Įrašo „Literatūrinės pasakos bruožai ir klasifikacija“ komentarai

Inga

Inga — Mon, 23 Jan 2012 15:37:19 +0000

Pabandysiu paaiškinti paprastai ir glaustai, nors iš karto turiu pasakyti, kad klausiate iš esmės skirtingų dalykų (turiu galvoje, jei klausimas skambėtų „kuo skiriasi literatūrinė pasaka nuo fantastinės pasakos?“ – tai būtų klausimas apie objektus, stovinčius viename lygmenyje, o šiuo atveju klausiate apie ne vienodose vietose klasifikacijoje stovinčius „reiškinius“).

Taigi, pirmiausia apie pasaką. Literatūrinė pasaka (folkloriškoji arba originalioji – kai kurie literatūrologai skiria šiuos tipus) kelia atpažinimo, panašumo į liaudies kūrybą įspūdį, čia kartojami tautosakos siužetai, esama atpažinimo principo, taip pat būdingas netikėtumas, sąsajos su kasdienybe, dabarties problemom, herojai neretai primena šiuolaikinį vaiką ar paauglį, nors galimi ir antgamtiniai veikėjai bei stebukliniai daiktai. Labai svarbu pabrėžti, kad literatūrinė pasaka glaudžiai jungiasi, „bendradarbiauja“ su kitais literatūros žanrais – apysaka, novele, poema, eilėraščiu (tokiu atveju turėsime eiliuotą pasaką) ir pjese. Be to, pasakai būdinga stilizacija, imitacija ir netgi modernizacija – pritaikymas dabarčiai, dar kitaip aktualizacija.

Tuo tarpu fantastinė literatūra perteikia naujas idėjas (tai, kas nebūdinga pasakai), žmonijos ateities hipotezes. Būtent idėja ir vaidina svarbiausią vaidmenį. Fantastinės literatūros užduotis – perteikti galimų pasaulių modelius (dominuoja kitos planetos, o laikas – ateitis). Tokioje literatūroje dominuoja vizija, kurios realiu egzistavimu skaitytojas privalo patikėti, nes tai būna paprastai paremta mokslinėmis žiniomis ar taisyklėmis, nors ir esama nemažai sąlygiškumo.

susirūpinusi

susirūpinusi — Sun, 22 Jan 2012 17:06:22 +0000

kuo literaturine pasaka skiriasi nuo fantastines literaturos?
jei galite atsakykite i klausima…:)

Modernios prozos skaitymo ir suvokimo specifiškumas pagrindinėje mokykloje | Lietuvių kalba ir literatūra

Mon, 18 Apr 2011 19:29:26 +0000

[...] B. „Baidyklė, „Daug vaikų“, A. De Sent Egziuperi „Baobabai“, šeštoje klasėje A. De Sent Egziuperi „Mažasis princas“, septintokai iš modernios prozos skaito Apučio „Nesmagu, kad liekat vienas“, B. Vilimaitės [...]

JONO AVYŽIAUS “SKUDURINĖS MARYTĖS ISTORIJOS” ĮVYKIAI IR BŪSENOS PAGAL PROPPO FUNKCIJŲ ANALIZĖS METODĄ (I dalis) | Lietuvių kalba ir literatūra

Tue, 14 Dec 2010 12:47:38 +0000

[...] folkloristas Vladimiras Proppas XX a pirmoje pusėje pasiūlė stebuklinės pasakos tyrimo metodą, vadinamą funkcijų analizės metodu. Nusprendžiau taikyti šį metodą ir Jono [...]

Vytautas Petkevičius “Molio Motiejus – žmonių karalius” – 7 klasės literatūros pamoka | Lietuvių kalba ir literatūra

Fri, 10 Dec 2010 09:50:25 +0000

[...] V. Petkevičius „Molio Motiejus – žmonių [...]

Vaikų literatūros raida iki XIX amžiaus (III dalis) | Lietuvių kalba ir literatūra

Thu, 14 Oct 2010 10:13:42 +0000

[...] patį veikėją – melagį ir pagyrūną Miunhauzeną. Šių knygų kilmė folkloriška, vyrauja nuotykiai ir komizmas. Knyga – tai mechaniška savarankiškų epizodų virtinė. Veiksmo erdvė labai plati: [...]

Istorinė ir nuotykinė literatūra vaikams (I dalis) | Lietuvių kalba ir literatūra

Wed, 13 Oct 2010 11:05:14 +0000

[...] XIX a. istorinė bei nuotykinė literatūra suformavo savo tipologinius bruožus ir tradicijas. Istorinėje bei nuotykinėje literatūroje [...]