Filosofinės postmodernybės koncepcijos

Postmodernybės teoretikai nepritaria trivialiai idėjai, jog modernybės epochą vienu akimirksniu pakeičia ir paneigia postmodernybė. Welschas taip pat konstatuoja tą faktą, kad iš tiesų viskas vyksta laipsniškai, o ribą, kada prasideda postmodernybė, nustatyti sudėtinga, tačiau atsisveikinimas su „novizmu“ ir yra ta minimali perėjimo į postmodernybę sąlyga. Beje, šį „novistinį“ modernybės pobūdį pirmas suvokė ir kritikavo Nietzsche.

Autorius skiria tris požymius, kurie būdingi postmoderniam mąstymui:

1.    „Jis yra iš esmės hermeneutinis, tiksliau sakant, „negrynas“ ta prasme, kad priima skirtingus pradus ir jų laikosi“;
2.    „Atsigręžia į praeities dvasinio gyvenimo formas, bet ne tam, kad jas gaivintų ar jomis remdamasis rengtų ką nors kita, o kad jas (taip pat ir estetiškai) vėl priimdamas, iš jų išsivaduotų“;
3.    „Jis atviras dabartiniam technologijų ir mokslo pasauliui ir nori atskleisti ir išplėtoti kosminės technikos galimybes, kurios nebepaklustų metafizikos užgaidoms ir jos problemoms“.

Straipsnis parengtas pagal Wofgango Welscho knygą „Mūsų postmodernioji modernybė“

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Postmodernioji modernybė pagal Wofgangą Welschą
Postmodernybės reiškimosi sritys
Postmodernybės sąvoka architektūroje, sociologijoje ir filosofijoje
Modernybė – patraukli postmodernybės priešingybė
Naujieji laikai, modernybė ir postmodernybė
Postmodenybė ir naujųjų laikų modernybė
Postmodernioji architektūra
Postmodernizmo samprata
Žinijos lūžiai
Postmodernybės sąvokos formavimasis Šiaurės Amerikos literatūriniuose debatuose
Postmodernizmas ir tradicija
Summa summarum

 

Susiję įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *