Tekstas – tai kas parašyta;
Diskursas – tai, kas pasakyta – situacijos padarinys (teksto vienetas).
Pastaraisiais metais dažnai vartojamas žodis DISKURSAS. Ši sąvoka į lietuvių kalbą atėjo iš semantikos darbų ir tapo magišku terminu. Vartojamas nesusimąstant, ką reiškia. Labai dažnai žodžiu diskursas pavadinamas tekstas. Jeigu diskursas, išskyrus tekstą, daugiau nieko nereiškia, tai nėra prasmės vartoti šį pavadinimą. Tačiau skirtumų yra. Diskursą galima suprasti kaip gyvą vienkartį tekstą, tuomet teksto terminas tiktų nusakyti teksto struktūrai. Ir nauja pora tekstas – diskursas gražiai įeitų į analogiškų sąvokų porų grupę, kaip fonema- garsas, sakinys – pasakymas.
Vakarų humanitarinėje literatūroje diskursas ne tik kalbinė sąvoka. Jis suvokiamas kaip fonas, erdvė. Čia terminas atspindi pačią plačiausią sąvokinę apimtį (yra sakoma: politinis diskursas, socialinis diskursas). Lingvistinėje literatūroje yra samprotavimų, kad diskursas galėtų būti vadinamas mažiausias teksto vienetas). Tokių minčių yra rusų kalbininko Zvegincevo darbuose.
Diskursas, kaip mažiausias teksto vienetas, konkretinamas dviem anglų kalbos terminais:
a) topic
b) coment
Šios sąvokos kartais bandomos susieti su tema ir rema. Tai tas pats, kas būtų pasakyta – topikas – pastovusis komponentas, atitinkantis temą, o komentaras – kintantis komponentas, kuris atitiktų remą. Tada galima sakyti, kad diskursas – pastoviojo komponento aptarimas.
Kita vertus, labai dažnai apie diskursą pasakoma taip: tai „1. Pokalbis ar diskusija filosofine, politine, religine, literatūrine ar pan. tema; mokslinis veikalas, traktatas.
2. Lingvistikoje diskursas reiškia bet kokią kalbos atkarpą, didesnę nei sakinys. Šiuo atžvilgiu diskursas ir teksto sąvokos dažnai vartojamos kaip sinonimai. Diskursu laikoma bet kokia kalbinė veikla – eilėraštis, Biblijos komentaras, laikraščio vedamasis ar tostas.
3. Moderniose kultūros teorijose diskursu vadinamos ir kitos, ne žodinės, raiškos (filmas, reklama, muzikos kūrinys, ritualas).“
Parengta remiantis įvairiais šaltiniais.
Susiję įrašai:
- Svarbiausi prozos teksto elementai
- PASTRAIPA – teksto struktūros elementas. Pastraipos dalys, jų tipai, pastraipų kūrimo principai.
- Reklamos tekstas ir jo struktūra (I dalis)
- Eilėraštis. Poetinė sintaksė.
- Reklama ir jos atsiradimas
- Dekonstrukcija (II DALIS)
- Meninės raiškos priemonės (1)
Kiek teko susidurti, tai dažniausiai diskursas vartojamas, reikšme „fonas, erdvė“. Mano nuomone, diskursas, tai tuščias, nereikalingas ir todėl dažniausiai visai beprasmis terminas, kuris priklausomai nuo situacijos būtų lengvai pakeičiamas prasmingu, visiems aiškiai suprantamu žodžiu arba nevartojamas. Pvz.: „(medicinos diskursas, teisės diskursas, politinis diskursas ir pan.). = teisė, apie teisę, teisės tema/ medicina, apie mediciną, medicinos tema ir t.t. ir panašiai priklausomai nuo konkrečios situacijos ir nuo to ką norima pasakyti.
Tai vienas iš tų žodžių (edukacija, kompetencija…) be kurių lietuvių kalba būtų daug aiškesnė, suprantamesnė, o raiškos galimybės visiškai nenukentėtų.