Kazys Saja „Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka

Tema. Kazys Saja. „Reptilija“

Tikslai:

•    gilintis literatūros teorijos žinias;
•    mokytis dirbti su tekstu ir ieškoti giluminių prasmių;
•    lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, atsakinėjant į klausimus;

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio skaitymo ir analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, euristinė užduotis, diskusija.


Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1.    Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, II knyga. K., 2002.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

Pamokos situacija

Praeitą pamoką buvo skaitytas ir baigtas analizuotas Vytautės Žilinskaitės apsakymas „Viso pasaulio tetos“, atlikti įvadiniai ir kūrinio analizės darbai.

Šią pamoką bus skaitoma Kazio Sajos pjesė „Reptilija“, plečiamos literatūros teorijos žinios (aiškinamasi remarkos terminas ir paskirtis dramoje), gilinamasi į keliamas problemas.

Kitą pamoką bus gilinama analizė ir apibendrinta pjesė.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
I. Namų darbų tikrinimas (5 min.) Pamokos pradžioje trumpai patikrinami namų darbai. Keli mokiniai paskaito, kaip parašė rašinėlius „Aš vienas namuose“.
II. Įvadiniai darbai.

(5 min.)

„Šiandien pradėsime skaityti Kazio Sajos pjesę „Reptilija“.“

Mokytoja trumpai pristato autorių, mokiniai svarbiausius dalykus pasižymi sąsiuviniuose: „Kazys Saja (1932 m. Pasvalio raj.) – dramaturgas, prozininkas. Parašė nemažai dramų, pjesių, prozos knygų. Rašė ir kūrinėlius vaikams, kurių svarbiausi yra: „Klumpės“, „Ei, slėpkitės!“, „Už nevarstomų durų“, „Būrimas obuolio sėklomis“, „Gvidono apsiaustas“, „Vaistai nuo strazdanų“.

III. Pirminis kūrinio skaitymas ir suvokimas Pokalbis(20 min.)
„Skaitysime pjesės pradžią iš apysakos-pasakos „Už nevarstomų durų“.

Mokytojas pradeda skaityti pjesę.

Toliau skaito dalimis mokiniai.
Perskaičius kūrinį mokytojas klausia:1. Ar linksma buvo skaityti pjesę? Kas kėlė juoką?
Pjesę skaityti buvo smagu ir linksma. Juoką kėlė komiškos situacijos, kaip kad pasislėpęs mokinys spintoje ir išgąsdinęs Karoliną su skeletu, taip pat sulūžus kėdė, ant kurios atsisėdo vairuotojas ir nuvirto, kai kurie dialogai irgi buvo komiški, nes kalbant buvo iškraipomi žodžiai.
2. Kaip prasideda drama?
2. Pirmiausiai išvardijami veikėjai, tada nusakomas pjesės veiksmas, vieta, kas veikia pirmoje dalyje.
3. Kaip vadinami tarp veikėjų kalbos įterpti autoriaus komentarai? Kam skirtos remarkos? Kas jomis paprastai pasakoma?
3. Remarkomis.
(Mokytojas diktuoja REMARKOS apibrėžimą)
Remarka – minimalus pasakotojo kalbos vienetas: tai glausta informacija apie veikėjus (jų amžių, išvaizdą, tarpusavio santykius, užimamą padėtį ir pan.), scenovaizdį, rekvizitą.Jos paprastai būna labai lakoniškos, jų vaidmuo pagalbinis.
4. Apie ką yra pjesė „Reptilija? 4. Mokiniai turėtų atsakyti, kad pjesė apie mokyklą, t.y. apie mokytojų ir mokinių santykius, gyvenimą mokyklos aplinkoje.
IV. Teksto suvokimo gilinimas 5. Nuo kurios vietos, Jūsų manymu, užsimezga intriga, kuri stumia pjesės veiksmą į priekį? 5. Nuo „Kažkas jau išdavė mus.“ Nuo šios vietos visas pjesės veiksmas įgauna pagreitį, prasideda ir visi kiti veiksmai.
Euristinė užduotis(7 min.)
6. Kokios problemos sprendžiamos šioje pjesėje?

Mokytojas išdalina lapelius su užduotimi (žr. Priedą Nr. 1), paaiškina, kad iš parikto dialogo mokiniai suformuluotų vieną ar kelias atskleidžiamas problemas.

6.1. Atskleidžiama vaiko, kuris augo be tėvų tik su močiute adaptacijos problema. Jis dar ir mikčioja, dėl to kompleksuoja, net praranda norą mokytis, kad tik nereiktų eiti į mokyklą ir susidurti su vaikų patyčiomis. Tai ir nesimokymo, nenoro mokytis problema.2. Vaiko problema šeimoje – tėvų nebuvimas. Vaiką augina močiutė. Antroji problema – kyšininkavimas. Mokytojai peršamas kyšis už mokinio priėmimą ir globojimą klasėje ir mokykloje.

3. Problema – naudojimasis tarnybiniu automobiliu ne darbo reikalais; tėvų ir vaikų santykiai šeimoje, tiksliau – jų nebuvimas: mama ir tėvas neturi laiko auklėti vaikus, todėl jų auklėjimu užsiima samdyti žmonės, kurie tam visai nepasirengę.

4. Atskleidžiama graudžiai juokinga to meto socialinė mokytojų būklė.

5. Ryškėja mokytojų ir mokinių santykiai – mokytojai nepajėgia sutramdyti mokinių, mokiniai krečia pokštus, kurie nėra tokie ir juokingi.

V. Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas (5 min.) 7. Pjesė parašyta 1980 metais, bet ar galima kai kurias joje išryškintas problemas pritaikyti šių dienų mokyklai? Kodėl ir kokias? Padiskutuokite. 7. Išryškintas problemas galima pritaikyti ir mūsų dienoms.Galbūt nėra labai beviltiška mokytojų socialinė būklė, bet lygiai taip pat yra išlikus kyšių problema. Vis daugiau ir daugiau atsiranda mokinių, kurie krečia pokštus ne tik savo draugams, bet ir mokytojams, mokytojai nepajėgia jų sukontroliuoti, esama labai daug nesimokančių mokinių, mokinių, kuriuos augina ne tėvai, o aplinkiniai žmonės. Taigi daugelis problemų aktualios ir šiandien.
VI. Vertinimas. (3 min.) Namuose pasirenkite skaityti vaidmenimis arba suvaidinti pjesės ištrauką nuo „ – Klausyk, tu vis dar čia?“ iki pabaigos.

Priedas Nr. 1.

1.

Auklėtoja. Jis dar tik septintokas. Auga greit, o mokosi lėtai. (Dariui) Na, tai kaip čia tau patinka?
Darius gūžteli pečiais
Karolina. Jei negali ištarti žodžio, kuris prasideda iš „p“, sakyk – „labai patinka“.
Auklėtoja (Dariui). Kokie dalykai tau labiausiai sekasi? Matematika, literatūra ar biologija?
Darius (smarkiai mikčioja). Aš norėčiau v-visai n-nesimokyti. K-kas iš to?..
Karolina. Na kam taip ožiškai šneki! Pats matai, kad mokykla mokyklai nelygu. (Auklėtojai) Jis tiek daug skaito, tiek daug žino, tik dėl to mikčiojimo toks.

2.

Karolina. O Viešpatie!..Tas ir yra, kad jis ne mano sūnus.
Auklėtoja. Atsiprašau.
Karolina. Dešimtį ar net vienuolika metų, vargšelis, vadino mamyte, o dabar iš piktų liežuvių susižino, kad aš jo bobutė! Taip taip, jis mano sūnaus sūnus. Anūkas, kitaip sakant. Dėl to ir nebemyli, kalba dėl to užsikerta. Oi, auklėtoja, bus jums vargo su juo. Paimkit… (Vėl pakelia krepšį) Dabar tos naujos mokyklos… Langai dideli, vėjai tik kaukia kaip katinai…
Auklėtoja. Ne, ne – aš jau sakiau – apsieisim be kyšio.
Karolina. Argi čia kyšis, Dieve tu mano!Čia megztukėlis moherinis. Anoj mokykloj pusę mokytojų apmezgiau.
Auklėtoja. Padėkit, padėkit tą krepšį… O kurgi Dariaus tėvai?
Karolina. Tėvas žuvo per autoavariją, o motina… Palikus man Darių, išvažiavo ir po šiai dienai… Darius turbūt mano, kad aš tyčia nesakau, kur ir kaip ji gyvena. Jam dabar visi sukčiai ir visi melagiai. Kai tik susinervina, tuoj pradeda mikčioti arba visai nebešneka. Anoj mokykloj vaikai viską žino, šaiposi, o Dariui – tuojau noras muštis… Sako, geriau aš eisiu į kokią nebylių mokyklą…

3.

Auklėtoja. Kodėl jūs su tarnybine „Volga“ vežiojat Arūną į mokyklą?
Robertas. Na kaip čia pasakius?.. Matot, aš kaip ir šeimos narys. Ten gyvenu, ten valgau. Nuo mažens, kaip jie sako, Arūnėlio menturis. Aš ir jus mielai pavežčiau, jeigu…
<…>
Robertas. Abudu svarstėm, bet jo raštas aiškesnis. Jo tėvas, kaip žinot, nemažas viršininkas. Tokiems niekniekiams jis neturi laiko.
Auklėtoja. O motina?
Robertas. Motina… Ji labai moderniai nusiteikusi graži moteris. Žinot… Todėl aš Arūnui šioks toks motoritetas…
Auklėtoja. Gal autoritetas?Robertas. Taigi, auto-moritetas esu aš.

4.

Robertas. O kodėl jūs – tokia jauna ir tokia susirūpinus? Gal aš galėčiau padėti? Anglių žiemai jau turit?
Auklėtoja. Atpažįstu kai kurias Arūno manieras – kalbėti staiga nei šį, nei tą…
Robertas. Aš mokau Arūną vairuoti, o jis mane – šnekėti tai, ką galvoju. O jūs, drauge Emilija, kiek pastebėjau, ne visada taip darot…
Auklėtoja. Prisigyvenom! Irk aš tik dabar nemoko tų vargšų mokytojų! Vairuotojai – ir tie! Automoritetas!..
Robertas. O gal aš tyčia durnių klijuoju? O gal aš tikrinu, ar jūs turite humoro, ar ne?..
Auklėtoja. O ką tik sakėt, kad šnekat, ką galvojat…
Robertas. Gerai, šnekėsiu, ką galvoju. Dėl anglių jau klausiau. O bulvių ar jau turit? Galėčiau suvarganizuoti.

5.

Auklėtoja. Na pabandykim. Atsisėskit patogiai – štai, ant tos kėdės. (Paduoda jam nuošaly stovinčią kėdę)
Robertas sėdasi, ir kėdė subyra..
Tai va… Kaip jūs manot, kieno čia darbas? Kas ištraukinėjo varžtus? Įsivaizduojat, kaip mokiniams linksma, kai mokytoja šitaip susileidžia per pamoką… Surinkit tas nuolaužas ir parvežkit draugui Taradundai.
Robertas (rinkdamas kėdės dalis). Čia tai chochma! O šiaip tie pamokslai… Jerunda!

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Kazys Saja “Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
J. Aputis “Nesmagu, kad liekat vienas” – literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautas Petkevičius “Molio Motiejus – žmonių karalius” – 7 klasės literatūros pamoka
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *