Literatūros kūrinio pasakotojas – lietuvių kalbos pamoka 7 klasėje

DETALUS PAMOKOS PLANAS

PAMOKOS METRIKA

Tema. Literatūros kūrinio veikėjas.

Tikslai:

1. Gilintis žinias apie veikėją literatūros kūrinyje;

2. Ugdytis kūrybinius gebėjimus;

3. Lavintis sakytinės kalbos įgūdžius atsakinėjant į klausimus;

4. Mokytis kurti aprašomojo tipo tekstus.

Tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką mokiniai mokėsi charakterizuoti, aprašyti žmogaus išvaizdą, įvardyti aplink esančias detales, mokėsi patys kurti portreto aprašymą.

Šią pamoką mokysis apibūdinti literatūros kūrinio veikėją, nurodyti, kokiais būdais yra kuriamas jo paveikslas.

Kita pamoka bus pradėtas naujas skyrelis „Pokalbio etiketas“.

PAMOKOS EIGA

I. Aiškinamoji – motyvacinė dalis.

1. Klausiu, kas paprastai veikia literatūros kūriniuose?
2. Pasakau, kad autorius vienaip ar kitaip visada literatūros kūriniuose pristato veikėjus, t.y. žmones, gyvūnus, ar kas tik bebūtų, visi yra apibūdinami iš išorės arba iš vidaus. Tačiau išsamių portretų pasitaiko ne daug, todėl skaitytojas turi būti itin atidus.

II. Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką lentoje užrašau šiuos pamokos tikslus:

a) veikėjo paveikslas;
b) veikėjo paveikslo kūrimo būdai.

2. Mokiniams paaiškinu, kad per šią pamoką turėsime įgyvendinti visus šiuos tikslus.

III. Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Veikėjo paveikslas:

a) kaip gali būti apibūdinti veikėjai literatūros kūriniuose? (pvz.: gali būti aprašoma jų išorė arba vidus);
b) į ką dažniausiai autorius kreipia mūsų dėmesį, kai aprašo veikėją? (mokiniai gali atsakyti, kad į veikėjo išvaizdą: plaukus, akis, rankas, apsirengimą, gali aprašyti ir gyvenamąją aplinką. Autorius gali nusakyti ir veikėjo charakterį, būdo bruožus.).

2. Dalinis įtvirtinimas:

a) mokiniai skaito Bitės Vilimaitės teksto ištrauką iš vadovėlio ir bando atsakyti žodžiu į pateiktus klausimus;
b) raštu apibūdina kūrinėlio ištraukoje aprašytą motinos išvaizdą ir charakterį;
c) keli mokiniai paskaito, kaip atliko užduotį.

3. Veikėjo paveikslo kūrimo būdai:

a) jau sakėme, kad autorius paprastai aprašo veikėjo išorę, kartais ir vidų, bet būna ir taip, kad mūsų vaizduotė sukuria veikėjo paveikslą ir be aprašymo. Kokiu būdu tai vyksta, kaip mes sužinom apie veikėjo charakterį, gyvenimo būdą?
b) pateikiu įvairių pasakojimų ištraukų (žr. Priedą Nr. 1);
c) dar kartą su mokiniais apibendrinam, kad veikėją gali charakterizuoti jo paties veiksmai, pokalbiai su kitais veikėjais, mąstymas, veikėjas gali būti stebimas kitų veikėjų akimis.

IV. Žinių įtvirtinimas.

Parašykite trumpą pasakojimą (10 sakinių) arba dialogą, kuriame veikėją apibūdintų jo paties kalba, veiksmai / pokalbis su kitu veikėju / jo mąstymas / ar viskas ryškėtų iš kitų veikėjų kalbos.

Keli mokiniai paskaito, kaip atliko užduotį, o likusi klasės dalis įvardija pasirinktą veikėjo aprašymo būdą.

V.  Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1. Dar kartą pakartojame:

a) kokie galimi veikėjo paveikslai;
b) kaip be pasakotojo aprašymo dar gali būti kuriamas veikėjo paveikslas.

2. Namų darbams užduodu raštu apibūdinti savo mėgstamą personažą (literatūros kūrini, filmo, spektaklio…). Turi aprašydami atskleisti jo išvaizdos ir charakterio ypatumus.

Priedas Nr. 1

(Paties veikėjo veiksmai, kalba apie save, pokalbis su kitu veikėju)
– Irka, meldžiamoji, ne taip smarkiai, – juokės motina. – Leisk nusivilkti.
– Kad Irka taip be galo pasiilgo mamytės.
– Ką gi beveikia mano dukra? Ar sveika, ar linksma?
– Labai labai linksma, nes mamytė parvažiavo. Aš, mamyte, ir šiandien parlėkiau namo kartu su saulute – ji į savo, aš į savo. Juk Irka mandagi, mamyte? O ar tavo reikalai buvo šiandien mandagūs?

Š. Ragana. „Irkos tragedija“

(Veikėjai kitų veikėjų akimis) (Apie valstiečius, jei jie bus pradėti mokyti.)
– Tai uždavinys didesnis už mūsų jėgas. Reikia tik atminti, kas yra tie vaikai: murzini, nešukuoti, puslaukiniai… <…>
– Ar manai, kad jie bus už tai dėkingi? – paklausė dėdienė Aleksandrienė. – Iliuzijos! Pamatę, kad ponai jiems geri, jie dar labiau ims snausti prie darbo ir dar daugiau vaginėti.

Š. Ragana „Sename dvare

_________________________

Daugiau skaitykite:

Kazys Saja “Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
J. Aputis “Nesmagu, kad liekat vienas” – literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautas Petkevičius “Molio Motiejus – žmonių karalius” – 7 klasės literatūros pamoka
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka

Susiję įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *