Specialioji XIX a. II pusės proza paaugliams (II dalis)

Francė Hodgson Burnett (1849 – 1924). Išleido apie 50 knygų vaikams. Suaugusiųjų literatūroje išliko kaip trijų knygų autorė. Žymiausi kūriniai: „Mažasis lordas Fontlerojus“ (1886), „Mažoji princesė (1905), „Paslaptingas sodas“ (1911).

Pati rašytoja vaikystėje tapo našlaitė ir tai atsispindi jos kūryboje. Ji nebaigė aukštųjų mokslų, tačiau daug skaitė, pati rašė. Kūrybai būdingi socialiniai kontrastai. Rašytoja artimai bendravo su neturtingomis šeimomis, jai svarbūs buvo darbininkų idealai. Istorijas ji mėgo pasakoti jau vaikystėje. Vieną kartą, nusiuntė savo kūrybą į žurnalą ir viskas buvo išspausdinta. Kai jai buvo 18 metų – rašymas tapo pragyvenimo šaltinis. Santuoka nenusisekė: vyras buvo praktikas, ji – romantikė, tačiau abiejų džiaugsmui susilaukė  dviejų sūnų, kuriuos labai mylėjo.

„Mažasis lordas Fontlerojus“. Knygoje įtvirtino žavaus vaiko modelį. Toks modelis būdingas ne vienai XIX a. pab. – XX a. pr. Amerikiečių knygai. Tęsė dikensišką angliško vaiko tradiciją. Sedrikui – pagrindiniam herojui – artima mažoji Eva iš „Dėdės tomo trobelės“. Autorė nurodo tikslų herojaus amžių – septyneri metai ir iš karto aprašo išvaizdą. Toks vaikas – XIX a. mamyčių etalonas. Pagrindiniam herojui suteikia ne tik žavią išvaizdą, bet ir patrauklų vidinį grožį – jis meilus artimui, atviros sielos, demokratiškas. Burnett pabrėžtinai atskiria vaiko drąsą nuo įžūlumo. Herojus kelia vien tik aplinkinių susižavėjimą savo nuoširdumu, išmintimi. Įprasta ir tai, kad Burnett herojai auga tarp suaugusiųjų, atskirti nuo bendraamžių. Tai būdinga daugeliui to laiko knygų (pvz.: Poter „Poliana“).

Knygoje ryškus ir komizmas. Formuojamos ryškios visuomeninės politinės idėjos: Amerikos demokratija, liberalumas. Lemtingas siužeto posūkis – aštuntieji Sedriko metai. Jis turi vykti į Angliją pas senelį grafą, nes yra vienintelis paveldėtojas. Toks įvykis būdingas ir kitoms to meto knygoms. Herojus patenka į naują aplinką, naują erdvę, kur jo tyko išbandymai. Veiksmas trunka tik vienerius metus, bet per tą laiką Sedrikas labai daug nuveikia – savo gerumu jis pakeičia senelį grafą, kuris visą savo gyvenimą buvo piktas, savanaudis, nelaimingas žmogus, nors niekada jam nieko netrūko. Svarbiausia tampa seno ir mažo psichologinė sąveika. Senelis pamilsta Sedriką ir pasikeičia.

„Paslaptingas sodas“ – vaikų literatūros aukso amžiaus viršūnė – tai viena svarbiausių knygų literatūrologijai. Romane vaizduojama maža mergaitė Merė Lenoks, kuri netekus tėvų yra priglaudžiama dėdės Anglijoje. Čia savanaudė ir išlepinta Merė kartu su pusbroliu Kolinu ima po truputį keistis. Vaikai šioje knygoje – aristokratai. Tai vienišos, įžūlios, stiprios būtybės. Jie nepatrauklūs nei vidumi, nei išore. Tik atradus Merei apleistą sodą, kurio gamta vėliau tampa žmogaus jausmų skleidimosi metafora, pasikeičia vaikiška širdelė. Ima busti vidinis pasaulis, kartu su sodu vidumi užauga Merė, sustiprėja gyvenimui Kolinas.

Šis romanas siejamas su mergaičių literatūra. „Paslaptingas sodas“ – tai tiltas tarp kitų autorių kūrybos, t.y. tarp realistinės ir romantinės literatūros.

Burnett literatūroje liūdesio nelieka, jis išauga iki džiaugsmo. Svarbiausia šios rašytojos knygose yra paslaptis, kuri išlaikoma iki pat istorijų pabaigos.

Luisė Modė Motgomery – Kanados rašytoja (1874 – 1942). Ji jau nuo vaikystės sakė žinojusi, kuo būsianti. Vaikystėje užrašuose aptiko mintį apie sukeistus našlaičius ir tai padėjo atsirasti knygai „Anė iš žaliastogių“, „Anė iš Evonlio”. Luisė Modė Motgomery studijavo literatūrą, buvo mokytoja, parašė daugiau kaip 20 romanų, eilėraščių, laiškų, dienoraščių ir apsakymų. Be galo daug skaitė, fantazavo. Rašyti pradėjo vaikystėje.

„Anėje iš žaliastogių“ šlovinama pasaulio darna, ilgimasi gėrio ir grožio pasaulyje. Kūrinėlyje ryšku:
•    prigimtinis – Anė tauri ir kultūringa (tai slypi jos gilumoje);
•    išsilaisvinimas – gali drąsiai ginčytis su Šekspyru. Ji apsiskaičiusi, sugėrusi viską, ką jai davė gyvenimas.

Elenora Porter – „Poliana“. Poliana – tai vienuolikos metų mergaitė našlaitė, kuriai lėmė likimas persikelti gyventi pas vaikų nemėgstančią tetą. Prasideda kova tarp pareigos ir prigimtinio vaiko atvirumo, nuoširdumo, noro pagelbėti. Mergaitė priverčia tetą nustebti, pasielgti prieš savo valią, pakeisti susigalvotas namų taisykles, suabejoti jų teisingumu. Žaidimas – pagrindinis Polianos ginklas, saugantis ją nuo išorinio blogio, gyvenimiškų negandų.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Specialioji XIX a. II pusės proza paaugliams (I dalis)
Realistinės vaikų literatūros tendencijos XX a. II pusėje (I dalis)
Realistinės vaikų literatūros tendencijos XX a. II pusėje (II dalis)
Vaikų literatūros specifika

Iš „literatūrinių“ prisiminimų

Susiję įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *