Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (II dalis)

Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų dokumente yra keliama nemažai uždavinių, kurie turėtų būti įgyvendinami ugdant harmoningą asmenybę ir ruošiant ją gyvenimui. Prieš mokyklinio ugdymo programoje numatoma:

•    garantuoti vaikui turiningus, džiugius ir kūrybiškus prieš mokyklinius metus. Gerbti vaiko žaidimą ir sudaryti sąlygas jo plėtotei;

•    skatinti veikti, bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiaisiais kartu plėtojant jo emocinę, socialinę ir kultūrinę patirtį;

•    sergėti ir stiprinti vaiko psichinę ir fizinę sveikatą, garantuoti jo saugumą, padėti adaptuotis naujoje aplinkoje, tenkinti aktyvumo ir judėjimo poreikį;

•    plėsti vaiko supratimą apie aplinkinį pasaulį, padėti pažinti džiaugsmą, plėtoti
intelektinius gebėjimus, atrasti įvairius pasaulio pažinimo būdus;

•    ugdyti sakytinę vaiko kalbą kaip saviraiškos, bendravimo priemonę, sudaryti prielaidas ugdyti rašytinę kalbą, žadinti ir puoselėti vaiko poreikį knygoms;

•    ugdyti vaiko kūrybiškumą, žadinti jautrumą aplinkai ir meno reiškiniams, pagarbą
menui.

Laikantis šių iškeltų uždavinių ir turėtų būti ugdomas vaikas, ruošiamas tolesniam ugdymui(si).

Priešmokyklinio ugdymo(si) standarte pateikiamos vertybinės nuostatos, gebėjimai ir patirtis, kuriuos turėtų būti įgijęs mokyklą pradedantis lankyti vaikas, ugdytas pagal Bendrąją priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programą.

Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose yra numatytas ir pradinis bei pagrindinis ugdymas, nurodytas tikslas ir uždaviniai, taip pat įgyvendinimo programa.

Dorinis ugdymas bendrojo lavinimo mokykloje yra integrali ugdymo sritis. Ji laiduoja asmenybės tapsmą. Tokios asmenybės branda formuojama nuo pat pradinių klasių ir dar anksčiau.

Doriniam ugdymui taip pat yra keliamas labai svarbus tikslas – sudaryti moksleiviams sąlygas atskleisti bendrąsias žmogaus vertybes ir jomis grįsti savo gyvenimą. Ugdant siekiama elgesio įpročių, įgūdžių, emocinių išgyvenimų dermės. Etikos arba tikybos pamokos vyksta visose pradinėse klasėse. Prieš juos renkantis, tėvai ir vaikai supažindinami su abiejų dalykų programomis. Doriniam ugdymui keliami keli uždaviniai, kuriais siekiama, kad moksleivis:
•    išsiugdytų savęs kaip asmens supratimą ir tai, kad visi žmonės yra ir panašūs, ir skirtingi;

•    įgytų orumo, vertės pajautimą;

•    suvoktų elgesio taisyklių prasmę;

•    suprastų, kad žmogus turi ne tik teises, bet ir pareigas;

•    išsiugdytų pagarbų požiūrį į kultūrą, šeimos ir tautos tradicijas;

•    suvoktų save kaip atsakingą bendruomenės ir tautos narį ir ugdytųsi toleranciją kitoms bendruomenėms ir tautoms (tautinėms mažumoms).

Dokumente numatyti ir kitų mokomųjų dalykų tikslai bei uždaviniai. Išskirtas gimtosios kalbos, matematikos, gamtamokslinis ugdymas, socialinis, meninis, informacinių technologijų ir kūno kultūros ugdymas. Visiems šiems dalykams numatytos atskiros mokymo programos, tikslai, keliami uždaviniai,  numatomos vertybinės, didaktinės nuostatos, įgyvendinimo struktūra.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (I dalis)
Švietimo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Mokyklos koncepcija, mokyklos nuostatai, ugdymo planas
Specialiojo ugdymo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Specialiųjų ugdymo poreikių samprata
Specialiųjų ugdymo poreikių reikšmė

Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (I dalis)

Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai – tai pagrindinis valstybės lygmens dokumentas. Jis nusako ugdymo kryptį (t.y. tikslus ir uždavinius), taip pat tai, ko ir kaip turėtų būti mokomi moksleiviai (nurodomas ugdymo turinys ir metodai), kad įgytų jiems būtiną žinojimą ir supratimą, išsiugdytų esminius gebėjimus ir vertybines nuostatas.

Svarbu pažymėti, kad šiuo dokumentu iš esmės užbaigiamas svarbus bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinio pertvarkos etapas, prasidėjęs 1994 m. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrųjų programų projektu.

Šiame valstybės dokumente daug dėmesio skiriama tam, kad moksleiviams būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos įgyti ir plėtoti asmeninę, socialinę, pažinimo ir kultūrinę kompetenciją, kurią sudaro vertybinių nuostatų, gebėjimų, žinių ir supratimo visuma, taip pat būtų užtikrinta aukšta ugdymo(si) kokybė, kad ugdymo turinys ir procesas glaudžiai sietųsi su moksleivių patirtimi ir aktualiais gyvenamosios aplinkos poreikiais, kad moksleiviai patirtų sėkmę mokydamiesi ir išvengtų socialinės atskirties.

Dokumente numatoma ir priešmokyklinio ugdymo programa, kuria siekiama parengti vaiką vėlesniam, t.y. mokykliniam ugdymui. Priešmokyklinis ugdymas – tai vienerių arba dviejų metų trukmės ugdymas, skirtas vaikams nuo 5 metų padėti subręsti mokyklai. Pagrindinės priešmokyklinio ugdymo nuostatos yra išdėstytos Priešmokyklinio ugdymo koncepcijoje.

Priešmokyklinio ugdymo pagrindinis ir vienintelis tikslas – laiduojant vaiko asmenybės skleidimąsi ugdyti aktyvų, savimi ir savo gebėjimais pasitikintį, stiprią pažinimo motyvaciją turintį vaiką, sudaryti prielaidas tolesniam sėkmingam jo ugdymuisi mokykloje.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (II dalis)
Švietimo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Mokyklos koncepcija, mokyklos nuostatai, ugdymo planas
Specialiojo ugdymo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Specialiųjų ugdymo poreikių samprata
Specialiųjų ugdymo poreikių reikšmė

Mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai

Priešmokyklinis, pradinis ir pagrindinis vaiko ugdymas laikomas vienu svarbiausių šiuolaikinės švietimo politikos prioritetų, mokymosi visą gyvenimą pagrindu. Sėkmingai įveiktas šis bendrojo ugdymo tarpsnis kloja pamatą tolesniam asmens mokymuisi, būsimai akademinei, darbinei karjerai. Koks turi būti ugdymo turinys ir kaip reglamentuoti mokymo veiklą – į šiuos klausimus atsakymo ieško mokytojai, Bendrųjų programų bei išsilavinimo standartų rengėjai, vadovėlių autoriai. Tačiau ugdymo programos dažnai keičiasi ir tokiai kaitai įtakos turi daugybė veiksnių:

•    būtinybė užtikrinti ugdymo kokybę: tobulinti mokyklos veiklą; žadinti moksleivių norą;

•    mokytis, susieti mokymąsi su praktiniu gyvenimu, padėti moksleiviams tapti aktyviais piliečiais, patriotais;

•    šalies politinio, ekonominio, socialinio bei kultūrinio gyvenimo kaita: globalizacija, darnus vystymasis, Lietuvos įsijungimas į Europos Sąjungą;

•    informacinės visuomenės plėtra: moksleivių informacinių gebėjimų ugdymas, mokymasis mokytis, mokymas naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis;

•    mokyklos bendruomenės ir vietos bendruomenės kaita: mokyklos bendruomenės požiūris į savo veiklą ir jos tobulinimo perspektyvas, vietos bendruomenės poreikiai.

