PASTRAIPA – lietuvių kalbos pamoka 11 klasėje. Detalus planas.

Tema. Pastraipa.

Tikslai:

1.    gilintis žinias apie pastraipą;
2.    lavintis skirti pastraipos struktūrines dalis;
3.    mokytis kurti taisyklingos struktūros pastraipas.

Tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas, kūrybinė užduotis.

Literatūra:

1.    Nauckūnaitė Z. Tekso komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai. – V., 2002.
2.    Palubinskienė E. Pastraipa // Gimtasis žodis. 1994. Nr. 2.

Pamokos situacija

Praeitą pamoką aiškinosi, kas yra tekstas, kokie yra teksto požymiai, skaitė įvairaus pobūdžio sakinius ir kūrinius, bandė nustatyti, ar tai yra tekstai.

Šią pamoką aiškinsis, kas yra pastraipa, kas jai būdinga, kokios galimos pastraipų struktūros, mokysis kurti taisyklingos struktūros pastraipas.

Kitą pamoką aiškinsis, kokie yra teksto siejimo būdai, mokysis juos skirti tekste.

Pamokos eiga

I.    Aiškinamoji – motyvacinė dalis.

1.    Klausiu, kaip mokiniai supranta, kas yra pastraipa (Pvz.: tai yra tekstas, kuris pradedamas rašyti iš naujos eilutės.).
2.    Klausiu, kodėl mes pastraipą pradedame rašyti vis naujoje eilutėje?
3.    Mokiniai nusako, kad taip galime skirti tekste įžangą, dėstymą ir pabaigą.
4.    Klausiu, kodėl mes tekstą skirstome pastraipomis. (Galimas atsakymas, dėl to, kad kiekvienoje pastraipoje plėtojama vis nauja mintis.).

II.    Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką lentoje užrašau pagrindinius šios pamokos tikslus:

a)    pastraipos samprata;
b)    pastraipos struktūrinės dalys ir jų samprata;
c)    pastraipų tipai;
d)    pastraipos kūrimo principai.

2. Mokiniams pasakau, kad per pamoką turime įvykdyti visus šiuos tikslus.

III.     Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Pastraipos samprata:
a) aiškinu, kaip yra suprantama pastraipa kalbotyros moksle ir apskritai, kas ta pastraipa yra;
b) pateikiu teksto ištrauką ir prašau mokinių įrodyti, kad tai tikrai pastraipa (žr. Priedą Nr. 1);
c) mokiniai, remdamiesi grafine teksto išraiška ir turinio kriterijumi, įrodo, kad pateiktas tekstas yra pastraipa.

2. Dalinis įtvirtinimas.

a)    išdalinu mokiniams lapelius su vientisu tekstu, jie skaito ir bando nustatyti pastraipos mintį bei vietas, kur galbūt turėtų baigtis viena pastraipa ir prasidėti kita (žr. Priedą Nr. 2);
b)    keli mokiniai paskaito, kaip atliko užduotį.

3.    Pastraipos struktūrinės dalys ir jų samprata:

a)    klausiu mokinių, kokia galima pastraipos sandara;
b)    aiškinu, į kokias dalis gali būti skirstoma pastraipa, kaip galima suprasti sudedamąsias dalis, kaip jas reikėtų skirti;
c)    pateikiu pavyzdį, kaip atrodytų pastraipa grafiškai (žr. Priedą Nr. 4);
d)    pateikiu pastraipų pavyzdžių ir kartu su mokiniais skirstau pastraipas dalimis (žr. Priedą Nr. 3), paaiškinu, kad būna ir netaisyklingos struktūros pastraipų;
e)    pateikiu pavyzdį, kuriame matyti pastraipos ir rašinio santykis (žr. Priedą Nr. 5).

4.    Dalinis įtvirtinimas:

a)    likusias pastraipas išdalintuose lapuose dalimis skaido savarankiškai (t.y. pradžia, dėstymas, pabaiga);
b)    keli mokiniai skaito, kaip atliko užduotį.

5.    Pastraipų tipai:

a)    klausiu, kokius mokiniai žino pastraipų tipus;
b)    aiškinu, pagal ką gali būti skirstomos pastraipos ir kokios jos gali būti (pagal struktūrą: uždaros ir atviros; pagal apimtį: didžiosios ir mažosios, o mažosios dar į įvadines, dialogo replikų atstojamąsias ir jungiamąsias).

6.    Dalinis įtvirtinimas:

a)    jau išdalintuose lapuose su tekstais mokiniai pažymi pastraipų tipus pagal apimtį
b)    keli mokiniai skaito, kaip atliko užduotį, klasė tikrinasi.

7.    Pastraipos kūrimo principai:

a)    nurodau temą ir pagrindinę mintį ir prašau mokinių sukurti neilgą pastraipą (žr. Priedą Nr. 6);
b)    keli mokiniai skaito savo pastraipą;
c)    pasakau, kokie yra pagrindiniai pastraipos kūrimo principai, kokia turi būti pradžia, kaip rašyti teminį sakinį, kaip plėtoti likusias pastraipos dalis;
d)    mokiniai pasitikrina ar intuityviais pastraipą sukūrė taip kaip reikia.

IV.     Žinių įtvirtinimas.

Mokiniams išdalinama užduotis, t.y. tekstas, kuriame sakiniais išdėstyti nenuosekliai, o mokiniai turi juos sužymėti eilės tvarka, nurodyti teminį sakinį, dėstymą ir pabaigą. (žr. Priedą Nr. 7).

V.    Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1.    Dar kartą pakartojame:

a)    kokios yra pastraipos struktūrinės dalys, kas joms būdinga;
b)    kokie yra pastraipų tipai, pagal ką gali būti skirstomi;
c)    ką svarbu žinoti, kad būtų galima sukurti taisyklingos struktūros pastraipą.

2. Namų darbams užduodama parašyti taisyklingos struktūros dėstomąją pastraipą pasirinkta tema, kurioje būtu ne mažiau kaip 6 sakiniai.

Priedas Nr. 1

Žmogus – besiugdanti būtybė. Tuo jis iš esmės skiriasi nuo visų kitų būtybių. Ugdymas įdiegtas į jo prigimtį. Tas ugdymosi dáigas saviugdos pradas, daro jį itin jautrų ir imlų aplinkos poveikiams. Šie teikia jam vienokią ar kitokią informaciją, sukeliančią atitinkamas intelektines, emocines, valines reakcijas, išvedančias jį iš uždaro vidinio gyvenimo į atvirą pasauliui sistemą.

Priedas Nr. 2

Beveik visi dažnesni lietuvių kalbos prielinksniai yra daugiareikšmiai. Daugiausia reikšmių turi prielinksniai į, iš, nuo, per, su, už, kiek mažiau – ant, apie, be, dėl, pagal, prie, pro… Kiti prielinksniai yra vienareikšmiai. Jų reikšmės ryškios ir be linksnio, o junginiai su linksniu žymi tik vienokius santykius, pavyzdžiui, vietos. Tokie yra prielinksniai skersai, abipus ir pan. Dauguma daugiareikšmių prielinksnių yra senybiniai (kitaip – pirminiai), dauguma vienareikšmių – naujybiniai (kitaip – antriniai). Į senybinius ir naujybinius prielinksniai skirstomi pagal jų kilmę, atsiradimo laiką.

Priedas Nr. 3

Pranaitis tuoj viską suprato. Jis sukniubo ant žemės ir pamatė, kad apačia tvoros galima prasiskverbti į Grigaliūno kiemą. Ilgai negalvojęs, jis laimingai atsidūrė anoj pusėj ir prisiplojęs patvoriu nurėplino tolyn už kūtės, už klojimo…
Niekas nepastebėjo bėglio.
Kai buvo baigta egzekucija, Pšemickis pono Skrodskio vardu  užprašė vyresnybę pietų į dvarą. Ten pat vaitas padės išskirstyti, kur ir kiek kareivių apgyvendinti pas valstiečius. O tuo tarpu tegu kareiviukai patys pasivaikšto po kaimus ir pasiieško skanesnio kąsnelio.
Atskirtuosius ypatingam pono teismui įsakė varyti į dvarą. Prievaizdas, pulkininkas ir vachmistras juos dar kartą apžiūri. O kur dingo juodaplaukis vyras, kuris savo baisų įnagį buvo atkreipęs į patį pulkininką, o suimamas priešinosi? Be to, Pšemickis žino, kad tai Pranaitis su Balsiu atkakliausiai kurstė kaimiečius neiti lažo.
Tuojau buvo duotas aliarmas, visi kareiviai leidosi ieškoti ir gaudyti bėglio. Bet nieko nepadėjo vyresnybės įniršimas ir keiksmai. Niekas bėglio nematė, niekas nieko nežinojo. tarsi jį žemė būtų prarijusi. Kalta sargyba. Ji bus nubausta karceriu, o gal ir lazdomis.
Išvykus vyresnybei ir išvarius suimtuosius į dvarą, namiškių padedami, išvaikščiojo ir nuplaktieji. Daubaras buvo taip silpnas, kad jį beveik nešte parnešė namo ir paguldė į lovą. <…>
Prieš pietus ponas Jurkevičius pakvietė į pono Skrodskio kabinetą atvykusius vyresniuosius, prievaizdą ir vaitą posėdžio. Trumpas buvo posėdis.  Atvarytiesiems priteisė aukščiausią normą rykščių, bausmę įvykdys dvaro kotas Rubikis, dragūnams padedant. Kariuomenę po kaimus išskirstys prievaizdas, vaitas ir vachmistras. Vaitas ryt užvarys visus į darbą dvaro laukuose ir praneš ponui, kas nestos. Pabėgusius Balsį ir Pranaitį suieškoti, suimti ir pristatyti į dvarą arba atiduoti policijai. Tuo posėdis ir baigėsi.

Priedas Nr. 4

siulu-ritePriedas Nr. 5

RAŠINYS

rasinio-struktura

Priedas Nr. 6

Tema. Maisto gaminimas.
Teminis sakinys. Maistą gaminti šeimininkėms padeda daug įvairių prietaisų.

Tema. Kelionė tropikų miškais.
Teminis sakinys. Kelionė tropikų miškais buvo pavojinga.

Priedas Nr. 7

Kai buvau penkerių metų, nustėrusi žiūrėjau į Pinokį – berniuką, paverstą lėle. Matyt, intuityviai suvokiau, kad labiausiai turime bijoti to blogio, kuris gali išsiveržti iš mūsų sielos gelmių. Juk jeigu ji skraido, ką jai reiškia įskristi pas mane į kambarį… Praėjus gal metams po Pinokio, su siaubu slėpiausi už fotelio, pamačiusi skraidančią raganą. Labai bijojau, kad ir man taip neatsitiktų, todėl vis pasičiupinėdavau nosį: ar dar ne medinė? Vaikystėje mane labiausiai išgąsdindavo animaciniai filmai. O filmą apie žiaurųjį Koščėjų mačiau jau gerokai paaugusi, bet jo pykčio perkreiptas veidas dar ir šiandien man stovi akyse.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

PASTRAIPA – teksto struktūros elementas. Pastraipos dalys, jų tipai, pastraipų kūrimo principai
Svarbiausi prozos teksto elementai

Susiję įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *