Mirtis ir žmogus Algimanto Mackaus poezijos rinkiniuose „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“ ir „Chapel B“ (3 dalis)

Mirties amžinumas, neišnykstamumas rutuliojamas visuose šio rinkinio eilėraščiuose. Čia susipina viskas: gimtosios kalbos, gimtosios žemės neturėjimo problema, išeivio situacija, mirties persunkta egzistencija, dvasinė praraja. Mažiau paliečiama Dievo buvimo ir jo santykio su žmogumi tema, labiau grįžtama prie tragišku požiūriu nuspalvintos lietuviškos išeivijos likimo.

Algimanto Mackaus rinkinyje „Chapel B“ mirtis šiek tiek kitokia, nei visur ir dėl to, kad yra konkretizuojama. Ji apnuoginama ir rodoma tikruoju savo veidu, kuris palieka žymę žmogaus gyvenime, dėdama paskutinį „tašką“ – tragišką ir kraupų. Esama tiesioginių nuorodų į A. Škėmos mirtį:

Aš noriu tik staigios,                          Aš noriu tik juodos, <…>
šaltos kaip ledas                                   dūžtančios avarijos.
mėnesienos kilpos                               sučaižytas liemuo <…>
ant skausmo nesuvokusios,
sutraiškytos galvos.<…>

Ypač daug tokių nuorodų skleidžiasi eilėraštyje „Raudiškoji“. Suskilusioj egzistencijoj galima tik tokia pat ir žmogaus mirtis, kai liemuo neberanda rankų, kūnas suplotas, o veidas šakotai suskilęs, riešo raumuo nutrauktas, o kaulas pleiskanom trupa, liemuo nulaužtas, irstančios kojos sutraiškytos – o visa tai koliažan sudėstytas kūnas. Iš į šį rinkinį sudėtos A. Mackaus poezijos galima manyti, kad jis tarsi deklaruoja mirtį kasdienybėje kaip neišvengiamybę, tačiau ją piešia visiškai nekasdieniškai – kraupią ir giliai į širdį ir atmintį įsirėžiančią. Bet kad ir kokia absurdiška padėtis bebūtų, net ir čia esama prasmės ir pateisinimo – „Žemė duota, mirtis išrinkta“.

Rinkinį „Chapel B“ vainikuoja eilėraštis „Triumfališkoji“. Čia dar kartą reziumuojama ir užtvirtinama, kas žmogaus gyvenime yra išrinkta, duota, tas nebus nugalėta:

Ir mirtis nebus nugalėta.

Mirtis išsipildo kaip pranašystė, nuo jos nepabėgsi ir nepasislėpsi, net Dievas nuo to negali išgelbėti, tuo labiau, kad žmogaus egzistencijoj jis nedalyvauja, o tiksliau, nesulaukęs jo pagalbos, žmogus pats jį pamiršta, atsisako, nes taip, kaip beprasmiška gyventi ir tikėti, taip beprasmiška ir numirti:

Siela paliks, bet sielos neliks. <…>
Kūnas paliks, bet kūno neliks. <…>
Laikas paliks, bet laiko neliks…

(„Triumfališkoji“ )

A. Mackaus „Triumfališkoje“ tarsi nuskamba rinkinio prasminis kodas, formulė „Ir mirtis nebus nugalėta“, kuris atsirado kaip antifrazė Dalyno Thomaso eilėraščiui „Ir nebus mirties karalijos“. Abiejų poetų tekstuose, kaip sako V. Kubilius: „<…> mėnulis spindi virš buvusio kūno, o kaulai sugūra ir sutrupa į dulkes. Bet anglų poeto kūrinyje miręs žmogus palies savo alkūnėmis žvaigždes ir „dangų laimės“, o A. Mackaus gedulingame himne „Niekas negrįš, bet visa išnyks, / duris aklinai uždarys“.

Veriasi tragiškumo persmelkta realybė – po mirties nieko nėra ir negali būti, tik tuštuma. Mirtis – vienintelis sraigtelis, apie kurį sukasi visa žmonija, ir vienintelė riba, po kurios nieko nelieka, ir su kuria viskas pasibaigia – lieka niūri tuštuma.

Savosios žemės neturėjimas („Mūsų būtis atbaigta: / vaikams neturime žemės…“), neįaugimas į svetimąją, neturėjimas savosios kalbos ( „Mes kalbame nykstančiais žodžiais / merdinčios mūsų kalbos…“ ; „Rytoj mes tave išlydėsim / į taikią ir mirusią tautą: / mes šnekame mirčiai skirtąją, / bizūnais kapota kalba.“) – mirtis. Skleidžiasi štai tokia tragiška išeivių dalia.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Algimantas Mackus
„Neornamentuota kalba“ ir  mirtis Algimanto Mackaus poezijos rinkinyje „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“
Mirtis ir Dievas Algimanto Mackaus poezijos rinkiniuose „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“ ir „Chapel B“ (1 dalis)
Mirtis ir Dievas Algimanto Mackaus poezijos rinkiniuose „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“ ir „Chapel B“ (2 dalis)
Mirtis ir Dievas Algimanto Mackaus poezijos rinkiniuose „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“ ir „Chapel B“ (3 dalis)
Mirtis ir Dievas Algimanto Mackaus poezijos rinkiniuose „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“ ir „Chapel B“ (4 dalis)
Mirtis ir žmogus Algimanto Mackaus poezijos rinkiniuose „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“ ir „Chapel B“(1 dalis)
Mirtis ir žmogus Algimanto Mackaus poezijos rinkiniuose „Neornamentuotos kalbos generacija ir augintiniai“ ir „Chapel B“ (2 dalis)
Algimanto Mackaus ir Sigito Parulskio poezijos temos

Susiję įrašai:

2 komentarai

  1. Straipsnyje įsivėlė klaida.
    Taisymas: „A. Mackaus „Triumfališkoje“ tarsi nuskamba rinkinio prasminis kodas, formulė „Ir mirtis nebus nugalėta“, kuris atsirado kaip antifrazė Dylano Thomaso eilėraščiui „Ir nebus mirties karalijos“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *