Archajinis literatūros laikotarpis

Archajinis periodas – tai IX a. pabaiga ir VI a. pr. Kr. pabaiga. Šiuo laiku parašoma Homero „Iliada” ir „Odisėja”, pradeda formuotis lyrika.

Pagrindinis archajinio literatūros laikotarpio žanras – epas (pvz.: Homero epas “Iliada” ir “Odisėja”). Viso to ištakos yra Graikų folklore, nes epas yra susijęs su žodine tradicija. Yra skiriamos kelios pasakotojų kategorijos:

a) Pirmieji vadinami Aoidais (dainiais), kurie įvairiems pasakojimams suteikia meninę formą, kai ką hiperbolizuoja. Aoidai dažniausiai pasirodydavo ceremonijose, kuriose gyventojai aukodavo dievams. Jie pirmiausia apdainuodavo dievų žygius, vėliau deklamuodavo eiles, dainuodavo, dalyvaudavo puotose. Aoidai apdainuodavo ne tik dievus, bet ir herojus. Savo žodžiams pritardavo lyra. Vėliau šiais dainas nustelbė deklamavimas. Deklamuotojas vietoj lyros turėjo lazdą, kuri paprastai būdavo papuošta laurais. Tai buvo kaip tam tikras simbolis – dėl pastarosios deklamuotojas turėdavo teisę kreiptis į minią.

b) Pamažu giesmės tapo epais, o pasakotojai imti vadinti Rapsodais – tais, kurie sujungia giesmes. Aoidai improvizuodavo, o Rapsodai tik atlikdavo veikalą. Kai kurie iš jų tapo poetais. Rapsodiniu būdu buvo sukurta „Iliada” ir „Odisėja”. Senovės žmonės manė, kad šiuos veikalus sukūrė Rapsodas Homeras.

c) Poetų laikas.

Taigi, kaip manyti iš žmonių spėjimų, patikimų duomenų apie Homerą trūko jau antikos laikais. Tada net septyni miestai skelbėsi esą Homero tėvyne. Buvo manyta, kad graikas Homeras buvo aklasis, o literatūrologai sutarė, kad Homeras yra iš tiesų egzistavęs, gyvenęs 8 a. per. Kr. Dialektologai teigia, kad Homero gimtinė yra Smirnos miestas Graikijoje. Visi neaiškumai leido susiformuoti Homero klausimui. Tai kilo dėl istorinių duomenų stygiaus. Klausimui susiformuoti turėjo įtakos kompozicijos ir siužetų prieštaravimai. Buvo kilę abejonių, ar poemos originalios. Klausimo tema – autorystės problema.

18 a.  paplito nuomonė, kad „Iliada” ir „Odisėja” yra gilioje senovėje liaudies sukurta poezija. Vokietijos mokslininkas Volfas 1795 m. parašė ir išleido studiją „Homero įvadas”, kuriame moksliškai suformulavo Homero problemą. Veikale teigė, kad Homero epai yra įvairių giesmių, sukurtų skirtingu laiku, rinkinys, tad šios giesmės yra daugelio autorių kūrybos vaisius, iš kurių Homeras yra pats garsiausias.

Be viso to, mokslininkas teigė, kad “Iliada” pasakoja apie dešimtųjų karo metų įvykius, tačiau logiškai visi karai turėjo vykti anksčiau. Ši hipotezė skatino diskusijas ir suformavo dvi hipotezes:

a)    Analitinė hipotezė teigė, kad abu veikalai yra savarankiškų kūrinių visuma. Šios hipotezės atstovas pats Volfas.

b)    Antroji – unitarinė hipotezė, kuri yra priešinga pirmajai.

Kultūrologai yra linkę pritarti antrajai hipotezei. Jie taip pat vieningai sutaria, kad „Iliada” yra ankstesnis kūrinys, kurio sukūrimo laikas yra VIII a. pr. Kr.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

„Iliados” ir „Odisėjos” stiliaus ypatumai
„Iliados” ir „Odisėjos” kompozicija
Po Homerinis epas