Laiko referencija – sakinių siejimo priemonė, kurios gramatinė raiška yra laiką reiškiantis įvardis (pvz.: dabar, tada ir t.t.).
Laiko referencijos vartojimo polinkius labiau lemia semantika. Jos pavartojimo atvejų rasta nedaug (4), bet tai, kad vyrauja būtasis ir esamasis laikas, įtakos turi pasakojimo situacija, pvz.: „Daktaro Igno galva dar labiau nusviro ant krūtinės. < … > Dabar Garšva žvilgteri į rankinį laikroduką.“ (ŠkėmBD 13); „Antanas Garšva eina koridorium į „back“ keltuvą. Tada kvapas aitrus ir nebesvarbus veidas.“ (ŠkėmBD 21).
__________________________________
Daugiau apie tai skaitykite:
Asmeninės referencijos potipių vartojimas
Referencija Antano Škėmos romane „Balta drobulė“
Referencijos sąvoka ir samprata
Bendroji referencijos vartojimo apžvalga Antano Škėmos romane „Balta drobulė“
Asmeninė referencijos raiška
Parodomosios referencijos vartojimo apžvalga
Referencija Antano Škėmos romane „Balta drobulė“ – išvados
Susiję įrašai:
- Asmeninė referencijos raiška
- Asmeninės referencijos potipių vartojimas
- Referencija Antano Škėmos romane „Balta drobulė“ – išvados
- Parodomosios referencijos vartojimo apžvalga
- Referencija Antano Škėmos romane „Balta drobulė“
- Bendroji referencijos vartojimo apžvalga Antano Škėmos romane „Balta drobulė“
- Referencijos sąvoka ir samprata
