Specialiųjų ugdymo poreikių samprata

SĄVOKŲ KAITA. Po nepriklausomybės atkūrimo vyko pakankamai sparti specialiojo ugdymo sąvokų ir kategorijų, įvardinančių sutrikimus ir juos turinčius asmenis, kaita. Ši kaita atspindėjo ne tik integruoto ugdymo idėjų svarbą, bet ir bendrą demokratėjimo procesą tiek visoje švietimo sistemoje, tiek specialiajame ugdyme. Pirmiausiai vietoje sąvokų defektas, defektyvūs vaikai imama vartoti pakankamai neutrali sąvoka specialieji poreikiai. Suprantama tuomet, iš kur kyla ir specialiojo ugdymo semantika. Sąvoka integracija yra vienas iš esminių reabilitacijos principų, t. y. jos galutinis tikslas. Specialusis ugdymas yra atskirasis reabilitacijos atvejis. Vadinasi integruotas ugdymas yra ne tik specialiojo ugdymo forma, bet ir galutinis jos tikslas. Bet tuo pačiu integruotas ugdymas yra, pirmiausiai, barjerų tarp sveikų ir neįgalių vaikų laužymas, vienodų ugdymosi ir karjeros siekimo galimybių sudarymas.

Specialiųjų poreikių reikalingų vaikų ugdymui nagrinėja pedagogikos mokslo šaka – specialioji pedagogika. Specialioji pedagogika anksčiau buvo vadinama defektologija. Kai pasikeitė suvokimas ir buvo pakeista defektologijos sąvoka, vaikai imti vadinti specialiųjų poreikių vaikais. Mokykloje, kur vaikų būklė yra susijusi su mokslu, jie vadinami vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių. Netaisyklingai tokie vaikai vadinami tada, kai jų poreikiams nusakyti vartoja dar tokia sąvoka kaip – adaptuotieji vaikai. Vaikai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių nėra adaptuotieji, adaptuotos yra tik ugdymo programos, kurios jiems pritaikomos tam, kad jie žinias galėtų įgyti lygiai taip pat kokybiškai, kaip ir bet kuris kitas vaikas.

LR specialiojo ugdymo įstatyme, išleistame 1998 metais, asmenys, turintys specialiųjų poreikių, apibūdinami taip: tai vaikai ir suaugusieji, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese bei visuomenės gyvenime.

Specialiuosius ugdymo poreikius dar galima būtų įvardinti kaip tam tikros pagalbos ir paslaugų reikalingumą, kuris atsiranda todėl, kad ugdymo reikalavimai neatitinka tam tikro asmens (šiuo atveju vaiko), turinčio specialiųjų poreikių, galimybių. Tokiu atveju yra atspindimas individo ribotumas, kuriam reikia specialiosios pagalbos ir paslaugų, kad galėtų optimaliai individualiai ugdytis.

Kartais tarp sąvokų įvairuoja ir tokios kaip raidos ypatingumai ir specialieji ugdymosi poreikiai. Raidos ypatingumai ir specialieji ugdymosi poreikiai nėra vienas ir tas pats. Raidos ypatingumai – tai tam tikri vaiko vystymosi pakitimai, kurie nėra specialūs sutrikimai. Jie nuolat gali kisti vaikui vystantis, kai kurių iš jų vėlesniame amžiuje gali iš vis nelikti. Specialieji poreikiai labiau remiasi medicinine neįgalumo samprata.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Specialiųjų ugdymo poreikių reikšmė
Asmenybės ugdymo sąlygos
Specialiojo ugdymo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas

Susiję įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *