Šatrijos Ragana – „Vyšnios“. Literatūros pamoka 5 klasėje

DETALUS PLANAS

Tema. Šatrijos Ragana. „Vyšnios“.

Tikslai:

• mokytis charakterizuoti veikėjo išorę ir nuspėti mintis;
• mokytis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti;
• lavintis sakytinės kalbos įgūdžius, dalyvaujant pokalbyje;
• lavintis kritinio mąstymo įgūdžius, atsakant į probleminius klausimus
• ugdyti kūrybinius gebėjimus, kuriant monologinę kalbą.

Pamokos tipas ir forma. Grožinio kūrinio analizės.

Metodai ir būdai: minčių lietus, euristinis pokalbis, euristinės užduotys, individualus skaitymas, diskusija.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1. Abraitytė L. Skaitiniai 5 klasei. – 2005 m. II kn.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998.
2. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką buvo baigtas ir apibendrintas skaitinių skyrelis „Darbas meistrą giria“ ir namų darbams užduotas perskaityti Šatrijos Raganos kūrinėlis „Vyšnios“.

Šią pamoką mokiniai analizuos tekstą „Vyšnios“.

Po šios pamokos bus skaitomas J. Biliūno novelė „Kliudžiau“, rengiami mokiniai jos analizei.

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
I. Pirminis kūrinio suvokimas (5 –6 min.) Pamokos pradžioje mokytojas užrašo pamokos temą – Šatrijos Ragana „Vyšnios“.
minčių lietus (5 – 6 min.) Po įvadinių mokytojo žodžių pamoka pradedama klausimu: „Apie ką susimastėte perskaitę Šatrijos Raganos kūrinėlį „vyšnios“? “Mokiniai turi atsakyti glaustai, vienu sakiniu. Keletas minčių užrašomos lentoje.Mokytojas apibendrina mokinių mintis. Kadangi Jums kilo įvairių klausimų ir minčių, tai juos ir pabandysime šią pamoką aptarti. Galimi mokinių atsakymai: apie vyšnias, kokios jos turėjo pasirodyti mergaitei, kokios jos turėtų būti skanios, apie tai, kodėl ji jų nepaėmė.
II teksto suvokimo gilinimas (analizė)
20 min.
Mokytojo klausimai:
Euristinis pokalbis
(10 min.)
1) Apie kokią mergaitę mums pasakoja rašytoja?Pacituokite, kaip ją aprašo. 1) Mokiniai atsako remdamiesi tekstu. Jie galėtų nurodyti išorinius mergaitės bruožus (maža, penkerių metų, švarutė, raudonskruostė, kad tai darbininkų vaikas..).
2) Kas parduotuvėje patraukia mergaitės dėmesį ir kodėl? 2) Mokiniai į šį klausimą atsakys vienareikšmiškai – vyšnios. Todėl, kad jų spalva patraukė mergaitės dėmesį, gražiai ir viliojančiai atrodė, tarsi gundė. Galbūt kas nors paminės faktą, kad jos stovėjo priešais parduotuvės duris ir geriausiai matėsi.
3) Iš ko matyti, kad mergaitė labai norėjo vyšnių? 3) Mokiniai atsakys arba pacituos kaip ji elgėsi: priėjo prie pintinės, kraipė galvelę, smalsiai žiūrėjo į uogas…  Visi šie mergaitės veiksmai rodo didžiulį norą paragauti vyšnių.
4) Kodėl mažylė padėjo vyšnias atgal į pintinę ir pasitraukė? 4) Atsakys įvairiai: Gal ji jų neėmė, nes nenorėjo, tiesiog vyšnios savo spalva patraukė mergaitės žvilgsnį. Galimas ir toks atsakymas: Norėjo, bet žinojo, kad tai ne jos vyšnios. Jei būtų paėmus svetimas vyšnias neatsiklausus ir niekam nematant– tai būtų buvus vagystė. Moksleiviai visus savo atsakymus turėtų argumentuoti.
Kūrybinės užduotys
10 min.
Mokiniams skiriama užduotis dar kartą perskaityti tekstą ir parašyti menamas mergaitės mintis.
I grupės užduotis: Perskaitykite tekstą nuo tos vietos, kai mergaitė priėjo prie vyšnių iki „Dar valandėlę žiūri…“ ir parašykite, ką galėtų tuo momentu galvoti mergaitė.II grupės užduotis. Perskaitykite tekstą nuo „Dar valandėlę žiūri…“ iki pabaigos ir parašykite apie ką, jūsų manymu, galvoja mergaitė. I grupė. Tikriausiai  mokiniai parašytų apie įsivaizduojamą uogų skonį ir ką mergaitė pajunta lyžtelėjus vyšnias.II grupė. Šios grupės mokiniai galbūt atkreiptų dėmesį į tai, kad mergytė draudžia sau imti tai, kas jai nepriklauso,  ir ragina save trauktis kuo toliau nuo pagundos.Po kelis mokinius iš grupės perskaito, kaip atliko užduotį.
III Apibendrinimas
(15 min.)
Mokiniams skiriama užduotis grupėse padiskutuoti vienu iš klausimų:
Diskusija
(10 min.)
I grupė. Ar didelis nusikaltimas būtų buvęs, jei mergaitė būtų suvalgius tas dvi uogas? II grupė. Kas pasikeitė, kad mergaitė vyšnių nepaėmė? Galimi įvairūs mokinių pasvarstymai.
(5 min.) Po diskusijos, bendru pritarimu vieninga grupės nuomonė su savais argumentais yra išsakoma visai klasei.
Apibendrindamas mokinių išsakytas mintis, mokytojas turėtų akcentuoti 2 dalykus:
1) iš tiesų, gal ir nebūtų didelis nusikaltimas, jei tos dvi uogos būtų suvalgytos;2) ji pasielgė dorai ir suvaldė savo troškimus, atsispyrė pagundai. Nesavo daiktų ėmimas nesiklausus – jau vagystė Ryškėja žmogaus dorybė.
IV. Namų darbų skyrimas
(3 min.)
Pamokos pabaigoje mokytojas skiria namų darbų užduotį: Įsivaizduokite, kad tekstas su lig ta vieta „Dabar tai jau ji grobs saujelę.“ nutrūksta. Jums reikia sugalvoti savo istorijos pabaigą (10 – 15 vaizdingų sakinių) ir parašyti.
V. Darbo rezultatų apibendrinimas ir vertinimas.
(2 min.)
Neformalus vertinimas. Mokytojas pagiria aktyviai dalyvavusius mokinius.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Atsakomybė už savus Bitės Vilimaitės apsakyme „Baidyklė“ – 5 klasės literatūros pamoka
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (II pamoka)- literatūros pamoka 7 klasėje
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Vytautė Žilinskaitė „Viso pasaulio tetos“ – 7 klasės literatūros pamoka
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
Vytautas Petkevičius „Molio Motiejus – žmonių karalius“ – 7 klasės literatūros pamoka
J. Aputis „Nesmagu, kad liekat vienas“ – literatūros pamoka 7 klasėje
Kazys Saja “Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Kazys Saja „Reptilija“ (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka

Atsakomybė už savus Bitės Vilimaitės apsakyme „Baidyklė“ – 5 klasės literatūros pamoka

DETALUS PLANAS

PAMOKOS METRIKA

Tema. Atsakomybė už savus B. Vilimaitės apsakyme Baidyklė.

Tikslai:

1. Gebėti suformuluoti temą.
2. Mokėti įvardyti pagrindinius ir antraeilius veikėjus.
3. Gebėti išsamiai atsakyti į klausimus.
4. Mokėti savais žodžiais paaiškinti, ką reiškia humoras.

Pamokos tipas ir forma. Mišri (pokalbis).

Metodai ir būdai: minčių lietus, euristinis pokalbis.

Kabineto paruošimas.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1.    Abraitytė L. Skaitiniai 5 klasei. – K., 1999. D. 1.

Literatūra:

1. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. – V., 1995.
2. Interaktyviojo mokymosi strategija. – V., 2004.
3. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. V., 2001.

PAMOKOS EIGA

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
I. Įvadiniai darbai (5 min.) Mokytoja pristato temą – Atsakomybė už savo poelgius B. Vilimaitės Baidyklėje
II. Pirminis kūrinio skaitymas (5 min.) Mokytoja skaito novelę.Mokytoja klausia mokinių, koks kilo pirmas įspūdis, perskaičius apsakymą. Mokiniai klausosi.
III. Pirminis kūrinio suvokimas (20 min.) Ar patiko, ar nepatiko? Kodėl? Galimi mokinių atsakymai: patiko, nes buvo įdomu stebėti, kaip Simukas visas išdaigų pasekmes suverčia Baidyklei, bet vėliau savo kaltę pripažįsta; nepatiko, nes Simukas yra blogas vaikas. Jis melavo ir tėčiui, ir mamai, ir seneliui.
Minčių lietus (5 min.) Kodėl taip smagu skaityti šį apsakymą?
Posakis: melo kojos trumpos.
Smagu skaityti šį apsakymą, nes mes sekame visas Simuko išdaigas, žinome, jog tėvai supranta, kad nusikalto ne baidyklė, o Simas, tačiau jam nieko nesako ir laukia, kol pats prisipažins.
euristinis pokalbis (15 min.) 1) apie ką šis tekstas (tema)? 1) šis tekstas yra apie berniuko Simuko išdaigos ir negebėjimą prisiimti atsakomybės.
2) kas yra šio padavimo pagrindinis veikėjas? kodėl? 2) šio padavimo pagrindinis veikėjas yra Baidyklė, nes visas veiksmas sukasi aplink ją. Tą rodo net ir apsakymo pavadinimas, parašytas iš didžiosios raidės.
3) kokie dar veikėjai yra šiame apsakyme? 3) šiame apsakyme dar veikia tėtis, mama, senelė, Simukas.
4) kuris iš jūsų išardytų keturių veikėjų yra svarbiausias? kodėl? 4) svarbiausias yra Simukas, nes Simas padaro daug išdaigų, dėl kurių liekas kalta Baidyklė.
5) kaip tokie veikėjai vadinami? kodėl? 5) antraeiliais, nes jie tik padeda, kad veiksmas vyktų, tačiau viską daro ne jie, o pagrindinis veikėjas. Aplink jį sukasi visas veiksmas.
6) apibūdinkite Baidyklę. Galite pacituoti. 6) „Ji buvo aprengta tėčio švarku, senelės margadryžiu sijonu, o ant šiaudinės galvos turėjo užmaukšlintą Simo kepurę.”
7) kokios buvo Baidyklės funkcijos ir kada, t. y. kokia jos buvo pareiga? 7) ji turėjo dienų dienas vasarą saugoti vyšnių sodą ir baidyti nuo žvirblių, kad nenulestų.
8) o kaip ji tai darydavo? Pacituokite. 8) „Kai žvirbliai visai suįžūlėję tūpdavo į vyšnias, Baidyklė imdavo mojuoti rankomis, padarytomis iš senų vantų.”
9) dabar grįžkime prie Simo išdaigų. Kokias savo šunybes Simas nuolatos primesdavo Baidyklei? Papasakokite. 9) jis netyčia išvertė kibirą, pametė tėčio plaktuką, į tvenkinį įstūmė tiltelį, sutraukė džiaustymo virves, įmetė į šulinį kibirą, sudaužė puodynę, nusuko senelės lovos bumbulą.
10) ar gerai pasielgė Simas? kodėl? Priminkite, ar jūs kada nors taip elgėtės. Papasakokite. 10) jis pasielgė labai negražiai, nes, visų pirma, neprisipažino ir, antra, melavo savo artimiausiems žmonėms.
11) kaip tas šunybes vertindavo mama, tėtis, senelė? 11) jie suprato, kad Simas meluoja, bet jo nebarė, laukė, kol pats prisipažins.
12) ką namiškiai kartą ėmė ir nutarė? kodėl? 12) jie nusprendė gražiai pamokyti Simą, nes darė vis daugiau ir daugiau šunybių, o prisipažinti taip ir nemanė. Namiškiai pasakė, kad Baidyklę laikas nuversti, jau ruduo ir jos nebereikia. Tačiau senelė pasakė, kad Baidyklės kišenėje gyvena pelių šeimyna. Jei Baidyklė bus nuversta, pelės liks be namų.
13) Tad kodėl Simukas prisipažino visas šunybes padaręs pats? 13) Simukas prisipažino, nes jam pagailo pelių šeimynos.
14) ką reiškia tėčio žodžiai: „Sveikinu”? 14) jis pagyrė Simuką, kad sukaupė visą drąsą ir sugebėjo prisiimti atsakomybę už savo negražius poelgius.
15) kaip apibūdintumėte namiškių santykius? 15) namiškių santykiai be galo šilti. Jie vienas kitą labai myli ir gerbia. Pats Simukas buvo neišbartas, o pagirtas, vadinasi, svarbiausia ne barti, o padėti suprasti, kad blogai elgiesi.
IV. Apibendrinimas (10 min.) 1) įsivaizduokite, jog jūs esate tėtis, mama ar senelė. Kaip pasielgtumėte, būdami jų vietoje? 1) mokiniai atsako įvairiai: vieni nubaustų Simuką, net jei jis ir neprisipažintų, kiti pasielgtų taip pat, kaip namiškiai, treti pasikalbėtų, ketvirti bartų ir t. t.

__________________________

Daugiau skaitykite:

Šatrijos Ragana – “Vyšnios”. Literatūros pamoka 5 klasėje
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 2)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 1)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.1)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.2)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.3)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.4)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.5)

Straipsnio autorė Moksliukė.

Būdvardžio linksniavimas ir rašyba – 5 klasės lietuvių kalbos pamoka

DETALUS PAMOKOS PLANAS

PAMOKOS METRIKA

Tema. Būdvardžio linksniavimas ir rašyba.

Tikslai:

1. Mokėti linksniuoti būdvardžius.
2. Gebėti nustatyti tinkamą būdvardžio linksnį.
3. Mokėti taisyklingai rašyti būdvardžius.

Tipas. Mišrus.

Mokymo būdai ir priemonės: mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas, praktinės užduotys.

Literatūra:

1. Kadžytė-Kuzavinienė L. Rašyba mokykloje. – K., 1997.
2. Lietuvių kalbos pratimai 6 klasei. – V., 2001.
3. Sirtautienė J. Lietuvių kalbos pratimai 5-6 klasei.- V., 2000.

PAMOKOS SITUACIJA

Mokiniai praėjusią pamoką mokėsi pagrindinių gramatinių būdvardžio požymių: giminės, skaičiaus, linksnio, laipsnio. Namų darbams buvo skirta atlikti pratimų. Šią pamoką patikrinsime namų darbus ir tęsime pamokų ciklą apie būdvardį: būdvardžio linksniavimas ir rašyba. Kitose pamokose bus pakartota ir rašomas kontrolinis darbas.

PAMOKOS EIGA

I. Aiškinamoji – motyvacinė dalis.

1. Tikriname namų darbus (pvz.: Sirtautai J., V., V. V. Lietuvių kalbos vadovėlis 5 klasei, p. 142, 337, 340 pratimas; Sirtautienė J. Lietuvių kalbos pratimai 5-6 klasei, p. 125, 296 pratimas): mokiniai skaito po sakinį ir pasako, kokios giminės, skaičiaus, linksnio ir laipsnio yra būdvardis.
2. Patikrinus namų darbus, prisimenama, kurios kalbos dalys yra kaitomos (vienos iš kaitomų kalbos dalių yra daiktavardis ir būdvardis).
3. Aiškinamės, ką reiškia žodis kaitomos (kaitomos gimine, skaičiumi, linksniu, t. y. gramatiniai požymiai keičiasi priklausomai nuo jų vietos šalia kitų kalbos dalių, pavyzdžiui, veiksmažodžio).
4. Akcentuoju, jog praėjusią pamoką kalbėjome apie būdvardžio derinimą su daiktavardžiu.
5. Atliekame pratimą iš vadovėlio (Sirtautai J., V., V. V. Lietuvių kalbos vadovėlis 5 klasei, 344 pratimas).
6. Mokiniai linksniuoja būdvardį ir daiktavardį greta.

II. Naujos medžiagos aiškinimas.

1.    Linksniavimas ir rašyba:

a) prašau palyginti daiktavardžių ir būdvardžių linksniavimą; kurių linksnių galūnės skiriasi?
b) išlinksniavę mokiniai nustato, jog skiriasi vienaskaitos naudininkas, vietininkas, šauksmininkas; daugiskaitos vardininkas, naudininkas, šauksmininkas,
c) pabrėžiu, jog visų būdvardžių vyriškosios giminės vienaskaitos naudininko galūnė -am arba -iam: juodam, šviesiam, mediniam.

2. Dalinis įtvirtinimas:

a) rašau lentoje atitinkamo linksnio būdvardį (Priedas Nr. 1),
b) mokiniai, kviečiami po vieną, pasako būdvardžio giminę, skaičių, linksnį ir laipsnį.

III. Žinių įtvirtinimas.

Išdalinu lapus su užduotimi įrašyti praleistas raides (galimi įvairūs variantai). Kai mokiniai atlieka užduotį, aiškinamės, kokią būdvardžio galūnę įrašė, kokios tas būdvardis giminės, skaičiaus, linksnio.

IV. Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1. Pakartojame, kuo skiriasi būdvardžių ir daiktavardžių linksniavimas.
2. Namų darbams skiriu atlikti pratimą iš vadovėlio: Sirtautai J., V., V. V. Lietuvių kalbos vadovėlis 5 klasei, p. 144, 347 pratimas. Jį pakoreguoju: penkis būdvardžių ir daiktavardžių junginius išlinksniuoti.

__________________________

PRIEDAS NR. 1.

Mažas – būdv., vyr. g., vns. V., nelyg. l.
Balta – būdv., mot. g., vns. V., nelyg. l.
Aukštesni – būdv., vyr. g., dgs. V., aukštesnysis l.
Puikiausių (mergaičių) – būdv., mot. g., dgs. K., aukščiausiasis l.
Ilgam – būdv., vyr. g., vns. N., nelyg. l.
Švariau – būdv., bevard. g., aukštesnysis l.
Pikčiausia – būdv., bevard. g., aukščiausiasis l.

__________________________

Daugiau skaitykite:

Dalyvių rūšys (2 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai ir daryba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas ir rašyba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (1 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

Straipsnio autorė Moksliukė

Pamokos analizės planas (III dalis)

4. Naujos medžiagos suvokimui mokytoja naudojo pasakojimą, kurį pailiustravo brėžiniu lentoje. Taip pat pateikė kelias savarankiško darbo užduotis. Mokiniai jas atlikę, demonstravo savo piešinius prieš klasę, skaitė sugalvotus sakinius klasės draugams, nurodė aplinkybių vietą juose. Toks savarankiškas darbas, pritaikant praktikoje išgirstą informaciją, mokiniui padeda geriau įsiminti naują medžiagą, o mokytojui patikrinti, ar naują temą mokiniai suprato. Piešinių demonstravimas prieš klasę, galima sakyti, buvo vaizdinė medžiaga (kurią sukūrė ir parodė klasės draugams patys mokiniai). Klasės draugai, stebėdami kitų draugų atsakinėjimą, žiūrėdami į jų piešinius, lengviau buvo įtraukti į darbinę veiklą, sudominti. Savarankiškas darbas, be abejonės, lavino ne tik mokinių kūrybiškumą, bet ir privertė juos mąstyti savarankiškai.

5. Naujosios medžiagos įtvirtinimas vyko mokiniams skaitant ir rašant pratimus iš vadovėlio, pasakant ir pabraukiant aplinkybes.

a) Mokėjimai ir įgūdžiai formuoti pateikiant pratimus, kuriuos mokiniai turėjo atlikti savarankiškai.

b) Ankstesnės pamokos medžiaga taip pat nebuvo pamiršta, kartota atliekant ir naujai temai skirtus pratimus. (Jei kuris mokinys suklysdavo, tai mokytoja paprašydavo priminti visai klasei, į kokius klausimus kokia kalbos dalis atsako).

6. Namų darbų skyrimas įvykdytas tikslingai, atsižvelgiant į tai, kas buvo mokoma pamokoje. Namų užduotys skirtos panašios į tas, kurias mokiniai atliko pamokos metu,. Darbas namuose – tai dar vienas žingsnelis naujos medžiagos įtvirtinimo etape.

Pamoka užbaigta su ugdytiniais atsisveikinus.

IV. Nuskambėjus skambučiui, mokiniai ne iš karto įsitraukė į darbą. Nesusikaupimą galėjo lemti tiek nesidomėjimas dalyku, tiek paties mokinio nenoras mokytis.

Tokio tipo pamoka, kada mokiniai patys dirba savarankiškai, atsakinėja, kalba prieš klasę, lavina mokinių atmintį, mąstymą, tobulina kalbos įgūdžius. Svarbu tai, kad pamoka atitiko vaikų amžių, jų sugebėjimus dirbti.

V. Pamokos metu klasėje nors ir buvo kai kada girdimas šioks toks šurmulys, tačiau mokytoja su mokiniais aktyviai dirbo to nepaisydama ir patys mokiniai buvo susidomėję ugdomuoju dalyku. Mokytoja gerai suvaldė klasę ir tai nekenkė ugdymo procesui. Galima buvo pastebėti, kad ji klasėje yra tikras autoritetas, su ja mokiniai elgėsi pagarbiai, tuo pačiu tolerantiškumu pasižymėjo ir mokytoja mokinių atžvilgiu.

VI. Pamokos tikslas buvo pasiektas, įgyvendintas.

___________________________

Daugiau skaitykite:

Pamokos analizė – pavyzdys (I dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (II dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (III dalis)
Pamokos analizės planas (I dalis)
Pamokos analizės planas (II dalis

Pamokos analizės planas (II dalis)

I. Pamoka prasidėjo darbui paruoštoje klasėje: lenta buvo nuvalyta, kempinė išplauta, patalpa išvėdinta. Mokytoja darbui su penktokais buvo pasiruošusi. Nors pamokos metu naudojo kaip vaizdinę priemonę lentą, tačiau jos visai pakako, kad būtų išaiškinta nauja pamokos tema ir klasėje vyktų darbas.

II. Pamokos tipas – naujos temos išdėstymas, praėjusios trumpas pakartojimas. Tokia pamoka pasirinkta tikslingai, nuosekliai, atsižvelgiant į tai, ką mokiniai jau mokėsi. Informacija pateikiama ne padrikai, o pirmiausia priminus ir pakartojus tai, ką mokiniai jau turėjo žinoti. Pakankamai tikslingai buvo paskirstytas pamokos laikas: pirmiausia kaip įžanga buvo patikrinti namų darbai, taip prisiminta mokytasi tema, tada buvo išdėstyta nauja medžiaga ją siejant su jau išmokta. Naują medžiagą mokytoja įtvirtino skirdama mokiniams kūrybines užduotis, pratimus iš vadovėlio.

III. 1. Pamokos pradžia ir pasiruošimas, nusiteikimas darbui ilgai neužtruko. Mokytoja buvo punktuali, mokiniai taip pat. Mokytoja, įėjus į klasę, pasisveikino, iškart nuteikė darbui, pradėjo tikslingai ir planingai organizuoti pamokos darbą.

2. Namų darbų tikrinimui parinkta įdomi metodika: mokiniai patys eina prie lentos ir pristato tai, ką nupiešė ir parašė namuose. Vyko žodinė apklausa. Mokiniams tai naudinga ne tik, kad jie pratinami nuosekliai kalbėti, aptarti tai, ką patys parašė, bet kartu ir prisiminti, ką mokėsi, piešė (o tai yra senos medžiagos atgaminimas), visą tai motyvuoti. Iš to, kaip mokiniai atliko namų darbus, galima spręsti, kad praeita tema buvo gerai suprasta, galima bus aiškinti naujus dalykus, pateikti naują informaciją.

Namų darbų tikrinimas per ilgai neužsitęsė, atitiko pirmąją mokymo proceso grandį – paruošimą.

3. Patikrinus namų užduotis, priminus išmoktą medžiagą, nuosekliai perėjo prie naujos temos aiškinimo, kuri su ankstesniąja glaudžiai  susijusi ( „aplinkybės“ – tai taip pat sakinio dalis, todėl nuo jo neatskiriama).

___________________________
Daugiau skaitykite:

Pamokos analizė – pavyzdys (I dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (II dalis)
Pamokos analizė – pavyzdys (III dalis)
Pamokos analizės planas (I dalis)