka – paskaita (Įtraukianti paskaita.).

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1. Daujotytė V., Tamošaitis R., Tūtlytė R., Viliūnas G. Literatūra XI-XII klasei, K., 2003, I dalis.

Literatūra:

1. Daujotytė V. Šatrijos Raganos pasaulyje. – V., 1997.
2. Daujotytė V. Parašyta moterų. – V., 2001.
3. Lietuvių literatūros enciklopedija. 2001.
4. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001;

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką baigė analizuoti Jono Biliūno kūrinį „Liūdna pasaka“, trumpai apibendrino visą pamokų ciklą.

Ši pamoka įvadinė apie Šatrijos Raganos asmenybę ir kūrybos bruožus.

Kitą pamoką bus pradėta analizuoti apysaka „Sename dvare“.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
Paskaita

(43 min)

Pamokos pradžioje mokytojas lentoje užrašo autorių, pakabina fotografijas, užrašo citatą, kuri geriausiai atspindi Šatrijos Raganos asmenybę: „No, ir daug man reikia, kad aš kam savo dūšią atidaryčiau!… Mat turbūt dėl to, kad nepripratus esu savo visais mįsliais su kitu dalintis...“
ASMENYBĖ Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana, XX a. pradžios rašytoja, – didžiosios moterų literatūros bangos dalis. Idealistinės – romantinės pasaulėjautos, krikščioniškos pasaulėžiūros kūrėja. Kilusi iš Žemaitijos bajorų, gimusi Medingėnuose, sename giminės name su prosenių portretais ant sienų, su senoviškomis tradicijomis. Augo Užvenčio dvare, svarbioje „senojo dvaro“ vaizdų erdvėje. Augo ne viena, turėjo seserį, du brolius, tačiau jie anksti mirė.Dvaro aplinkoje susitiko su Povilu Višinskiu, Žemaite.Mokėsi Peterburgo Šv. Kotrynos g-joje, baigė bitininkystės kursus Varšuvoje. Grįžus į Lietuvą gyveno įvairiuose miestuose, uždarbiavo privačiomis pamokomis. Gavus „Motinėlės “ stipendiją vyko studijuoti į Šveicariją, o grįžus vadovavo knygynui Vilniuje. Nuo 1909 – 1915 mokytojavo Marijampolės „Žiburio“ mergaičių prog-joje, o po to įsikūrė Židikuose. Ją kaip ir Žemaitę kūrybai paskatino Višinskis.
(Gal kas žino Marijos Pečkauskaitės slapyvardžio „Šatrijos ragana“ pasirinkimo istoriją?)Augdama dvaro aplinkoje, mergaitė mėgo viena vaikštinėti seno sodo alėjose ir mąstyti. Su ją supusiomis apylinkėmis susiejo ir savo slapyvardį ( susiejo su Šatrijos kalnu, su senaisiais jo padavimais, taip pat ir apie raganas).Marija mėgo muziką, pati net skambino fortepijonu. Apskritai Marijai Pečkauskaitei rašymo galimybė atsivėrė labai anksti – 1892, penkioliktus metus eidama, ji pradėjo bandyti plunksną. O jau 1896 metais debiutavo „Varpe“ (Kas gali pasakyti, su kokiu kūrinėliu?) su „Margais paveikslėliais“.Jos šeimoje visi kalbėjo lenkų kalba. Tačiau padedama Povilo Višinskio (susirašinėdama laiškais, bendraudama) mokėsi lietuvių kalbos. Laiškai Višinskiui yra ir Marijos mokymosi rašyti lietuviškai būdas. Beje, mėgo rašyti laiškus ir išgalvotiems asmenims.

Pirmasis žinomas Šatrijos Raganos laiškas – Povilui Višinskiui, parašytas (1895 m.) daugiau kaip prieš 100 metų : „misliju sau: pašnekėsiu su tavim, gal įkvėpimas ateis“. Laiškuose pasirodo pagrindiniai Marijos gyvenimo veikėjai: atvirieji ir slaptieji. Iš atvirųjų svarbiausi – pats Povilas Višinskis, sesuo Sofija. Slaptiesiems priklauso abu broliai Bukantai: kunigas Kazimieras ir muzikantas Domininkas. Laiškuose nuolat šmėkščioja ir Žemaitės siluetas, su kuria susitikdavo žmonių suėjimuose.

Skirtingiems asmenims rašytų laiškų ir turinys kitoks. Bene šilčiausi laiškai skirti Višinskiui. Juose atsiskleidžia gyvenimo prasmės ieškojimo, ankstyvosios kūrybos vingiai, taip pat stiprus realaus gyvenimo pojūtis, skaudi socialinė problematika, besiskleidę pirmieji meilės daigai, tačiau intymieji, slaptieji sielos išgyvenimai beveik neatsispindi: „Bet ant manęs iš užvis didesnį padarei tu įspūdį ir pavertei į kitą pusę daug daug… Kitas nieks negalės jau tiek „miec znaczenia“ (turėti reikšmės) mano gyvenime kaip „tu“ (1896.IV.1 ir2) ; / „įspėjai: kad negaliu dieną, užtat naktį juokiuos ir dainuoju… kožną naktį mat tave sapnuoju…“ arba „Na, reikia pagaliau ryžtis. Ponas Povilai, prašom tik nesistebėti, kad kalbu šitai p. Povilai, nes kam gi galiu kitam? <…> Na ką gi man dabar daryti?! Nerašau nei savo jausmų, nei minčių, kam tai?! Užteks galbūt p. Povilui to, ką matė ir girdėjo, kad suprastų nors tai, kad kiekvieną rytą dejuoju, kad nubudau… Gana, gana. O dabar, p. Povilai, brangusis, kaip tik turės laisvą valandėlę, prašom parašyti ką nors apie tai ir patarti.“

Šatrijos Raganai įtakos turėjo ir Vaižgantas.  Ji, kaip jau buvo minėta, dirbo mokytoja. Mokė namuose ir mokyklose, daug dirbo visuomenės labui. Mokydama siekė įgyvendinti savo idealus: tikėjo, kad žmogus gali tobulėti, kad jį reikia ugdyti gražiais pavyzdžiais. Svarbiausias dalykas – kad ji gyveno taip, kaip mokė kitus.

Žymisi svarbiausius dalykus.
KŪRYBA. KŪRYBOS BRUOŽAI Debiutavusi su apsakymu „Margi paveikslėliai“, kur ryškėjo būdinga rašytojos asmenybės nuostata: įsipareigojimas liaudžiai,  Šatrijos Ragana dar parašo apysakas (Kokias?) „Viktutė“ (1903), „Vincas Stonis“ (1906), „Sename dvare“ (1922), apsakymus (Kokius?) „Dėl ko tavęs čia nėra?“ (1924), „Irkos tragedija”, „Dėl ko tavęs čia nėra?“ (1924), „Irkos tragedija“ (1924), „Sulaukė“ (1906), „Mėlynoji mergelė“ (1925). Jos apsakymų ir apysakų herojai globoja našlaičius, lanko ligonius, stengiasi mylėti žmones ne žodžiais, o darbais. Aukštino veiklius, ištvermingus, sumanius, kitiems padedančius ir pasiaukojančius personažus. Kūrybos centrą sudaro ne socialinės skriaudos, išnaudojimo bei tamsos vaizdai, o liaudies išminties, dvasinės brandos, mokslo ir šviesos teigimas. Rašytojos idealas – taurus, gyvenąs ne vien sau, pabrėžtinai religingas individas.Kartu su Jonu Biliūnu Šatrijos Ragana žymi naują lietuvių literatūros pakopą: intymesnį ir įvairesnį pasakojimą, sudėtingesnius žmonių charakterius. Kūryba kalba apie žmogaus gyvenimą, atsitikimus, žmogaus galimybes. Kūryboje labiau akcentuojamas atskiras žmogus.STILIUS. Stilius įvairus, šakotas: pakilus romantinis, lyrinis – impresinis, apibendrintas simbolistinis, vaizduojamasis realistinis. Čia kartais pasirodo ironija, sarkazmas.PASAKOJIMO BŪDAI. Pasakojama pirmuoju asmeniu, dienoraščio forma, užrašais, praeities ir dabarties laiko sampynomis, atviro, bet estetiško jausmo kalba. Vidinį žmogaus pasaulį vaizdavo muzikos ir gamtos paralelėmis.Rašytoja sukūrė augančios moters paveikslą – nuo savitai pasaulį matančios mažos mergaitės (Irutės, Irkos, Irusės), iki į savarankišką gyvenimą žengiančios ir jo prasmės ieškančios mergaitės (Viktutės), iki savo žydėjimą pasiekusios moters (mamatė Marija), ir iki senų moterų.
Vyriškumo  mokykla atskleista apysakoje „Vincas Stonis“.
II. Namų darbų skyrimas (2 min.) Išdalina lapus su teksto suvokimo užduotimi: Bitė Vilimaitė „Per želvių girelę“.