Pagrindinis valstybės lygmens dokumentas, kuris reglamentuoja ugdymo turinį bendrojo lavinimo mokykloje, yra Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai. Šis dokumentas parengtas prieš mokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo pakopoms. Bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų paskirtis – laiduoti ugdymo dermę, tęstinumą ir kokybę visose šalies mokyklose bei mokymo organizacijose.

Mokyklos veiklą taip pat reglamentuoja ir Švietimo įstatymas, Specialiojo ugdymo įstatymas, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, mokyklos nuostatai, mokyklos vidaus taisyklės, mokyklos ugdymo planai, iš dalies, ir mokinių elgesio taisyklės. Taip pat Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosios programos I-XII klasėms, Bendrojo lavinimo mokyklos išsilavinimo standartai I-XII klasėms.

Kiekvienas dokumentas svarbus reglamentuojant mokyklos veiklą ir užtikrinant vieningą ugdymą kiekvienoje mokymo įstaigoje.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (I dalis)
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (II dalis)
Švietimo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Mokyklos koncepcija, mokyklos nuostatai, ugdymo planas
Specialiojo ugdymo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Specialiųjų ugdymo poreikių samprata
Specialiųjų ugdymo poreikių reikšmė

Modernios prozos suvokimo, analizės ir apibendrinimo metodai mokykloje

Modernios prozos, kaip ir tradicinės prozos, skaitymas pradedamas nuo įvadinių darbų. Jie ypač svarbūs, nes padeda mokinius paruošti darbui, sužadina motyvaciją mokytis, taip pat šioje mokymo pakopoje yra pateikiami kūrinio suvokimo orientyrai. Modernios prozos skaitymui tinkamiausi būtų aktyvūs mokymo metodai, kurie padėtų pasiekti visų išsikeltų tikslų. Taip pat ruošiant mokinius kūrinio skaitymui, derėtų remtis jų patyrimu. Šiuo keliu einant galima surengti diskusinį ar probleminį pokalbį, papasakoti žinomą ar negirdėtą istoriją.  Nors įvadiniai darbai nėra būtini, tačiau skaitant moderniąją prozą labai praverstų pradedant skaityti naują kūrinį, kurio suvokimui mokinius būtina paruošti. Paruošiamieji įvadiniai darbai gali būti labai įvairaus pobūdžio, t.y. tokie, kurie reikalauja informacinių nuorodų apie kontekstą, struktūrą, pvz., jei bus skaitomas B. Vilimaitės tekstas, galima skirti mokiniams namų darbą surinkti medžiagą, informaciją apie autorės kūrybą ir kūrybos bruožus, jei bus skaitoma „Balta drobulė“ A. Škėmos, tada galima iš mokinių reikalauti susirinkti kuo daugiau informacijos apie modernaus pasakojimo ypatybes ir pan.

Naudinga prieš pradedant skaityti kūrinį mokinius paskatinti padiskutuoti viena ar kita aktualia, artima moksleiviams tema, skatinti pasigilinti į problemas ir galimus sprendimo būdus, kurie sietųsi su tekstu (pvz.: bus skaitomas J. Apučio kūrinėlis „Nesmagu, kad liekat vienas“; mokytojas gali kelti probleminius klausimus apie vaikų savarankiškumą arba apie artimųjų netektis, tik prieš tai turėtų viską labai kruopščiai suplanuoti, apgalvoti, kad nekiltų diskusijos metu nenumatytų problemų, nes klasėje gali būti mokinių, kurie neseniai bus netekę artimų žmonių ir jiems apie tai bus sunku kalbėti, o gal jie iš vis nekalbės, nes nejaukiai jausis, jiems gali būti labai skaudu pasakoti savo situacijas ir pan.).

Po pirminio modernios prozos kūrinio skaitymo mokytojas būtinai turėtų gauti iš mokinių grįžtamąją informaciją, t.y. kaip mokiniai suvokė kūrinį pirmą kartą jį perskaitę ir kad mokytojas organizuodamas kūrinio analizės pamoką jau turėtų orientyrus, kuria linkme mokinius kreipti, kaip jų pirminį suvokimą derėtų koreguoti, kad nebūtų nukrypta nuo teksto esmės. Metodų parinkimui pirminis suvokimas ir skaitymas taip pat svarbus.

Atsižvelgdamas į mokinių pirminį suvokimą po pirmo skaitymo, taip pat į klasės mokymosi lygį, mokytojas galėtų rinktis kelis aktyvius mokymo metodus ir pamokoje juos tikslingai derinti siekdamas vieno iš pagrindinių tikslų – palengvinti kūrinio suvokimą ir atskleisti pagrindinę skaitomo kūrinio idėją. Kūrinio skaitymo ir pirminio suvokimo pamokoje tiktų laisvojo pokalbio metodas, mokinių interviu, euristinio pokalbio metodas, testas, išankstiniai orientyrai, laisvasis rašymas ir kiti aktyvūs metodai. Kūrinio analizės pamokoje tiktų euristinio, probleminio pokalbio metodas, pasakojimo planas, veikėjų stebėjimas arba nuodugnus klausinėjimas.

Apibendrinimo pakopa yra viena iš paprasčiausių – joje mokiniai turi prisiminti, pakartoti, ką išsiaiškino nagrinėdami skaitytą kūrinį, ką atrado, kodėl tai svarbu ir kam jiems to reikia. Šioje pakopoje atitinkamai koks kūrinys buvo skaitytas ir nagrinėtas, galima naudoti įvairius metodus: raiškųjį skaitymą (žemesniojo koncentro klasėse), situacinius ar vaidmeninius žaidimus, inscenizavimą, iliustravimą, atpasakojimą (visas jo rūšis), teksto transformavimo užduotis, interviu ir kt.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Tradiciškumo ir modernumo samprata literatūroje
Modernios prozos ypatybės
Modernios prozos skaitymo ir suvokimo specifiškumas pagrindinėje mokykloje
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.1)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.2.)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.3)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.4)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.5)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.6)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.7)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.8)

Modernios prozos skaitymo ir suvokimo specifiškumas pagrindinėje mokykloje

Pagrindinėje mokykloje (t.y. jau nuo penktos klasės) mokiniai pradeda skaityti pirmuosius moderniosios prozos kūrinėlius (pvz.: penktokai jau skaito M. Katiliškio „Senelis“, „Atsisveikinimas“, Vilimaitės B. „Baidyklė,  „Daug vaikų“, A. De Sent Egziuperi „Baobabai“, šeštoje klasėje A. De Sent Egziuperi „Mažasis princas“, septintokai iš modernios prozos skaito Apučio „Nesmagu, kad liekat vienas“, B. Vilimaitės „Rojaus obuoliukai“ ir kt.). Tokio amžiaus vaikams dažnai dar yra per sudėtinga suvokti modernius prozos kūrinius, nes jie dar į tekstą žvelgia, paviršutiniškai, nesugeba „skaityti tarp eilučių“, nėra pakankamai išlavėjęs giluminis žvilgsnis, be to, nėra literatūros teksto analizės įgūdžių (5 – 6 ir dar 7 – oje klasėje dar nereikalaujama) (pagal išsilavinimo standartus 9 – 10 klasių koncentre mokiniai jau moka įžvelgti ir gilumines teksto prasmes, sugeba tekstą analizuoti vartodami literatūros sąvokas, pasitelkti reikiamus kontekstus, sieti su kitais tekstais, kūrinius lyginti, įžvelgti problemas). 5 – 6 koncentro klasėse jie skaito dar ne itin sudėtingus, chronologiškai žiūrint į literatūros istoriją, nedaug nutolusios nuo tradicinės prozos, paprastesnius, nedidelės apimties kūrinėlius atsižvelgiant į žanrus ir jų specifiškumą, pvz.: noveles, apsakymus. Aukštesniosiose klasėse kūriniai sudėtingėja, apimtis didėja, formuojamos vis sudėtingesnės sąvokos, siūloma skaityti ne tik noveles, apsakymus, bet ir apysakas bei romanus (I. Šeiniaus „ Kuprelis“, V. M. – Putino „ Altorių Šešėly“, A. Vaičiulaičio „Valentina“, B. Sruogos „Dievų miškas“, A. Škėmos „Balta drobulė“ ir kiti).

Skaitydami moderniąją prozą, mokiniai dažnai susiduria su jos suvokimo problema. Pirmiausia yra sudėtinga nusakyti veikėjų išgyvenimus, regėjimus, patyrimus, nes jie paprastai yra nematomi, vidiniai, o ne išoriniai, nupasakojami autoriaus, kaip kad tradicinėje prozoje. Taip pat dažnai kyla problema išmokyti mokinius ne tik pamatyti, bet ir nusakyti vaizduojamo veikėjo dvasinę būseną, kuri dažniausiai būna labai prieštaringa, o jo poelgiai sunkiai paaiškinami, nuspėjami iš paslėptų detalių. Veikėjui mažai dalyvaujant veiksmuose, sudėtinga užduotis mokiniams tampa nusakyti pagrindinius įvykius, įvardyti veikėjo vidiniame pasaulyje vykstančias permainas.

Mokiniams taip pat yra sudėtina suprasti bei analizuoti kūrinius, kuriuose yra sprendžiamos egzistencinės problemos (A. Kamiu „Svetimas“ arba „Maras“), kuriuose rodoma žmogaus destrukcija (A. Škėma „Balta drobulė“ ir kt.). Pereinant nuo tradicinės prozos skaitymo prie modernios, gali atsirasi suvokimo sunkumų, nes mokiniai ne iš karto perpranta, pavyzdžiui neįprastą pasakojimo techniką: sąmonės srautą, menamąją tiesioginę kalbą (J. Apučio novelės, R. Granausko, V. Juknaitės kūrinėliai, taip pat S. Šaltenio, B. Vilimaitės novelės, vėl gi galima priskirti ir A. Škėmą bei kitus, kai kuriuos jau anksčiau minėtus autorius). Pakitusi žmogaus koncepcija (pabrėžiama prigimtis, pasąmonė, iracionalumas), charakterio kaita: nuo vientiso prie fragmentiško, nevienareikšmiško personažo – visa tai mokiniams nauja ir sunkiai perprantama, nes tam reikia ne tik papildomų literatūrinių žinių, bet ir įžvalgaus analitinio žvilgsnio.

Modernistinėje prozoje pasaulis taip pat kitoks, nei tradicinėje: čia vyrauja groteskas, fantastika, kartais naudojama sapno technika, regėjimas. Kinta ir prozos kalba – įvedamas polifoniškumas.

Taip pat moderniojoje prozoje kinta laiko tėkmė. Tradicinėje prozoje vyraujantį laiką keičia cikliškas. Su laiku labai siejasi erdvė: ji modernioje prozoje paprastai yra kontrastinga, kintanti, kartais net suskaldyta ir kartais net nuo laiko nepriklausoma, ko visai nerasime tradicinėje prozoje.

Taigi modernios prozos skaitymui mokykloje mokiniai turėtų būti ruošiami palaipsniui, pirmiausiai aptarus pagrindines sąvokas, būtinas kūrinio skaitymui ir analizei, taip pat mokytojas daugiau dėmesio turėtų skirti pirminiam suvokimui.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Tradiciškumo ir modernumo samprata literatūroje
Modernios prozos ypatybės
Modernios prozos suvokimo, analizės ir apibendrinimo metodai mokykloje
Modernios prozos suvokimo, analizės ir apibendrinimo metodai mokykloje
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.1)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.2.)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.3)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.4)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.5)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.6)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.7)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.8)