Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (6)

Apibendrinant emocines būsenas džiaugsmą ir pyktį negalima pasakyti, kur žmoguje jos kaupiasi, tačiau kad jos yra be galo intensyvios, rodo į metaforas įeinantys veiksmažodžiai. Apie džiaugsmą dažniausiai sakoma: aptemdė, gėrė, išliejo, nuėmė, išrėkti, gniaužė, trykšti, sudrumsti, kilti, suskambėjo, išsitempė, užgulė. O pyktį apibūdina veiksmažodžiai išlieti, trypti, čiaumoti, prigesinti, kurstyti, kilti, trykšti, pašokti, rusenti, plykstelti, rusenti, siūbtelėti, susikaupti, tramdyti.

Ir vis gi, kad atskirtumėm džiaugsmą ir pyktį, galima palyginti tokias konceptualias metaforas:

DŽIAUGSMAS – DAIKTAS PYKTIS – DAIKTAS
DŽIAUGSMAS – MATAVIMO MATAS PYKTIS – MATAVIMO MATAS
DŽIAUGSMAS – VIRŠUS PYKTIS – VIRŠUS
DŽIAUGSMAS – ŠVIESA PYKTIS – UGNIS
DŽIAUGSMAS – TAMSA ——————–
DŽIAUGSMAS – SKYSTIS PYKTIS – SKYSTIS
DŽIAUGSMAS – GARSAS ——————–
DŽIAUGSMAS – TYLA ——————–
DŽIAUGSMAS – SKONIS / MAISTAS ——————–
———————– PYKTIS – GYVŪNAS / ŽVĖRIS
———————– PYKTIS – AUGALAS

Taigi, visomis metaforomis yra teigiama, kad abi emocinės būsenos – džiaugsmas ir pyktis – yra galingos jėgos, kurios siekia paveikti būsenos patyrėję – žmogų – ir suardyti jo vidinę pusiausvyrą bei harmoniją.  Tačiau pats patyrėjęs yra pajėgus būsenas kontroliuoti: ugnį gesinti, skystį išlieti, su žvėrimi kautis, jį tramdyti, tamsą paversti šviesa, o tylą sudrumsti garsu.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (1)
Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (2)
Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (3)
Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (4)
Džiaugsmo ir pykčio metaforos lietuvių kalboje (5)

Susiję įrašai:

2 komentarai

  1. Laba diena,
    Esu ŠU LKKK lektorė Silvija Papaurėlytė-Klovienė. Konceptualiosios metaforos kalbos pasaulėvaizdyje (be to, ir emocinių būsenų suvokimas kalbos pasaulėvaizdyje)yra vienas iš mano tyrimo objektų. Gal galėtumėte patikslinti, kieno tekstus cituojate rašydama api pykčio ir džiaugsmo metaforas. Nematau, kad būtų nurodyta.
    Pagarbiai – lekt. dr. Silvija Papaurėlytė-Klovienė

  2. Labas vakaras,

    Naudotos literatūros sąrašo po straipsniu nerašiau sąmoningai, kad nekiltų kam nors pagunda plagijuoti…
    Šaltinių nėra labai daug, o ir jais remtasi ne per daugiausiai. Keletas jų:
    „Emocijų ir kalbos santykis ypatingas, nes kalba išreiškiama tai, ko neįmanoma pamatyti plika akimi. Kalba apibrėžia emocijų esmę, nurodo panašumus ir skirtumus, t.y. siekia diferencijuoti tuos dalykus, kurie mūsų sąmonėje neturi aiškių ribų.“

    Papaurelytė P. Sielvarto metaforos lietuvių ir rusų kalbose. Filologija, 2003, Nr. 8.

    „Konceptas – tai mąstymo vienetas, visa informacija apie kažką, esantį žmonių, kalbančių tam tikra kalba, sąmonėje.“

    Papaurelytė P. Liūdesio konceptualizavimas lietuvių kalboje. Kalbotyra, 2002 m., 51 t. Nr. 1

    Džiaugsmo ir pykčio apibrėžimai cituoti iš dabartinės lietuvių kalbos žodyno (2000 m.), o pavyzdžiai surinkti iš http://donelaitis.vdu.lt puslapyje pateikto tekstyno.

    Pagarbiai
    Inga

    Malonaus skaitymo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *