Literatūros mokslas – tai sritis, kuri analizuoja kūrinį ir jo ryšį su epocha, estetinėmis tendencijomis. Literatūrologija savo dėmesio objektu renkasi grožinės literatūros kūrinį. Jos šakos: literatūros teorija, literatūros istorija, literatūros kritika. Šalia šių šakų yra ir šalutinės: tekstologija, bibliografija, meno sociologija ir kt. Šias šakas jungia tas pats objektas – grožinis kūrinys, tačiau skiria tyrinėjimo tikslai, kalbėjimo būdas ir numanomas adresatas.
ANALIZĖS TIKSLAI.
Literatūros teorija siekia išryškinti tuos teorinius pamatus, kurie galiojo žodžio menui nuo pat seniausių laikų iki dabar. Čia siekiama įžvelgti pastovias tendencija, kurios atskiria grožinę literatūrą nuo negrožinės. Literatūros teorija išgrynino kūrinių struktūrinę sistemą (rūšis ir žanrus) ir žiūri, kaip ta struktūra kinta laike bei konkretaus kūrėjo kūryboje.
LITERATŪROS ISTORIJA.
Jos uždavinys – pateikti meninio žodžio patirtį chronologinėje laiko tėkmėje. Čia atkreipiamas dėmesys į literatūros santykį su bendrosiomis meno tendencijomis (kultūros epochomis), su istorijos įvykiais, faktais, analizuojamos tų tendencijų priežastys ir pasekmės literatūrai. Be literatūros tendencijų kaitos, literatūros istorija domisi ir kūrėjų meninėmis biografijomis. Literatūros istorijai svarbu apimti, suregistruoti visus rašiusius kūrėjus, įvertinant pagrindines jų tendencijas.
LITERATŪROS KRITIKA.
Jo uždavinys pateikti konkretaus kūrinio vertinimą, kuris yra aktualus kalbamuoju momentu.
BIBLIOGRAFIJA.
Jai rūpi registruoti chronologiškai visus parašytus kūrinius ir pateikti žinyną.
TEKSTOLOGIJA.
Susitelkia ties konkretaus teksto išanalizavimu. Jai svarbu nustatyti ryšį su kitais kūriniais.
LITERATŪROS ŠAKŲ RAIŠKA.
Literatūros teorijai savitas objektyvizuotas stilius (aiškus, sausas, lakoniškas…).
LITERATŪROS ISTORIJA.
Būdingi pasakojimo elementai. Stilius vaizdingesnis, lankstesnis, plačiau papasakojama apie kontekstinius dalykus, tačiau aiškumo reglamentas išlieka.
LITERATŪROS KRITIKA
Stilius laisvas. Kritikas renkasi, kaip perteikti savo įspūdį.
ADRESATAS.
Literatūros teorijos adresatas yra pats plačiausias. Tyrinėtojai, istorikai, kritikai apsieiti be literatūros teorijos negali.
Literatūros istorijos adresatas irgi yra labai platus.
Literatūros kritikos adresatas yra su literatūrologija nesusijęs. Labiau skirtas paprastesniam žmogui.
__________________________________
Daugiau apie tai skaitykite:
Literatūros ir dailės sąsajos
Literatūra – žodžio menas. Panašumai ir skirtybės su kitais menais. (I dalis)
Literatūra – žodžio menas. Panašumai ir skirtybės su kitais menais. (II dalis)
Estetinis santykis įvairiose meno srityse
LITERATŪROS KRITIKA: funkcijų paradoksas, literatūros teorijos ir literatūros kritikos santykis.
LITERATŪROS KRITIKA: jos prigimtis, bruožai, objektas, funkcijos / uždaviniai.
„Iš literatūrinių prisiminimų“
Susiję įrašai:
- Literatūros ir dailės sąsajos
- Estetinis santykis įvairiose meno srityse
- Literatūra – žodžio menas. Panašumai ir skirtybės su kitais menais. (I dalis)
- Literatūra – žodžio menas. Panašumai ir skirtybės su kitais menais. (II dalis)
- LITERATŪROS KRITIKA: funkcijų paradoksas, literatūros teorijos ir literatūros kritikos santykis.
- Meninė individualizacija ir apibendrinimas
- LITERATŪROS KRITIKA: jos prigimtis, bruožai, objektas, funkcijos / uždaviniai.
Sveiki,
o iš kur nurašėte šią literatūros mokslo teoriją? Labai praverstų giliau tyrinėjant patį mokslą. Ačiū.
Tai yra apgalvota ir susiteminta medžiaga, kurios tokiu principu nepateikia joks vadovėlis ar enciklopedija.
Atgalinis pranešimas: Dialogo analizė | Lietuvių kalba ir literatūra
Atgalinis pranešimas: LITERATŪROS KRITIKA: funkcijų paradoksas, literatūros teorijos ir literatūros kritikos santykis. | Lietuvių kalba ir literatūra
Atgalinis pranešimas: Literatūros tyrinėtojas ir kritikas Jonas Grinius (II dalis) | Lietuvių kalba ir literatūra
Atgalinis pranešimas: Literatūros tyrinėtojas ir kritikas Jonas Grinius (III dalis) | Lietuvių kalba ir literatūra