Sigitas Parulskis

Negaliu teigti, jog Šventąjį Raštą taip paprasta prilyginti žurnalams su nuogomis bobomis, bet tai, jog man iš esmės visuomet rūpėjo tik Dievas ir moteris, yra tiesa. Dvi temos, kuriomis viskas prasideda, iš kurių viskas atsiranda ir kuriomis viskas pasibaigia.“

Sigitas Parulskis – poetas, eseistas, dramaturgas ir literatūros kritikas, kurio kūrybai būdinga bjaurasties estetika, kurią galima laikyti tam tikra terapijos forma. Galbūt ji visų pirma skirta pačiam sau (pasak V. Kubiliaus: „Sau su visais gyvuliškais instinktais, inertiškai išsaugojant gyvastį ir kovojant dėl išlikimo, adaptavimosi ar net neadaptavimosi galimybių“) . „Sigito Parulskio poezija gimdoma asmeniniuose skausmuose, jos pribuvėjai/os – kančia, pyktis, baimė ir ilgesys.“ (Eugenijus Ališanka)

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Mirtis ir žmogus Sigito Parulskio eilėraščių rinkiniuose „Mirusiųjų” ir „Mortui sepulti sint” (1 dalis)
Mirtis ir žmogus Sigito Parulskio eilėraščių rinkiniuose „Mirusiųjų” ir „Mortui sepulti sint” (2 dalis)
Mirtis ir žmogus Sigito Parulskio eilėraščių rinkiniuose „Mirusiųjų” ir „Mortui sepulti sint” (3 dalis)
Mirtis ir žmogus Sigito Parulskio eilėraščių rinkiniuose „Mirusiųjų” ir „Mortui sepulti sint” (4 dalis)
Mirtis ir Dievas Sigito Parulskio poezijos rinkiniuose „Mirusiųjų” ir „Mortui sepulti sint” (1 dalis)
Mirtis ir Dievas Sigito Parulskio poezijos rinkiniuose „Mirusiųjų” ir „Mortui sepulti sint” (2 dalis)
Algimanto Mackaus ir Sigito Parulskio poezijos temos

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *