Atsakomybė už savus Bitės Vilimaitės apsakyme „Baidyklė“ – 5 klasės literatūros pamoka

DETALUS PLANAS

PAMOKOS METRIKA

Tema. Atsakomybė už savus B. Vilimaitės apsakyme Baidyklė.

Tikslai:

1. Gebėti suformuluoti temą.
2. Mokėti įvardyti pagrindinius ir antraeilius veikėjus.
3. Gebėti išsamiai atsakyti į klausimus.
4. Mokėti savais žodžiais paaiškinti, ką reiškia humoras.

Pamokos tipas ir forma. Mišri (pokalbis).

Metodai ir būdai: minčių lietus, euristinis pokalbis.

Kabineto paruošimas.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1.    Abraitytė L. Skaitiniai 5 klasei. – K., 1999. D. 1.

Literatūra:

1. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. – V., 1995.
2. Interaktyviojo mokymosi strategija. – V., 2004.
3. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. V., 2001.

PAMOKOS EIGA

Pamokos struktūra, metodai, laikas Mokytojo veikla Mokinio veikla
I. Įvadiniai darbai (5 min.) Mokytoja pristato temą – Atsakomybė už savo poelgius B. Vilimaitės Baidyklėje
II. Pirminis kūrinio skaitymas (5 min.) Mokytoja skaito novelę.Mokytoja klausia mokinių, koks kilo pirmas įspūdis, perskaičius apsakymą. Mokiniai klausosi.
III. Pirminis kūrinio suvokimas (20 min.) Ar patiko, ar nepatiko? Kodėl? Galimi mokinių atsakymai: patiko, nes buvo įdomu stebėti, kaip Simukas visas išdaigų pasekmes suverčia Baidyklei, bet vėliau savo kaltę pripažįsta; nepatiko, nes Simukas yra blogas vaikas. Jis melavo ir tėčiui, ir mamai, ir seneliui.
Minčių lietus (5 min.) Kodėl taip smagu skaityti šį apsakymą?
Posakis: melo kojos trumpos.
Smagu skaityti šį apsakymą, nes mes sekame visas Simuko išdaigas, žinome, jog tėvai supranta, kad nusikalto ne baidyklė, o Simas, tačiau jam nieko nesako ir laukia, kol pats prisipažins.
euristinis pokalbis (15 min.) 1) apie ką šis tekstas (tema)? 1) šis tekstas yra apie berniuko Simuko išdaigos ir negebėjimą prisiimti atsakomybės.
2) kas yra šio padavimo pagrindinis veikėjas? kodėl? 2) šio padavimo pagrindinis veikėjas yra Baidyklė, nes visas veiksmas sukasi aplink ją. Tą rodo net ir apsakymo pavadinimas, parašytas iš didžiosios raidės.
3) kokie dar veikėjai yra šiame apsakyme? 3) šiame apsakyme dar veikia tėtis, mama, senelė, Simukas.
4) kuris iš jūsų išardytų keturių veikėjų yra svarbiausias? kodėl? 4) svarbiausias yra Simukas, nes Simas padaro daug išdaigų, dėl kurių liekas kalta Baidyklė.
5) kaip tokie veikėjai vadinami? kodėl? 5) antraeiliais, nes jie tik padeda, kad veiksmas vyktų, tačiau viską daro ne jie, o pagrindinis veikėjas. Aplink jį sukasi visas veiksmas.
6) apibūdinkite Baidyklę. Galite pacituoti. 6) „Ji buvo aprengta tėčio švarku, senelės margadryžiu sijonu, o ant šiaudinės galvos turėjo užmaukšlintą Simo kepurę.”
7) kokios buvo Baidyklės funkcijos ir kada, t. y. kokia jos buvo pareiga? 7) ji turėjo dienų dienas vasarą saugoti vyšnių sodą ir baidyti nuo žvirblių, kad nenulestų.
8) o kaip ji tai darydavo? Pacituokite. 8) „Kai žvirbliai visai suįžūlėję tūpdavo į vyšnias, Baidyklė imdavo mojuoti rankomis, padarytomis iš senų vantų.”
9) dabar grįžkime prie Simo išdaigų. Kokias savo šunybes Simas nuolatos primesdavo Baidyklei? Papasakokite. 9) jis netyčia išvertė kibirą, pametė tėčio plaktuką, į tvenkinį įstūmė tiltelį, sutraukė džiaustymo virves, įmetė į šulinį kibirą, sudaužė puodynę, nusuko senelės lovos bumbulą.
10) ar gerai pasielgė Simas? kodėl? Priminkite, ar jūs kada nors taip elgėtės. Papasakokite. 10) jis pasielgė labai negražiai, nes, visų pirma, neprisipažino ir, antra, melavo savo artimiausiems žmonėms.
11) kaip tas šunybes vertindavo mama, tėtis, senelė? 11) jie suprato, kad Simas meluoja, bet jo nebarė, laukė, kol pats prisipažins.
12) ką namiškiai kartą ėmė ir nutarė? kodėl? 12) jie nusprendė gražiai pamokyti Simą, nes darė vis daugiau ir daugiau šunybių, o prisipažinti taip ir nemanė. Namiškiai pasakė, kad Baidyklę laikas nuversti, jau ruduo ir jos nebereikia. Tačiau senelė pasakė, kad Baidyklės kišenėje gyvena pelių šeimyna. Jei Baidyklė bus nuversta, pelės liks be namų.
13) Tad kodėl Simukas prisipažino visas šunybes padaręs pats? 13) Simukas prisipažino, nes jam pagailo pelių šeimynos.
14) ką reiškia tėčio žodžiai: „Sveikinu”? 14) jis pagyrė Simuką, kad sukaupė visą drąsą ir sugebėjo prisiimti atsakomybę už savo negražius poelgius.
15) kaip apibūdintumėte namiškių santykius? 15) namiškių santykiai be galo šilti. Jie vienas kitą labai myli ir gerbia. Pats Simukas buvo neišbartas, o pagirtas, vadinasi, svarbiausia ne barti, o padėti suprasti, kad blogai elgiesi.
IV. Apibendrinimas (10 min.) 1) įsivaizduokite, jog jūs esate tėtis, mama ar senelė. Kaip pasielgtumėte, būdami jų vietoje? 1) mokiniai atsako įvairiai: vieni nubaustų Simuką, net jei jis ir neprisipažintų, kiti pasielgtų taip pat, kaip namiškiai, treti pasikalbėtų, ketvirti bartų ir t. t.

__________________________

Daugiau skaitykite:

Šatrijos Ragana – “Vyšnios”. Literatūros pamoka 5 klasėje
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 2)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 1)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.1)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.2)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.3)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.4)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.5)

Straipsnio autorė Moksliukė.

Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.8)

7. Vienu sakiniu suformuluokite pagrindinę novelės mintį. (5 taškai)

Tai pakankamai sudėtingas klausimas, tad ir taškų skiriama daug. Pagal „Bendrąsias programas ir išsilavinimo standartus“ jau aštuntokai geba nusakyti „pasakojimo situaciją, apibūdina veikėjus, veiksmus, laiką, erdvę, pasakotojo poziciją“ (1) ir net pagrindinę mintį, tad akivaizdu, kad dešimtokai tą turi daryti be jokio vargo, ir kad jiems tai nėra naujas dalykas analizuojant kūrinį. Iš tiesų, rezultatų ir esama panašių:

pagrindine-mintis

Matyti, kad dešimtokai, išanalizavę tradicinės literatūros kūrinį, pagrindinę mintį nustatė labai tiksliai (daugiau ¾ atsakinėjusių) ir dauguma, ir tik keletas mokinių darė vieną kitą paklaidą, nukrypdami šiek tiek ne į tą pusę. Blogiau pagrindę mintį formulavo moderniosios literatūros tekste. Akivaizdu, kad niekas visiškai tiksliai į šį klausimą  neatsakė, o ¼ atsakymų iš viso buvo neteisingi, t.y., mokiniai nesuvokė nei pagrindinės novelės problemos, nei pagrindinės minties.

Galima daryti išvadas, kad visgi, nors ir esama paradoksalių rezultatų, kada dešimtokai prasčiau atsakinėjo į J. Biliūno novelės klausimus, tačiau dauguma atsakymų rodo ir tai, kad dešimtokams sudėtingesnis buvęs antrasis tekstas B. Vilimaitės „Pusryčiai ant žolės“.

Darbe lieka plačiau neaptarti likusieji trys testų klausimai, nes jie yra saviti ir individualūs pagal kiekvieną novelę, tačiau pagal atsakymus į juos yra sudarytos taškų diagramos, kurios rodo tam tikras tendencijas ir sunkumus analizuojant modernios literatūros tekstus. (Diagramos pridedamos. )

priedas

________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 1)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 2)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.1)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.2)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.3)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.4)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.5)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.6)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.7)

Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.7)

7. Pasakotojo kalboje yra nemažai daugtaškių. Paaiškinkite, kaip toks kalbėjimo būdas charakterizuoja patį pasakotoją? (3 taškai)

Tiek tradicinėje literatūroje, tiek modernioje dvitaškių reikšmės nedaug kuo skiriasi, tačiau labai svarbu tiksliai nusakyti jų esmę ir vaidmenį konkrečiame tekste, taip pat ir autoriaus intencijas, siekius, kas daugtaškiais norima išsakyti ar nutylėti.

Atlikto tyrimo rezultatai parodė, jog mokiniai pakankamai vidutiniškai tradiciniame ir daug mažiau nei vidutiniškai modernios literatūros tekste geba tiksliai įvardyti daugtaškių paskirtį. Negalima teigti, kad jie visiškai to negeba daryti, tačiau abiejuose testuose esama atsakymų, kurie rodo mokinių nesuvokimą ar bent nemokėjimą įvardyti daugtaškių funkciją konkrečiame tekste. Abiejuose testuose galima minėti atskirus atvejus, kurie pakankamai stebina, žinant, kad tekstą analizavo dešimtokas. Pavyzdžiui pirmojo J. Biliūno teksto keli atsakymai: „Tai, jog jos (mintys) nėra konkrečios.“, „<…> daug mąsto.“, „<…> susimąsto, žino, kad blogai darė.“. Iš antrojo B. Vilimaitės testo galima taip pat paminėti keletą stebinančių atsakymų: „<…> pasakotojas nėra konkretus.“, „<…>neaišku, kaip toliau rutuliosis įvykiai.“, „Pasakotojas <…> užsisvajoja.“, „Pasakotojas jautrus žmogus.“, „<…> parodo, kad jis (pasakotojas) neapsisprendžia.“.

Dešimtokų atsakymus iliustruoja ir diagramos:

daugtaskiu-reiksme

________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 1)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 2)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.1)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.2)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.3)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.4)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.5)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.6)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.8)

Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.5)

5. Kas yra novelės pasakotojas? Apibūdinkite jį. (2 taškai).

Tai vienas iš bendrų klausimų abiejuose testuose, kurį taip pat sudaro glaudžiai viena su kita susijusios dvi dalys. Skirtumas tik tas, kad pirmame teste prie šio klausimo skiriamas dar vienas klausimas: „Ko pasakotojas siekia pasakodamas šią istoriją. (2 taškai)“ ir papildomi 2 taškai.

Pirmiausia derėtų minėti, kokie dešimtokų pasiekimai ir išsilavinimo standartai turi būti jau pasiekti tokio amžiaus mokinių, t.y., kokie yra nurodyti „Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose“: tokio amžiaus mokiniai jau turi gebėti apibūdinti „literatūros kūrinio pasakotoją“ (1), nes tą jau geba ir aštuntokai, be to, turi mokėti aptarti „svarbiausius grožinio kūrinio pavaizduoto pasaulio aspektus, pasakotojo poziciją“ (2). Aptarti pasakotojo poziciją ir siekius reikalaujama ir viename iš tekstų (J. Biliūnas „Kliudžiau“).

Turint galvoje, kad jau aštuntokas turi gebėti aptarti pasakotoją ir skirti jį nuo autoriaus netapatindamas su veikėju, kai kurie dešimtokai vis dar rašo, kad pasakotojas yra antros klasės mokinys, berniukas, norėjęs būti medžiotojas.

Taigi, mokiniai ne tik daro logikos klaidų – nes jei berniukas norėjęs, tai dabar jis jau ne berniukas, ir be to, jau nebe mokinys. Dar vienas pastebėjimas – daugelis mokinių, paklausti apie patį pasakotoją, šią dalį praleidžia ir atsakinėja, koks jis. Galima manyti, kad jiems yra sudėtinga nustatyti, iš kieno pozicijos pasakojama istorija. Be to, net ir kalbėdami apie patį pasakotoją, koks jis yra, dažniausiai taip pat nelabai suvokia, iš kieno pozicijos yra pasakojama, todėl blogai nusako jo bruožus: „Jis dar jaunas, nepatyręs, per daug pasitikintis savimi, daug nemąstantis drąsuolis.“ / iš antrojo testo: „Jam patinka mokytoja, jis į ją žiūri labai teigiamai.“ Atsakymų kokybę rodo ir abiejų testų rezultatai, suvesti į diagramas:

pasakotojasTiek tradiciniame tekste, tiek modernios literatūros, mokiniai nesugeba nustatyti pasakotojo ir tuo labiau, nemoka jo apibūdinti. Vietoj to, kad apibūdindami įvardytų, kelintu asmeniu yra kalbama ir ką tai suteikia pasakojimui, daugelis daro klaidą, ir turėdami galvoja pasakotoją kaip žmogų, apibūdina jo savybes, požiūrį į vieną ar kitą veikėją.

pasakotojo-siekiai

Kiek geresnius rezultatus galima atskleisti diagramoje „Pasakotojo siekiai“, kuriuos teko įvardyti J. Biliūno novelėje „Kliudžiau“. Mokiniai kur kas geriau suprato, kodėl autorius pasirinko pasakoti būtent tokią istoriją, ir kad ja siekia ne tik pamokyti skaitytoją, bet kartu ir išsisako, išsipasakoja siekdamas palengvinti kaltės naštą. Žinoma, diagramoje matyti, kad esama pakankamai daug dešimtokų, kurie iš dviejų galimų taškų surinko vos 0,5. Tai pakankamai prasti rezultatai, kurie atspindi tokius atsakymus, kaip: „Kad kiti žmonės nedarytų tokios klaidos.“, „sugraudinti skaitytoją“ arba „Pasakotojas siekia pamokyti ir parodyti, kad negalima nė į vieną gyvą padarėlį šauti.“. Galima pastebėti, kad atsakymai nelabai atitinka dešimtokų lygį – sakiniai labai primityvūs, įžvalgos taip pat, kartais nėra logikos, painiojamos literatūros sąvokos.

________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 1)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 2)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.1)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.2)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.3)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.4)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.6)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.7)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.8)

Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.3)

3. Kokia seka novelėje išdėstyti įvykiai? (3 taškai)

Mokinių literatūros srityje žinių ir įgūdžių stygių atskleidžia ir šis klausimas. Regis visai nesudėtinga būtų atsakyti į šį klausimą – tiek viename tiek antrame tekste įvykiai išdėstyti nuosekliai – pagal kompoziciją, tik B. Vilimaitės „Pusryčiai ant žolės“ yra nuoseklu ir laiko atžvilgiu, o J. Biliūno „ Kliudžiau“ praeitis pinasi dabartimi. Dešimtokai dėl literatūrinių žinių ir įgūdžių stokos dažnu atveju įvykių seka įvardijo pačiais įvykiais, kas yra netikslinga, pvz.: „Pirmiausia susipažinimas su katyte, antras įvykis – medžiotojo žaidimas, galiausiai  – liūdnai pasibaigęs žaidimas.“ Žinoma, tokiuose atsakymuose galima rasti ir daugiau klaidų (logikos ir leksikos), tačiau net ir į jas nekreipiant dėmesio, o žiūrint į tai, ko reikalauja tik pats klausimas, aiškiai matyti žemas literatūrinis dešimtokų lygis. Galima lyginti abiejų testų atsakymų rezultatus, kurie suvesti į diagramą:

ivykiu-destymo-seka

Dešimtoje klasėje, pagal išsilavinimo standartus, mokiniai jau geba aptarti „kūrinio kompozicijos savitumą“ 1) , tas būdinga ir žemesniojo koncentro klasei – aštuntai.

_________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 1)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Testas nr. 2)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.1)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.2)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.4)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.5)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.6)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.7)
Modernios prozos skaitymas pagrindinėje mokykloje (Tyrimas, nr.8)