Piktografija ir daiktinis raštas (I dalis)

PIKTOGRAFIJA - tai toks raštas, kai tam tikrais piešinėliais išreiškiama kokia nors mintis, perteikiama informacija. Tai pats seniausias rašto, kaip tokio, pavyzdys.

Piktografinio rašto atšaka yra laikomas daiktinis raštas – daiktaraštis. Daiktaraštis – tai mintis,  išreikšta daiktais. Keletas piktografijos raštų kaip tik yra žemiau pateikti pavyzdžiai.

LAZDARAŠTIS. Jį vartojo lietuviai, norvegai, Š. Amerikos indėnai ir australiečių kviesliai.

 

 

KRIVULĖ – įrėžti tam tikri ženklai ant nulaužtos sausos medžio šakos, kartais ant akmens, metalo. Naudojo Australijos aborigenai.

 

VIRVELINIS RAŠTAS – KIPAI. Šį daiktaraštį naudojo Nikaragvos indėnai, Azijos tautos -  persai, kinai, ainiai, korėjiečiai, Š. ir Pietų Amerikos indėnų gentys: zonai Orizonoje, mikėnai Nikaragvoje. Mazgai ant virvelės reiškia dienas: kuo daugiau mazgų, tuo miskitas ilgiau bus kelionėje.

 

 

 

 

 

 

 

 

Pietų Amerikoje buvo paplitę MAZGINIAI KIPAI. Šį raštą mokėjo senovės kinai, bet naudojo Pietų Amerikos senos kultūros indėnai – inkai, senovės persai.

 

 

 

VAMPUMO RAŠTAS. Vampumo juostą sudaro: 4 -5 virvelės ir ant jų sunerti nugludinti kiaukutai. Spalvos tuo metu irgi turėjo savo reikšmes. Vampumą naudojo Š. Amerikos indėnai – izoliečiai, delavarai, algonkinai ir negrai zuliai bei Lėni-lenapės genties indėnai.

 

 

 

 

Molio ženklai buvo paplitę Sujoje 3000 m. pr. Kr. Tai buvęs anksčiausias šumerų daiktaraštis. Kiekvienas ženklas turėjęs savo reikšmę.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

_________________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Piktografija ir daiktinis raštas (II dalis)

Ideografija (I dalis)

Ideografija (II dalis)

Fonografija (I dalis)

Fonografija (II dalis)

Fonografija (III dalis)

Susiję įrašai:

• Fonografija (I dalis)
• Ideografija (I dalis)
• Piktografija ir daiktinis raštas (II dalis)
• Ideografija (II dalis)
• Fonografija (III dalis)
• Fonografija (II dalis)
• Jacques Derrida: kalbotyra ir gramatologija