Graikų poetas Hesiodas

Hesiodas – tai pirmasis Graikijos ir visos Europos poetas, gyvenęs 700 metais pr. Kr. Jo tėvas buvo kilęs iš mažosios Azijos, tačiau gyvenęs Bojotijoje. Šeima vertėsi žemdirbyste, piemenavo. Hesiodas nebuvo vienišas, turėjo brolį Persą. Mirus tėvams Persas gudrumu užvaldė visą turtą, nors vėliau tinginiaudamas viską ir prarado, liko elgeta, o Hesiodas vertėsi menu, t.y. kūryba. Jis buvo žinomas kaip dainius Rapsodas. Pagrindiniai jo kūriniai – „Darbai ir dienos“ ir „Teogonija“ (teos – dievas, gonija – kilmė, o veikalas buvo parašytas apie dievų kilmę).

„Teogonija“ – genealoginės krypties epas, kuris pasaulį aiškina dievų buvimu. Pradžioje yra pasakojama apie pašaukimą, Hesiodasmūzas ir pereinama prie aiškinimo, kaip iš chaoso buvo sukurtas pasaulis, taip pat kalba apie dievus ir tris jų kartas. Hesiodas akcentuoja, kad jauniausioji karta yra pranašiausia.

„Darbai ir dienos“ didaktinio epo pavyzdys. Jis sudaryti iš 800 eilučių – tai pakankamai trumpas epas. Šis epas buvo parašytas po to, kai Hesiodo brolis pasisavino visus turtus. Taigi šis epas moko žmones, kaip reikia dirbti žemės ūkio darbus, nurodoma, kas yra doras gyvenimas. Epas nėra nuoseklus, esama mitologijos užuominų, ir tai jau rodo poezijos užuomazgas. Kūrinyje yra įterptas mitas apie Pandoros skrynią. Hesiodas kalba, kad dabartinis jo amžius yra geležies – liūdnas ir niūrus, o anksčiau yra buvęs aukso amžius. Jo epe įdomu tai, kad kalbėdamas apie amžius jis įveda žmonijos amžių. Hesiodo pasakotojas viską vertina, taigi, yra subjektyvus.

Dar galima minėti ir kitus Hesiodo veikalus, kurie jam priskiriami: „Heraklio skydas“ ir „Moterų katalogas“.

Hesiodas kaip ir Homeras rašė hegzametru.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Graikų lyrikas Alkajas
Chorinė lyrika
Senovės graikų lyrikos poetė Sapfo
Klasikinis graikų literatūros periodas
Po Homerinis epas

Chaoso laikas arba kaip atsirado Olimpo dievai

Chaosas – tai pirmapradė tuščia erdvė, pasaulio betvarkė, iš kurios Eroto dėka gimė pirmosios būtybės: Uranas – dangus ir Gaja – žemė. Jie tapo sutuoktiniai. Šioje santuokoje gimė vienaakiai milžinai – kiklopai. Uranas juos nubloškė į Tartarą (požemio karalystę). Ten gimė titanai: pats jauniausias – Kronas (laikas).

Jis nužudė savo tėvą ir įgavo viso pasaulio valdžią. Kaip tik tuo metu iš Urano kraujo gimė Erinėjos – kraujo keršto deivės: Alechto, Megaira ir Tisifonė. Erinėjos gyveno pažemyje ir baudė žmones už įvykdytas neteisybes. Nužudyto Krono kūną Uranas įmetė į jūrą. Urano kraujui susilietus su jūros puta gimė deivė Afroditė (pagal kitą versiją ji yra Dzeuso dukra). Uranui atsiskyrus nuo Gajos visi titanai (Kronas, Mnemosinė – atsakinga už atmintį, Temidė – atsakinga  už teisingumą, Rėja, Okeanas) iš požemio sugrįžo į žemę. Pirmieji žemės gyventojai ir buvo titanai. Kronas vedė seserį Rėją ir elgėsi su ja kaip jos tėvas, t.y. visus savo vaikus prarydavo, nes jam buvo išpranašauta, kad vienas jo sūnus atims iš jo valdžią.

OkeanasVieną kartą Rėja vietoj sūnaus Dzeuso davė praryti akmenį, o vaikas buvo paslėptas Kretos saloje. Dzeusas buvo užaugintas nimfų, o maitintas ožkos Amaltėjos pienu. Užaugęs jis privertė Kroną atryti visus savo vaikus – Poseidoną, Hadą, Herą, Demetrą ir Hestiją. Po šio įvykio prasidėjo dievų ir titanų kova. Dzeusui mūšyje padėjo kiklopai ir jis nugalėjo titanus, kuriuos nubloškė į Tartarą. Dėl tokio susidorojimo su Kronu, jo žmona ir sesuo Rėja iš pykčio susituokė su Tartaru, pagimdė šimtagalvę pabaisą Tifoną, tačiau Dzeusas susidorojo ir su juo. Po šios kovos Dzeusas su broliais pasidalino valdžią: jis pats valdė visą pasaulį – dangų, žemę, bet jam nepavaldus liko likimas. Likimą nuo to laiko valdo Moiros – likimo deivės, vaizduojamos kaip trys mergelės: Kloto verpia gyvenimo siūlą, Chesė jį laiko, o Atropė, kitaip dar nepermaldaujamoji, atėjus laikui jį nukerpa.

Graikų dievai gyveno erdvėje tarp dangaus ir žemės, o rinkdavosi ant Olimpo kalno. Pagal šią vietą jie vadinami Olimpo arba Olimpiniais dievais. Visų Olimpinių dievų visuma vadinama Panteonu. Jam priklauso 12 dievų: Dzeusas, Hera, Poseidonas, Demetra, Hestija, Arėjas, Hefaistas, Apolonas, Artemidė, Atėnė, Afroditė ir Hermis.

Dešimt nuolatinių Olimpo dievų:

Šie dievai Olimpe būdavo retai:

Olimpui nepriklausantys dievai:

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Mitologijos sąvoka
Erotas
Dzeusas
Hera
Poseidonas
Demetra
Hestija
Arėjas
Hefaistas
Apolonas
Artemidė
Atėnė
Afroditė
Hermis
Dionizas – Bachas
Hadas

Mitologijos sąvoka

Mitologija yra laikoma liaudies pasakojimų apie dievus ir Gaja arba Žemėherojus visuma. Šie mitai, skirtingai nuo pasakų, buvo vertinami kaip tikrai kadaise nutikę dalykai.

Mitologija glaudžiai susijusi su religija. Mitas ir ritualas – pagrindinis religijos aspektas. Pirmieji graikų filosofai kūrė mitus apie pasaulio atsiradimą (tai dar vadinama kosmogonijos teorija). Visa, ką jie vadino erdve, judėjimu ir materija, mitologijoje įkūnijo chaosas (graikiškai „chaos” reiškia tuštumą), kuriame įsikūrė Erotas (eros – meilė), materija Gaja (t.y. žemė).

__________________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Erotas
Chaoso laikas arba kaip atsirado Olimpo dievai
Dzeusas
Hera
Poseidonas
Demetra
Hestija
Arėjas
Hefaistas
Apolonas
Artemidė
Atėnė
Afroditė
Hermis
Dionizas – Bachas
Hadas