Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.1)

Straipsnyje pateikiami susumuoti atsakymai (J. Biliūno „Kliudžiau“ ir B. Vilimaitės „Pusryčiai ant žolės“), numatomi / galimi atsakymai.

1. Klausimo forma suformuluokite novelės problemą. (4 taškai)

(Galimas atsakymas: Kodėl būtina patirti sukrėtimą, kad suprastum blogai pasielgęs? / Kodėl praeitis grįždama neleidžia džiaugtis gyvenimu?)

Šis klausimas yra pakankamai sudėtingas, tačiau kaip sufleris, mokiniams buvo palengvinimas – iš karto nurodyta, jog jie turėtų savo apibendrinimus suformuluoti klausiamuoju sakiniu. Šio klausimo mokinių atsakymus pakankamai gerai iliustruoja šios diagramos:

Remiantis „Bendrosiomis nuostatomis ir išsilavinimo standartais“ matyti, kad dešimtoje klasėje mokiniai jau turi gebėti įvardinti kūrinio problemą ir ją sieti su tematika bei stiliumi. Lyginant šios dešimtos klasės atsakymų rezultatus susidaro priešinga nuomonė. Trečdalis respondentų į pirmojo testo (t.y. J. Biliūno novelės „Kliudžiau“) klausimą atsakė, bet ne klausimo forma ir ne tą, ką reikia, arba atsakymas buvo visiškai nutolęs nuo numatyto atsakymo (pvz.: „Novelės problema – katytės mirtis“). Apylygiai rezultatai pasiskirsto mokinių, surinkusių viena iš keturių taškų ir 2 – 4 taškus. Pastebėta viena esminė mokinių klaida, kai formuluodami probleminį klausimą, kuris turėtų prasidėti žodeliais „Kodėl“ arba „Kaip“, dešimtokai probleminį klausimą dar formuluoja klausiamuoju žodeliu „Ar…“, kas visiškai yra netikslinga (pvz.: „Ar vaikiškas žaidimas visada baigiasi be pasekmių?“).

B. Vilimaitės tekstas „Pusryčiai ant žolės“ dar prasčiau suvoktas – čia net pusė atsakinėjusių mokinių nesurinko nė vieno taško. Iš esmės galima teigti, kad mokiniai giluminio teksto klodo neperprato ir novelę suvokė tik iš dalies (arba nemokėjo apibendrinti viso, kas buvo pastebėta), nes atsižvelgė į tuos novelėje minimus dalykus, kurie yra neesminiai (pvz. atsakymas: „Ar mokytoja Silva įsilies į kaimo žmonių gyvenimą?“ – neatspindi tikrosios novelės problemos).

Galima šiuos dešimtokų atsakymus lyginti su Švietimo ir mokslo ministerijos tinklapyje (www.smm.lt) paskelbtais IV – VIII klasių pasiekimais. Mokiniai aštuntoje klasėje dar neformuluoja problemų, bet jau sugeba jas aptarti. Tad lyginant šia dešimtokų klasę, matyti, jog jų literatūrinis išprusimo lygis nelabai ką skiriasi nuo aštuntokų ar devintokų lygio.

_____________________________

Daugiau apie tai skaitykite: