Spalvų reikšmės (I dalis)

Inga — Thu, 07 Oct 2010 16:53:05 +0000

Balta spalva – sniego, pieno spalva. Tai angelų spalva. Siejama su šventumu, reiškia tyrumą, nekaltumą, tobulybę ir absoliutą, šviesą ir dvasinį atgimimą, išmintį, dieviškumą, gyvybę, džiaugsmą, gėrį, sėkmę, švarą. Pirmykštis žmogus baltą spalvą siejo su gerosiomis dvasiomis, pergale prieš piktąsias jėgas, santarvę tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Todėl balta spalva dažna vestuvių ir mirties apeigose: manyta, kad miręs žmogus tampa dvasia, dievu ir kad vėlės yra baltos. Balta vėliava reiškia paliaubas, taiką. Daugiausia teigiamų prasmių ši spalva turi Europoje. Senojoje Lietuvoje aukoti baltos spalvos gyvuliai, bes manyta, kad ji yra šventa. Todėl buvo siejama su žodžiu „šviesa“. Krikščionybėje tai liturginė Kalėdinio ir Velykinio laikotarpio, Kinijoje ir Japonijoje – gedulo spalva.

Geltona spalva – aukso, saulės spalva. Tai labai priešingas prasmes turinti spalva – saulės, šviesos, aukso, gintaro, rugių lauko spalva – amžinybės ir pastovumo, kilnumo ir darnumo, protingumo bei santarvės ženklas. Kadangi tai ir rudens spalva, simbolizuoja brandumą. Kartu reiškia perspėjimą, dėmesio atkreipimą. Tačiau nuo XII amžiaus simbolinė geltonos spalvos reikšmė ėmė keistis ir įgijo neigiamą vertinimą: tapo išdavystės, melo, veidmainystės, degradacijos, godumo, pinigų, pavydo spalva; pradėta sieti su priešais, piktais ketinimais, begėdiškumu, imta vengti dovanoti geltonų gėlių.

Juoda spalva – šviesos, baltos spalvos priešingybė. Tai daugiau negatyvi spalva, simbolizuojanti tamsą, liūdesį, mirtį, gedulą, skausmą, nelaimę, ligą. Krikščionybėje – burtų, pragaro, šėtono, nuodėmės, mirties ir netikėjimo spalva bei aukos, nuolankumo, nusižeminimo ir savęs išsižadėjimo ženklas. Tačiau ši spalva reiškia ir išsilavinimą, išmintį, eleganciją. Baltos ir juodos spalvų derinys simbolizuoja kilnumą, tyrumą, rimtumą ir iškilmingumą.

Mėlyna (žydra) spalva – viena pagrindinių spektro spalvų – vidurinė tarp violetinės ir žalios. Erdvių, oro ir tolių, kalno ir vandens, ledo, šešėlių spalva, reiškianti ramybę, amžinybę, dėkingumą, sąžiningumą, kilnumą, mąstymą ir protą, elegantiškumą, draugiškumą ir meilę, paslaptingą laimę, mistiką. Kartu tai begalybė ir tuštuma, iš kurios kilo visa gyvybė. Taip pat simbolizuoja tyrumą, dangų ir visa, kas su juo susiję: dieviškumą, tiesą, pastovumą ir ištikimybę. Sukelia skaidrumo, grynumo, nematerialumo įspūdį. Tai Švč. Mergelės Marijos, dievų, carų spalva. Posakis „mėlynas kraujas“ reiškia labai kilmingą asmenį.

Oranžinė spalva – rausvai gelsva spalva. Artima geltonai ir aukso spalvai. Simbolizuoja ne tik saulę, karštį, liepsną, prabangą ir pyktį, demokratiškumą, herojiškumą, paniekinimą, perdėtą puošnumą bei asketizmą, bet ir draugiškumą, vedybas, intelektą. Tai žilos senatvės spalva, labai gerbiama Indijoje. Kartu – signalinė spalva, įspėjanti apie esamą ir galimą pavojų.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Spalvų reikšmės (II dalis)

Susiję įrašai:

Dalintis:

Lietuvių kalba ir literatūra » Skaitytojams

Spalvų reikšmės (I dalis)