Suvestinis tarinys

Suvestinį tarinį sudaro dvi dalys. Pirmoji – gramatinė, asmenuojama arba beasmenė veiksmažodžio forma, rodanti modalumą, asmeniškumą, bet neformuojanti tarinio turinio (pagalbinė dalis), o antroji – reikšminė dalis, formuojanti tarinio turinį. Antroji gali būti reiškiama bendratimi arba dalyviu.

Pagalbinė dalis skirstoma pagal formą:
Vientisinė („galėjo vaikščioti“, „buvo pradėję dirbti“, „liežuvį niežėjo“ = norėjosi).
SEMANTIKA. Ji reiškiama kelių grupių veiksmažodžiais; frazeologiniais veiksmažodžiais:

• Žyminčiais laiko pradžią (šokti, bėgti, imti):

„Vaikas ėmė bėgti.“ (Pabraukti žodžiai yra tariniai)
„Dabar ėmė skaityti.“

• Žymi pabaigą:

Liovėsi lyti.“

• Modaliniais veiksmažodžiai (privalėti, turėti, tekti…):

„Man reikia čia pasilikti.“
„Aš galiu palaukti.“

• Valios veiksmažodžiai (norėti, drausti, trukdyti, leisti, masinti, traukti, vilioti…):

Norėčiau jums patarti.“
„Juozukas traukė pasitikti.“

• Valios klabėjimo veiksmažodžiai (liepti, kviesti, siūlyti, patarti, raginti, prašyti…):

„Mama liepė paskubėti.“
„Moterys ragino pjauti.“

• Kalbėjimo veiksmažodžiai:

„Mergaitė pasisakė pametusi lėlę.“

• Mąstymo veiksmažodžiai:

Atsiminiau turįs susitikimą.“

Reikšminė dalis, kuri išreikšta bendratimi, dar apibūdinama skaidant bendratį:

• Subjektyvinė bendratis
• Objektyvinė bendratis.

Subjektyvine bendratimi pasakomas turinys priklauso tam pačiam subjektui, kaip ir pagalbine dalimi išreikštas tarinys:

„Vaikas pradėjo juoktis.“
„Naujakuriams teko nakvoti.“

Objektyvine bendratimi išreikštas tarinys – retesnis atvejis, nei subjektyvine. Jis siejamas su objektą žyminčiu žodžiu:

„Balsienė ragino valgyti.“ (pvz.: svetelius)

Dalyvis retai eina tarinio dalimi:

Nustojo dainas dainavę.“

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Tarinys
Sudurtinis tarinys
Mišrusis tarinys
Tarininis pažyminys
Modalumas

Susiję įrašai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *