Paieška
Prenumeruoti
Facebook
Kategorijos
-
Paskutiniai įrašai
- Antanas Salys
- Pranas Skardžius
- Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga (II dalis)
- Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga (I dalis)
- Jonas Jablonskis
- Lietuvių kalbininkas ir kunigas Kazimieras Jaunius
- Lietuvių poetas ir kalbininkas Antanas Baranauskas
- Reikalavimai pamokų tvarkaraščiui sudaryti
- Emigracijos tema XXI a. pradžios prozoje
- Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (II dalis)
Archyvas
Nuorodos
- Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
- Gimtasis žodis
- Klasikinė lietuvių literatūros antologija
- Kompiuterinės lingvistikos centras
- Lietuvių kalbos institutas
- Lietuvių kalbos kompiuterinė mokymo priemonė
- Lietuvių kalbos žodynas
- Lietuvių literatūros enciklopedija
- Lietuvių literatūros enciklopedija (2)
- Sinonimų žodynas
- Šiuolaikinės lietuvių literatūros antologija
- Tarptautinių žodžių žodynas
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Žymos archyvas: Antanas Baranauskas
Pranas Skardžius
Pranas Skardžius gimė Kupiškio rajone (1899- 1975), Subačiuje valstiečių šeimoje. Anksti netekęs tėvo, jis patyrė karčią našlaičio dalią. Labai gabus ir darbštus jaunuolis, remiamas vietinių šviesuolių ir giminaičių, iš pradžių mokėsi Panevėžio gimnazijoje, 1923-25 m. studijavo Kauno, 1925-29 metais Leipcigo … Skaityti toliau →
Kategorijos: Kalba, Pagalba mokiniui
|
Žymos: akcentologija, Antanas Baranauskas, Antanas Rosinas, Antanas Salys, germanizmai, gramatika, Jonas Balčikonis, Jonas Jablonskis, kalbos kultūra, Kazimieras Būga, Kazimieras Jaunius, kirtis, leksika, leksikologija, Lietuvių kalbos kirčiavimas, mitologija, Pranas Skardžius, priegaidė, sintaksė, skoliniai, tarptautiniai žodžiai, terminas, vandenvardžiai, Zigmas Zinkevičius, žodžių daryba
|
Komentarų: 0
Jonas Jablonskis
Apie Joną Jablonskį norėtųsi pradėti B. Sruogos žodžiais, kurie labai aiškiai nusako tikrąjį Jono Jablonskio pašaukimą, nes turbūt daugelis žinome, kad Jonas Jablonskis vadinamas lietuvių kalbos tėvu. „Jablonskis nėra mokslo žmogus, jis logaritmų tablytėlėmis neskaičiuoja, kiek kurioj kalboj c kaitaliojasi … Skaityti toliau →
Kategorijos: Kalba, Pagalba mokiniui
|
Žymos: Antanas Baranauskas, Antanas Vienuolis, Aušra, Balys Sruoga, daugiskaita, dialektologija, J. Balčikonis, Jonas Biliūnas, Jonas Jablonskis, kalbos kultūra, Kudirka, Lietuviška gramatikėlė, Lietuviškos kalbos gramatika, Linksniai ir prielinksniai, linksniuotė, M. Valančius, papildinys, pažyminys, Petras Kriaušaitis, priebalsiai, Rygiškių Jonas, šalutinis sakinys, sintaksė, tarinys, varpas, veiksnys, vienaskaita, Vincas Krėvė
|
Komentarų: 0
Lietuvių kalbininkas ir kunigas Kazimieras Jaunius
Kazimieras Jaunius – lietuvių kalbininkas, kunigas. Gimė netoli Kvėdarnos (Šilalės rajone), valstiečių šeimoje. Rašto mokėsi lenkiškoje Rietavo pradinėje mokykloje, paskui Telšių progimnazijoje ir Kauno gimnazijoje. 1871 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. Lietuvių kalbą čia jam dėstė A. Baranauskas, su … Skaityti toliau →
Kategorijos: Kalba, Pagalba mokiniui
|
Žymos: Aistiški studijai, Antanas Baranauskas, Antanas Salys, dialektologija, G. Petkevičaitė-Bitė, Juozas Tumas - Vaižgantas, kalbotyra, kamienas, Kazimieras Būga, Kazimieras Jaunius, kirtis, linksnis, Mikalojus Daukša, priegaidė, sanskritas, veiksmažodis
|
Komentarų: 0
Lietuvių poetas ir kalbininkas Antanas Baranauskas
Antanas Baranauskas – lietuvių poetas, kalbininkas, be galo prieštaringa asmenybė. Iš pradžių Baranauskas rašė: „Pirmieji tiesos spinduliai mano prote lietuviškai praspindo; pirmieji širdies jausmai man lietuviškai krūtinę sukaitino, sudrebino. Mane motulė lietuviškai supdama lyliavo, auklėtoja lietuviškai pasakas sakydavo. Pirmosios dainos … Skaityti toliau →
Kategorijos: Kalba, Pagalba mokiniui
|
Žymos: A. Girdenis, A. Leskynas, A. Šleicheris, akcentologija, Antanas Baranauskas, Antanas Salys, Anykščių šilelis, F. Špechtas, Feliksas Sereika, fonetika, gramatika, Hugo Vėberis, kalbotyra, Kazimieras Būga, Kazimieras Jaunius, kirtis, Lietuvių rytiečių tekstai, Lietuvių tarmės, lyginamoji kalbotyra, morų teotija, Pranas Skardžius, rašyba, sakinys, tarmė, Zigmas Zinkevičius, žodynas, žodžiūgo teorija
|
Komentarų: 0
Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (II dalis)
Didaktinės apysakos. Būdingiausias bruožas – kelionės motyvas. Svarbiausias čia yra siužetas, atsiranda pasakotojas, įvairesni veikėjai, formuojasi dialogas, pasakojamoji ir aprašomoji kalba, randasi nacionalinės specifikos detalių, vaiko aplinkos atstovų. 1846 m. Simonas Daukantas išleidžia apysaką „Rubinaičio Peliūzės gyvenimas“. Tai nėra visiškai … Skaityti toliau →
Kategorijos: Literatūra, Pagalba mokiniui
|
Žymos: Antanas Baranauskas, D. Defo, Didaktinė apysaka, didaktinis apsakymas, didaktinis eilėraštis, feljetonas, K. Sakalauskas – Vanagėlis, Kajetonas Aleknavičius, kelionė, M. Valančius, Mantas Grigonis, Mažų dienų atsiminimai, Mikė Melagėlis, motyvas, pasaka, pasakėčia, Pasakos, personažas, pritikimai, Robinzonas Kruzas, Rubinaičio Peliūzės gyvenimas, siužetas, Šventasis raštas, Vaikų knygelė, veselios ir giesmės, žaidimas
|
Komentarų: 0
Epikos ir lyrikos sąveika (II dalis)
Dar kitokį paaiškinimą matom V. Krėvės „Legendose“ – čia liaudies daina lyg užlieja kūrinį ir kaip pagrindinis vaizdų šaltinis, ir kaip pasakojimo intonacija. Daina necituojama, tačiau personažai apibūdinami pastoviais dainų epitetais, jie kalbasi dainų formulėmis, elgiasi pagal dainų ritualą. Kokia … Skaityti toliau →
Kategorijos: Literatūra, Pagalba mokiniui
|
Žymos: Antanas Baranauskas, Anykščių šilelis, Baltaragio malūnas, Bronius Radzevičius, eilėraštis, epika, Ignas Šeinius, intertekstualumas, Kazys Binkis, Kazys Boruta, Link debesijos, lyrika, pasakotojas, Pragiedruliai, romanas, Šatrijos Ragana, Vaižgantas, Vincas Krėvė
|
Komentarų: 0
Pulgio Andriušio novelių knygos „Anoj pusėj ežero“ stilistiniai štrichai (II dalis)
Kalbant sintaksiniu aspektu, reikia išskirti tai, kad sakiniai yra gana ilgi – neretai vienas sakinys tęsiasi tris keturias eilutes ar net visą pastraipą. Fragmentiškiems žmogiškosios dramos intarpams užtenka trumpučių lakoniškų sakinių. Tačiau tai negalioja pasakojimams apie gamtą, kur lyriniai išsiliejimai … Skaityti toliau →
Kategorijos: Literatūra
|
Žymos: analizė, Anoj pusėj ežero, Antanas Baranauskas, Anykščių šilelis, Dekameronas, Dž. Bokačas, egzodas, epitetas, M. Mažvydas, novelės, palyginimas, Pulgis Andriušis, stilius
|
Komentarų: 1