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Šatrijos Ragana „Sename dvare”. – literatūros pamoka 11 klasėje (II pamoka)
Šatrijos Ragana „Sename dvare”. – literatūros pamoka 11 klasėje (III pamoka)
Šatrijos Ragana „Sename dvare”. – literatūros pamoka 11 klasėje (IV pamoka)
Moterų literatūra. Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana

Rėjus Bredberis „Kosmonautas” (II pamoka) – literatūros pamoka 7 klasėje

DETALUS PLANAS

Tema. Rėjus Bredberis „Kosmonautas“.

Tikslai:

• mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
• ugdytis dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą;
• lavintis kritinio mąstymo įgūdžius, atsakant į probleminius klausimus;
• lavintis skaitymo įgūdžius.

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio skaitymo ir analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis (diskusija).

Mokymo priemonės
(pagrindinės ir papildomos):

Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, II knyga. K., 2002.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeita pamoka buvo pradėtas skaityti R. Bredberio kūrinėlis „Kosmonautas“, aptarti pagrindiniai veikėjai, jų aplinka, santykiai.

Ši pamoka –skaitymo ir analizės (bei apibendrinimo). Bus pabaigtas skaityti R. Bredberio „Kosmonautas“.

Kita pamoka bus skirta Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzei“.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
I. Įvadiniai darbai. Namų darbų tikrinimas (5 min.)
Pamoka pradedama namų darbų tikrinimu.
Keli mokiniai paskaito savo rašinėlius tema „Stebuklai mano namuose“.Mokiniai skaito iki pabaigos visą antrą dalį.
„Šiandien baigsime skaityti Bredberio kūrinėlį „Kosmonautas“.
II. Pirminis kūrinio skaitymas ir suvokimas(30 min.)
Mokytojas klausia:

1. Kokius mamos ir tėčio santykius matome šioje dalyje?

Minima, kad tėtis dažnai nesupranta mamos elgesio, kartais ji elgiasi šaltai, kartais rodo jausmus, todėl ir nesupranta, kaip jam elgtis, o mama bijo pasiilgti vyro, kad nebūtų skaudu skirtis. Netgi lako jį mirus.
Euristinis pokalbis
2. O kokie tėčio ir sūnaus santykiai? Jis šioje dalyje atsiveria sūnui, papasakoja apie savo specialybę, bet nori, kad sūnus pažadėtų, jog niekad nebus kosmonautas. Jis praleidžia su sūnum visas dienas, jie randa bendrą kalbą ir jiems abiem gera būti drauge.
3. Kas sūnui įdomu apie kosmosą?
3. Jam įdomu, ar kosmose yra pavojų ir kokie jie, kas vyksta planetoje, kas atsitinka su mirusiais žmonėmis, pasiklydusiom raketom.
4. Kodėl tėtis nenori ne tik pasakoti, bet dar ir kad sūnus būtų kosmonautas?
4. Dėl to, kad tai lyg priklausomybė, kurios sunku ar visai neįmanoma atsisakyti. Be to, būti kosmonautu labai pavojinga. Tėtis sako, kad kai būni kosmose, norisi būti čia ir atvirkščiai. Dėl to kenčia ir ilgisi šeimos nariai. O ir pačiam negeriau.
5. O kodėl pats šios profesijos neatsisako?
5. Galimi įvairūs atsakymai, bet tiksliausias – kad tai priklausomybė, nepatirto trauka, adrenalinas.
III Namų darbų skyrimas

(3 min.)

Namuose pasvarstykite ir atsakykite raštu į šiuos klausimus:Kodėl tėčiui žuvus mama neverkė, bet pakeitė gyvenimo būdą? Kodėl taip pasielgė?

Pagalvokite, kas turėjo pasikeisti berniuko gyvenime po tėčio žūties? (Juk jam tik 14 metų.)

Galimi įvairūs pasvarstymai, taip pat ir citatos iš vadovėlio, jei to reikia, kad būtų įrodyti teiginiai.

__________________________

Daugiau 7 klasės literatūros pamokų:

Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka) – lieteratūros pamoka 7 klasėje
Motiejaus Valančiaus “Palangos Juzė” – 7 Klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
Kazys Saja “Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Kazys Saja “Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
J. Aputis „Nesmagu, kad liekat vienas” – literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautas Petkevičius “Molio Motiejus – žmonių karalius” – 7 klasės literatūros pamoka
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka

Rėjus Bredberis „Kosmonautas” (I pamoka) – lieteratūros pamoka 7 klasėje

IŠPLĖSTINIS PLANAS

Tema. Rėjus Bredberis „Kosmonautas“.

Tikslai:

• mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
• ugdytis dorinę sąmonę analizuojant kūrinio vertybių sistemą;
• lavintis kritinio mąstymo įgūdžius, atsakant į probleminius klausimus;

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio skaitymo ir analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, diskusija.

Kabineto paruošimas. Prieš pamoką kabinetas išvėdinamas, lenta nuvaloma, užrašoma pamokos tema, t.y., autorius, kūrinio pavadinimas.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1. Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, II knyga. K., 2002.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeita pamoka buvo baigtas skaityti V. Petkevičiaus kūrinėlis „Molio Motiejus – žmonių karalius”, kur buvo apžvelgiamos socialinės problemos, aiškintasi, kas lemia didžiuosius įvykius.

Ši pamoka – įvadinė kūrinio skaitymo ir analizės. Bus bendrais bruožais aptartas kūrinys, veikėjai, jų elgesys.

Kita pamoka bus skirta kūrinio analizei ir suvokimui gilinti. Taip pat bus apibendrintas visas kūrinėlis.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
I. Įvadiniai darbai (5 min.)
Pamokos pradžioje mokytojas – Rėjus Bredberis „Kosmonautas“. Trumpai pristato autorių, t.y., pasako,jog tai ne lietuvių rašytojas, o Jungtinių Amerikos Valstijų, kad kuria fantastinę literatūrą. Jo kūriniuose dažnas kelionės motyvas, kuris siejamas su žmogaus išgyvenimas, vidiniu pasauliu.
„Šiandien skaitysime šio autoriaus parašytą kūrinėlį „Kosmonautas“.
Skaito dalimis ir atsakinėja į mokytojo pateiktus klausimus.
II. Pirminis kūrinio skaitymas ir suvokimas(30 min.)
Po pirmos dalies pirmos ištraukos mokytojas klausia mokinių:
Euristinis pokalbis
1. Kokį įspūdį sukėlė kūrinio pradžia?
1. Galimi įvairūs atsakymai.
2. Kas joje buvo neįprasta? 2. Gali atsakyti, kad minimi neįprasti daiktai, kad berniuko tėtis skraido erdvėlaiviu ir t.t.
3. Kokia ištraukos nuotaika? 3. Naktis, todėl nuotaika šiek tiek melancholiška, svajinga, nes prisimenama praeitis, taip pat džiugi, nes berniukas išgirsta, kad grįžta tėtis.
4. O koks laikas?
4. Vidurnaktis.
5. Kokius veikėjus pristato autorius? 5. Berniuką ir mamą, o apie tėtį tik užsimenama.
(Skaito antrąją pirmos dalies ištrauką)

Atsako į klausimus:

1. Jau sakėte, kad trečiasis veikėjas yra tėvas. Ką apie jį sužinome iš šios ištraukos? 1. Sužinome, kad grįžo iš kitos planetos. Taip pat sužinome apie tėvo pomėgius grįžus namo, šiek tiek apie jo būdo bruožus – jis niekada sūnui nepasakoja apie planetas, net apie tai nešneka.
2. Ar galima nuspėti apytikslę datą, kada vyksta veiksmas? Iš ko sužinome? Koks tai laikas? 2. Tėtis vaikystės metai 1997. (Berniukui jau 14 metų – minima antroje dalyje). Tai galima nuspėti, kad vaikystė iki 1997+12 metų +~10+14 = 2033 metai.
3. Kokią šeimą vaizduoja autorius?
3. Mama gyvena su sūnum, tėtis dirba ir namuose būna tik po tris dienas 4 kartus metuose, tai akivaizdu, kad berniukas auga beveik be tėčio, prižiūrimas tik mamos.

Tėčiui grįžus, mama nerodo per daug džiaugsmo, galima spėti, kad jis jai nelabai egzistuoja, o berniukas atvirkščiai, jis labai domėtųsi tėčio darbu, tačiau tai tarsi draudžiama.

4. Kuo ši šeima ypatinga?
4. Galimi įvairūs atsakymai, net ir toks, kad tai eilinė paprasta šeima, tik tiek, kad tėčio profesija neįprasta.
III teksto suvokimo gilinimas 7 min.
Skaito paskutiniąją ištrauką.
Euristinis pokalbis, diskusija 1. Peržvelkite visą kūrinio pirmą dalį ir išrinkite bei suskaičiuokite, kiek ir kokius neįprastus mums daiktus pamini autorius. 1. Liūliuojanti lova su jungikliu, retorta – stiklinis indas distiliuoti, automatiniai kepėjai, patarnautojai bei robotai valytojai, stalas, kuris kepa, streolaikraštis, įmontuotas į specialią skrybėlę, kuri apverčia kitą mikro puslapį po didinamuoju stiklu, jeigu tris kart iš eilės mirkteli.
2. O kaip manot, gal po trisdešimt metų visi šie daiktai bus realūs ir nieko nestebins? Kodėl?
2. Galimi įvairūs atsakymai.
3. Prisiminkite veikėjus: kaip mama elgiasi grįžus tėčiui? Ar ji jo pasiilgo? Kodėl? Padiskutuokite. Kodėl mama neparodo savo jausmų?
3. Ji elgiasi taip. lyg jis visada būtų buvęs namuose, nerodo savo jausmų, jei ir pasiilgo, gal dėl to, kad jį labai retai mato ir bijo prie jo prisirišti, per daug prie jo priartėti, kad, jam išvykus, nebūtų taip skaudu.
4. Kodėl berniukui paklausus apie kosmosą, mama išgąstingai žvilgtelėjo? Ko ji galėjo išsigąsti? 4. Galėtų atsakyti, kad galbūt vyro reakcijos, nes jis nepratęs kalbėti apie darbą, apie kosmosą.
IV Namų darbų skyrimas

(3 min.)

Namuose parašykite trumpą rašinėlį „Stebuklai mano namuose“. Aprašykite ne tik pasirinktus daiktus, bet ir įrankius. Stenkitės paaiškinti, ką jie duoda žmogaus gyvenimui: palengvina jį ar teikia malonumo?

__________________________

Daugiau 7 klasės literatūros pamokų:

Rėjus Bredberis „Kosmonautas” (II pamoka)- literatūros pamoka 7 klasėje
Motiejaus Valančiaus “Palangos Juzė” – 7 Klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
Kazys Saja “Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Kazys Saja “Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
J. Aputis „Nesmagu, kad liekat vienas” – literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautas Petkevičius “Molio Motiejus – žmonių karalius” – 7 klasės literatūros pamoka
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka

J. Aputis „Nesmagu, kad liekat vienas” – literatūros pamoka 7 klasėje

DETALUS PAMOKOS PLANAS

Tema: J. Aputis „Nesmagu, kad liekat vienas“.

Tikslai:

1. ugdytis kūrybinius gebėjimus kuriant tekstą;
2. mokytis aptarti veikėjų jausmus ir būsenas;
3. lavintis sakytinės kalbos įgūdžius atsakinėjant į klausimus

Pamokos tipas ir forma. Kūrinio skaitymo ir analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai. Euristinis pokalbis, euristinė užduotis.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1. Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, III knyga. – K., 2002.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. – V., 1998.
2. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką mokiniai baigė analizuoti K. Sajos pjesę „Reptilija“, vaidino finalinę sceną.

Ši pamoka skirta J. Apučio novelės „Nesmagu, kad liekat vienas“ skaitymui ir analizei. Bus aptarti veikėjai, situacija, vidinės būsenos, jausmai.

Kitą pamoką mokiniai skaitys B. Vilimaitės apsakymą „Stichinės nelaimės“ iš knygos „Rojaus obuoliukai“, aptars žmonių santykius, bandys aptarti gilesnes apsakymo prasmes.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinių veikla
I. Įvadiniai darbai (7 min.) Mokytojas trumpai nusako šios pamokos veiklą, pristato autorių, kurio novelė bus skaitoma. „Juozas Aputis – dabartinis lietuvių prozininkas, kuris rašo daugiausia apsakymus ir apysakas. (Vieną jo novelę „Nesmagu, kad liekat vienas“ šiandien skaitysime iš rinktinės „Gegužė ant nulūžusio beržo“). Aputis apsakymuose vaizduodamas kaimo žmogaus pasaulį, buitį, atskleidžia būtį, jausmus, ypač gerai perteikia nuotaikas. Kasdieninėje kaimo žmogaus buityje jis įžvelgia sudėtingas gyvenimo ir žmonių tarpusavio santykių problemas. Mokiniai pasižymi svarbiausius dalykus apie autorių.
Po kiekvienos perskaitytos dalies mokytojas klausia: Mokiniai tyliai skaito apsakymą dalimis, atsakinėja į mokytojo užduodamus klausimus:
II. Pirminis kūrinio skaitymas ir suvokimas(20 min.) 1. Iš pirmo apsakymo sakinio nustatykite, kokis kryptimi važiuoja vairuotojas? 1. Važiuoja į rytus, nes jo užnugaryje jau leidžiasi saulė, kurią jis matydavo savo veidrodėlyje.
Pokalbis 2. Remdamiesi antruoju sakiniu įrodykite, kad novelės veiksmas vyksta mūsų dienomis. Iš ko sprendžiate? 2. Yra užsimenama apie televizorius, kurie išjungiami pulteliu – o tai šių dienų realija.
3. Koks veiksmo laikas? 3. Vakaras saulei leidžiantis.
4. Koks oras? Kokią visa tai kuria nuotaiką? 4. Lyja. Smarkiai lyja. Sunkiai matomas kelias įvažiavus į eglyną.Nuotaiką niūri, subjurus kaip ir oras. Galbūt šiek tiek melancholiška, važiavimas kuria monotoniją. Taip pat jaučiamas suirzimas ir baimė – mirksi raudona degalų lemputė, baiminamasi, kad gali greitai baigtis degalai, o degalinė toli. Bet kartu jaučiamas ir džiaugsmas :„… kokia didinga priešprieša gyvenimui, kurio dar niekada jis nėra keikęs“
5. Kaip vairuotoją veikia užsidegusi „raudona akelė“? 5. Labai dviprasmiška – jis ir bijo ir kartu jame kyla neapsakomas džiaugsmas, kuris yra priešprieša gyvenimo bjaurumui.
6. Kodėl vairuotojas nesustojo paimti mergaitės? 6. Jis bijojo, kad sustojęs daugiau neužkurs sunkvežimio ir negalės toliau važiuoti.
7. Kaip pasikeitė mergaitės nuotaika prieš stabdymą ir po to, kai sunkvežimio vairuotojas nesustojo? 7. Ji iš pradžių vylėsi, kad bus paimta, dailiai ir grakščiai pasistiebdama tiesė ranką. Po stabdymo jos veide įsižiebė nusivylimas – ji įsižeidė.
8.Kodėl vairuotojas sustojo paimti berniuko? 8. Jis pats nelabai žinojo, kodėl. Apsisprendė nevalingai, jį šiek tiek paskatino berniuko liūdnos akys.
9. Apie ką kalbasi vairuotojas ir berniukas? Kas paaiškėja iš jų dialogo? 9. Pirmiausia apie automobilį, vėliau apie kelionę: klausiama, ar berniukui toli, iš kur jis vykstąs, ką palaidojo, ką veiks grįžęs. Paaiškėja beveik visas berniuko gyvenimas, jo biografija, skaudi šeimos padėtis, kad tėvai išsiskyrę ir vaikai augo ne kartu, kad berniukas gyvena su tėčiu, o ne su mama.
III. Suvokimo gilinimas (5 min.) 10. Kokia berniuko nuotaika? Kaip jis jaučiasi? 10. Berniukas šiek tiek apsidžiaugė, kad jis bus pavežtas iki namų, bet jo balse girdėti nuoskauda. Jis sunerimęs, juk palaidojo sesutę, kuri dar ir už jį mažesnė buvo. Jis liūdnas, bet neužsisklendęs savyje, sugebantis elgtis kaip suaugęs (siūlo pinigų kurui, žino, kas jo laukia namie, kad jam reikės nudirbti ūkio darbus).
11. Trys berniuko poelgiai rodo jo jautrumą, dvasinę brandą. Kokie tie poelgiai? 11. 1 – siūlymas pinigų kurui nusipirkti;2 – ėjimas kartu ieškoti benzino – tarsi palaikymas;3 – jis nepalieka vieno nelaimėje, eina iki miestelio kartu su vairuotoju.
IV. ApibendrinimasEuristinė užduotis(5 min.) 12. Apie ką ši novelė – apie vairuotoją ar apie berniuką? Kodėl? 12. Galimi įvairūs atsakymai.
„O dabar visi parašykite sąsiuviniuose, kaip Jūs galvojate, ir pagrįskite savo teiginį trimis argumentais, kodėl taip manote.“ Keli mokiniai perskaito, kaip atliko užduotį.
(5min.) Novelė tarsi nesibaigia. Būtų galima dar tęsti įvykius. Kaip manote, kaip viskas toliau klostėsi? Penketu sakinių pabandykite pabaigti novelę. Galimi įvairūs pasvarstymai.
V. Namų darbų skyrimas(3 min.) Namuose pagalvokite, gal prisimenate kokį nors vienintelį kartą sutiktą žmogų? Kodėl prisimenate? Aprašykite tai.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Kazys Saja “Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Kazys Saja “Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (II pamoka)- literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautas Petkevičius “Molio Motiejus – žmonių karalius” – 7 klasės literatūros pamoka
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka

Literatūros kūrinio pasakotojas – lietuvių kalbos pamoka 7 klasėje

DETALUS PAMOKOS PLANAS

PAMOKOS METRIKA

Tema. Literatūros kūrinio veikėjas.

Tikslai:

1. Gilintis žinias apie veikėją literatūros kūrinyje;

2. Ugdytis kūrybinius gebėjimus;

3. Lavintis sakytinės kalbos įgūdžius atsakinėjant į klausimus;

4. Mokytis kurti aprašomojo tipo tekstus.

Tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką mokiniai mokėsi charakterizuoti, aprašyti žmogaus išvaizdą, įvardyti aplink esančias detales, mokėsi patys kurti portreto aprašymą.

Šią pamoką mokysis apibūdinti literatūros kūrinio veikėją, nurodyti, kokiais būdais yra kuriamas jo paveikslas.

Kita pamoka bus pradėtas naujas skyrelis „Pokalbio etiketas“.

PAMOKOS EIGA

I. Aiškinamoji – motyvacinė dalis.

1. Klausiu, kas paprastai veikia literatūros kūriniuose?
2. Pasakau, kad autorius vienaip ar kitaip visada literatūros kūriniuose pristato veikėjus, t.y. žmones, gyvūnus, ar kas tik bebūtų, visi yra apibūdinami iš išorės arba iš vidaus. Tačiau išsamių portretų pasitaiko ne daug, todėl skaitytojas turi būti itin atidus.

II. Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką lentoje užrašau šiuos pamokos tikslus:

a) veikėjo paveikslas;
b) veikėjo paveikslo kūrimo būdai.

2. Mokiniams paaiškinu, kad per šią pamoką turėsime įgyvendinti visus šiuos tikslus.

III. Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Veikėjo paveikslas:

a) kaip gali būti apibūdinti veikėjai literatūros kūriniuose? (pvz.: gali būti aprašoma jų išorė arba vidus);
b) į ką dažniausiai autorius kreipia mūsų dėmesį, kai aprašo veikėją? (mokiniai gali atsakyti, kad į veikėjo išvaizdą: plaukus, akis, rankas, apsirengimą, gali aprašyti ir gyvenamąją aplinką. Autorius gali nusakyti ir veikėjo charakterį, būdo bruožus.).

2. Dalinis įtvirtinimas:

a) mokiniai skaito Bitės Vilimaitės teksto ištrauką iš vadovėlio ir bando atsakyti žodžiu į pateiktus klausimus;
b) raštu apibūdina kūrinėlio ištraukoje aprašytą motinos išvaizdą ir charakterį;
c) keli mokiniai paskaito, kaip atliko užduotį.

3. Veikėjo paveikslo kūrimo būdai:

a) jau sakėme, kad autorius paprastai aprašo veikėjo išorę, kartais ir vidų, bet būna ir taip, kad mūsų vaizduotė sukuria veikėjo paveikslą ir be aprašymo. Kokiu būdu tai vyksta, kaip mes sužinom apie veikėjo charakterį, gyvenimo būdą?
b) pateikiu įvairių pasakojimų ištraukų (žr. Priedą Nr. 1);
c) dar kartą su mokiniais apibendrinam, kad veikėją gali charakterizuoti jo paties veiksmai, pokalbiai su kitais veikėjais, mąstymas, veikėjas gali būti stebimas kitų veikėjų akimis.

IV. Žinių įtvirtinimas.

Parašykite trumpą pasakojimą (10 sakinių) arba dialogą, kuriame veikėją apibūdintų jo paties kalba, veiksmai / pokalbis su kitu veikėju / jo mąstymas / ar viskas ryškėtų iš kitų veikėjų kalbos.

Keli mokiniai paskaito, kaip atliko užduotį, o likusi klasės dalis įvardija pasirinktą veikėjo aprašymo būdą.

V.  Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1. Dar kartą pakartojame:

a) kokie galimi veikėjo paveikslai;
b) kaip be pasakotojo aprašymo dar gali būti kuriamas veikėjo paveikslas.

2. Namų darbams užduodu raštu apibūdinti savo mėgstamą personažą (literatūros kūrini, filmo, spektaklio…). Turi aprašydami atskleisti jo išvaizdos ir charakterio ypatumus.

Priedas Nr. 1

(Paties veikėjo veiksmai, kalba apie save, pokalbis su kitu veikėju)
– Irka, meldžiamoji, ne taip smarkiai, – juokės motina. – Leisk nusivilkti.
– Kad Irka taip be galo pasiilgo mamytės.
– Ką gi beveikia mano dukra? Ar sveika, ar linksma?
– Labai labai linksma, nes mamytė parvažiavo. Aš, mamyte, ir šiandien parlėkiau namo kartu su saulute – ji į savo, aš į savo. Juk Irka mandagi, mamyte? O ar tavo reikalai buvo šiandien mandagūs?

Š. Ragana. „Irkos tragedija“

(Veikėjai kitų veikėjų akimis) (Apie valstiečius, jei jie bus pradėti mokyti.)
– Tai uždavinys didesnis už mūsų jėgas. Reikia tik atminti, kas yra tie vaikai: murzini, nešukuoti, puslaukiniai… <…>
– Ar manai, kad jie bus už tai dėkingi? – paklausė dėdienė Aleksandrienė. – Iliuzijos! Pamatę, kad ponai jiems geri, jie dar labiau ims snausti prie darbo ir dar daugiau vaginėti.

Š. Ragana „Sename dvare

_________________________

Daugiau skaitykite:

Kazys Saja “Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
J. Aputis “Nesmagu, kad liekat vienas” – literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautas Petkevičius “Molio Motiejus – žmonių karalius” – 7 klasės literatūros pamoka
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka