daiktavardis | Lietuvių kalba ir literatūra

Vientisinio sakinio analizė

Galima grafinė sakinio analizė (linijinė arba hierarchinė) arba išsamioji sakinio analizė (žodžiu arba raštu).

Linijinė analizė – tai sakinio dalių atitinkamas pabraukimas:

PASTABA. Virš aplinkybių raidinėmis santrumpomis yra nurodoma aplinkybės rūšis ir porūšis.

Be sakinio dalių sakinyje gali būti ir ne sakinio dalių. Ne gramatinėmis sakinio dalimis būna įterpiniai, įspraudai ir kreipiniai. Sakinyje ne gramatinės sakinio dalys taip pat turi atitinkamą žymėjimą (gulsčias laužtinis skliaustas):
Hierarchinėje analizėje kaip ryšių schemos sakinių ryšiai išdėstomi erdvėje. Čia sakinių dalys žymimos tam tikromis geometrinėmis figūromis:
PASTABA. Žodžiai, einantys tam tikromis sakinio dalimis, yra įrašomi į tas figūras.
Sakinio dalys siejamos ryšių linijomis:APIBENDRINAMOJI SAKINIO DALIŲ SCHEMA

I range yra veiksnys ir tarinys. Veiksniui gali priklausyti tik pažyminys. Daugiau sakinio dalių priklauso tariniui. Papildinys negali eiti prie veiksnio. Aplinkybės eina prie tarinio. Kai kada tariniui gali priklausyti pažyminys (kai tarinys sudurtinis, o jo vardinė dalis yra daiktavardis).

Trečiame ir žemesniuose ranguose gali būti tik pažyminiai. Jie gali priklausyti įvairioms sakinio dalims, kurios išreikštos daiktavardžiu. Dėl šios priežasties įsivedamas terminas pažymimasis žodis. Tai abstraktus terminas. Pažyminys gali priklausyti kitam pažyminiui:

Hierarchinę sakinio dalių schemą „kiek sujaukia“ tarininis pažyminys:
Rangus „sujaukia“ toks pažymininis tarinys, kuris priklauso tariniui ir papildiniui.
Pozicija – yra svarbus sakinio dalių požymis, nes ją lemia tikrasis sintaksinis dalykas – ryšiai. Negana to, pagal poziciją galima apibrėžti kiekvieną sakinio dalį:

PAPILDINYS – yra antrojo rango arba antrininkė sakinio dalis, tiesiogiai priklausanti tariniui, jeigu jis išreikštas daiktavardžiu, gali turėti pažyminį ar pažyminių.

VEIKSNYS – yra pirmojo rango arba pagrindinė sakinio dalis, dvipusės sąsajos ryšiu susijusi su tariniu. Veiksnys gali turėti pažyminį ar pažyminių.

TARINYS – yra pirmojo rango arba pagrindinė sakinio dalis, dvipusės sąsajos ryšiu susietas su veiksniu. Jis gali turėti papildinį, aplinkybę, o jei jame yra daiktavardis, tai ir pažyminį.

APLINKYBĖ – antro rango arba antrininkė sakinio dalis, tiesiogiai priklausanti tariniui. Jei ji išreikšta daiktavardžiu, gali turėti pažyminį ar pažyminių.

PAŽYMINYS – antro arba žemesnio rango antrininkė sakinio dalis, neturinti apibrėžtos pozicijos. Jis priklauso bet kuriai sakinio daliai, sakinio nariui arba sakinio dalies komponentui, kuris yra išreikštas daiktavardžiu.

Sakinio dalis galima apibūdinti ir pagal raiškos polinkius, t.y. pagal bazines raiškos priemones: veiksnio raiškos bazė – subjekto vardininkas, tarinio – veiksmažodis, papildinio – vidurinieji linksniai (kilmininkas, naudininkas, galininkas, įnagininkas), aplinkybės – nevienalytė bazė. Svarbiausia – prieveiksmis, prieveiksminių reikšmių linksniai, prielinksninės konstrukcijos. Pažyminio bazė – derinamieji žodžiai, daiktavardis / įvardžio kilmininkas.

Sakinio dalių nustatymo metodai.
Kadangi sakinio dalys yra sugramatintos loginės kategorijos, tai jos yra loginio pobūdžio. Reikia skirti morfologinį ir sintaksinį klausimą.

Kas? Ko? Kam? Ką? Kuo? – tai linksnių klausimai. Sintaksinių klausimu yra įrodomas sakinio dalių ryšys. Jį sudaro klausiamasis žodis ir žodis, su kuriuo turi tiesioginį ryšį nustatomoji sakinio dalis.

Ypatingas klausimas keliamas tariniui. Klausimai „ką veikia?“, „ką daro?“ logiškai ne visuomet tinka. Kai tariniu eina aktyvios veiklos veiksmažodis, universalus tarinio klausimas yra „kas pasakyta apie veiksnį?“.
___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Sakinio išsamios analizės schema
Sakinio išsamios analizės pavyzdys

Antonimai lietuvių kalboje

Lietuvių kalboje daugelis kalbos dalių gali turėti ir turi savo antonimus. Keletas pavyzdžių:

DAIKTAVARDŽIAI

TEZĖ – ANTITEZĖ
Teiginys, kurio tesingumas įrodinėjamas – teiginys prieš kitą tvirtinimą

ĮĖJIMAS – IŠĖJIMAS
Vieta ar durys, pro kur patenkama į vidų – Vieta ar durys, pro kur išeinama iš vidaus

DIEVAS – VELNIAS
Gėrio pradas – blogio pradas

DORYBĖ – YDA
Gera ypatybė – bloga ypatybė

RAMYBĖ – NERIMAS
Susijaudinimų, rūpesčių neteikianti būsena – susijaudinimų, rūpesčių teikianti būsena

RYTAS – VAKARAS
Dienos pradžia – dienos pabaiga

SĖKMĖ – NESĖKMĖ
Pasisekimo būvis – nepasisekimo būvis

ĖRIUKAS – VILKAS
K. bejėgiškumo įsikūnijimas – plėšrumo įsikūnijimas

JAUNUOLIS – SENELIS
Žmogus turintis nedaug metų – žmogus turintis daug metų

ŠIAURYS – PIETYS
Šiaurės vėjas – Pietų vėjas

VIDURDIENIS – VIDURNAKTIS
Vidurys dienos – vidurys nakties

ŽIEMA – VASARA
Šalčiausias metų laikas – šilčiausias metų laikas

DRĄSUOLIS – BAILYS
kas nieko nebijo – kas lengvai išsigąsta

VEIKSMAŽODŽIAI

APAKTI – PRAREGĖTI
Pasidaryti neregenčiu – pradėti matyti

BALTI – JUOSTI
Darytis pieno spalvos – darytis anglies spalvos

DEGTI – GESTI
Skleisti šviesą – mažėti šviesai

DRĮSTI – BIJOTI
Turėti drąsos – kęsti baimę

JUNGTI – SKIRTI
Telkti draugėn – trukdyti bendrauti

KILTI – SLŪGTI
Aukštėt lygiui – žemėt lygiui

MIGTI – BUSTI
Pradėt miegot – liautis miegot

NUGALĖTI – PRALAIMĖTI
Patirti sėkmę – patirti nesėkmę

PILTI – SEMTI
Lieti skystį, žerti biralus – šalint skystį

PRIDĖTI – ATIMTI
Padidinti kiekį – sumažinti kiekį

BŪDVARDŽIAI

ATDARAS – UŽDARAS
Turintis tarpą – neturintis tarpo

DORAS – NEDORAS
Kuris laikosi moralės normų – Kuris nesilaiko moralės normų

DIEVIŠKAS – VELNIŠKAS
Būdingas dieviškumas – nebūdingas dieviškumas

SAUSAS – ŽALIAS
Kuris be sulčių – kuris su sultimis

SMARKUS – LĖTAS
Kuris spartus, energingas – kuris nespartus, neenergingas

SOTUS – ALKANAS
Kuris pavalgęs, nejaučia alkio – kuris išalkęs, jaučia alkį

TYLUS – GARSUS
Vos girdimas garsas – gerai girdimas garsas

ŠVELNUS – GRIEŽTAS
Kuris nuolaidus, malonus – kuris nenuolaidus, nemalonus

TYRAS – DRUMSTAS
Be matomų priemaišų – su matomomis priemaišomis

LYGUS – RAUKŠLĖTAS
Kuris be įdubimų ar iškylų – Kuris su įdubimais ar iškylomis

PRIEVEIKSMIAI

BĖGOM – ŽINGSNIU
Nusakant judėjimą šuoliuojant – nusakant judėjimą einant

AUKŠTYN – ŽEMYN
Kurio nors laiko tarpo pradžioje – kurio nors laiko tarpo pabaigoje

AUKŠTAI – ŽEMAI
Žymint vietą, esančią viršuje – žymint vietą, esančią apačioje

BRANGIAI – PIGIAI
Žymint didelę kainą – žymint mažą kainą

GERAI – BLOGAI, NEGERAI, PIKTAI
Nusakant teigiamas ypatybes – nusakant neigiamas ypatybes

MINKŠTAI – KIETAI
Žymint nedidelį atsparumą spaudimui – žymint didelį atsparumą spaudimui

SMARKIAI – LĖTAI
Žymint spartų judėjimą – žymint nespartų judėjimą

TANKIAI – RETAI
Su mažais tarpais – su dideliais tarpais

IŠILGAI – SKERSAI
Žymint ištįsimą į ilgumą – žymint pasisukimą į šoną

GREITAI – LĖTAI, PAMAŽU
Žymint spartų judėjimą – žymint nespartų judėjimą

Tikriniai ir bendriniai daiktavardžiai – detalus lietuvių kalbos pamokos planas 5 klasei

PAMOKOS METRIKA

Tema. Tikriniai ir bendriniai daiktavardžiai.

Tikslai:
1.   Gilinti mokinių žinias apie tikrinius ir bendrinius daiktavardžius.
2.   Išmokyti rašyti tikrinius daiktavardžius.
3.   Išaiškinti tikrinių ir bendrinių daiktavardžių reikšmes ir vartojimo sferą.

Pamokos tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas, žaidimas.

Literatūra:

1. Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – V., 1997.
2. Kadžytė – Kuzavinienė L. Rašyba mokykloje. – K., 1997.

PAMOKOS SITUACIJA

Mokiniai praeitą pamoką baigė knygos skyrelį ir įtvirtino išmoktą medžiagą.

Šią pamoką susipažinsime su tikriniais ir bendriniais daiktavardžiais, jų reikšmėmis ir mokysimės juos rašyti.

Tolesnėse pamokose mokysis, kad daiktavardžiai turi gimines, yra kaitomo skaičiais ir linksniais.

PAMOKOS EIGA

I. Aiškinamoji – motyvacinė dalis.

1. Klausiu, ką mokiniai žino (prisimena) apie daiktavardį (pvz.: daiktavardis yra kalbos dalis, kuri pasako daikto vardą ir atsako į klausimą kas tai?).

2. Vienas mokinys perskaito vadovėlyje tiksliai suformuluotą daiktavardžio apibrėžimą.

3. Atidengiu lentą (žr. Priedą Nr. 1) ir klausiu, kuo skiriasi pirmojo stulpelio daiktavardžiai nuo antrajame stulpelyje parašytų daiktavardžių (mokiniai turėtų atkreipti dėmesį į jų rašybą didžiąja raide ir tai, kad jais pasakomi daiktų vardai).

4. Mokiniai sąsiuviniuose rašo, kuo skiriasi bendriniai daiktavardžiai nuo tikrinių (pvz.: bendriniai daiktavardžiai rašomi mažąja raide, o tikriniai didžiąją, nes jais reiškiami daiktų vardai…).

II. Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką ant lentos užrašau pagrindinius šios pamokos tikslus:

a) tikrinių ir bendrinių daiktavardžių reikšmės;

b) tikrinių ir bendrinių daiktavardžių rašyba.

2. Pasakau mokiniams, kad per šią pamoką turėsime išmokti taisyklingai rašyti tikrinius daiktavardžius, skirti tikrinių ir bendrinių daiktavardžių reikšmes.

III. Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Tikrinių ir bendrinių daiktavardžių reikšmės:

a) ką gali reikšti bendriniai daiktavardžiai?

b) mokiniai atsako, kad tikriniai daiktavardžiai yra žmonių vardai, pavardės, miestų, upių, šalių pavadinimai;

c) plačiau paaiškinu, kad tikriniai daiktavardžiai gali reikšti dar ir gyvūnų vardus, kalnų, knygų, laikraščių, žurnalų pavadinimus.

2. Dalinis įtvirtinimas:

a) klasėje visi sustoja ratu ir žaidžia žaidimą su kamuoliu: vienas mokinys sako tikrinį arba bendrinį daiktavardį ir meta kamuolį, o pagavęs pasako, koks tai daiktavardis ir, jei tikrinis, pasako, ką jis reiškia;

b) kiekvienas mokinys sugalvoja po 5 tikrinius daiktavardžius savo suolo draugui, o šis, sąsiuvinyje užsirašęs, nurodo kiekvieno reikšmes;

c) keli mokiniai perskaito, kaip atliko užduotį.

3. Tikrinių ir bendrinių daiktavardžių rašyba:

a) klausiu, kaip yra rašomi tikriniai ir kaip bendriniai daiktavardžiai. Mokiniai sako skirtumus;

b) raštu atlieka pirma pratimą (žr. Priedą Nr. 2), t.y. bendrinius daiktavardžius pakeičia tikriniais ir su jais sugalvoja po sakinį;

c) šeši mokiniai paskaito po vieną savo sugalvotą sakinį.

IV. Žinių įtvirtinimas.

Visą klasę suskirstau į 8 grupes ir kiekvienai grupelei duodu traukti po lapelį (žr. Priedą Nr. 3). Išsitraukę lapelius mokiniai galvoja kuo daugiau tos reikšmės tikrinių daiktavardžių. Daugiausiai tikrinių daiktavardžių sugalvojusios grupės mokiniai gauna po pliusiuką (dalinis įvertinimas, kuris bus pridėtas prie namų darbų užduoties).

V. Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1. Klausiu:

a) ką įvardija bendriniai daiktavardžiai?

b) kokias reikšmes gali turėti tikriniai daiktavardžiai?

c) kuo ypatinga tikrinių daiktavardžių rašyba?

2. Namų darbams užduodu parašyti rašinėlį „Kelionė po Lietuvą“, pavartojant tikrinius daiktavardžius.

Priedas Nr. 1

BENDRINIAI DAIKTAVARDŽIAI

TIKRINIAI DAIKTAVARDŽIAI

paukštis

akmuo

pieva

žiogai

vaikai

pasakos

knyga

snaigės

žvaigždės

Birutė

Naujieji metai

Perkūnas

Lietuva

Joninės

Marsas

Naminukas

Snaigė

Antanuko rytas

Priedas Nr. 2

Rūta, kregždutė, rainiukai, liepa, eglė, panelė.

Priedas Nr. 3

Švenčių pavadinimai

Astronominiai pavadinimai

Geografiniai pavadinimai

Knygų pavadinimai

Gyvūnų vardai

Miestų pavadinimai

Asmenų vardai ir pavardės

Upių ir ežerų pavadinimai