Švietimo sistemos kaita

Vos prasidėjus atgimimui, pagrindine to laikotarpio idėja tapo mokyklos reformavimo būtinybė. Taigi, buvo įkurta švietimo tarnyba ir švietimo reformos skyrius. Tuo metu J. Rajackas buvo vienas iš tų, kuris darė įtaką švietimo raidai – per trumpą laiką buvo atlikti konceptualūs darbai:

a.    parengta ir atspausdinta bendrojo lavinimo mokyklų koncepcija („Tarybinis mokytojas“ 1988 – 12 – 08.);

b.    mokyklų tipų koncepcijų projektai:

  • Lietuvos vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos koncepcija;
  • Lietuvos vaikų iki mokyklinio ugdymo koncepcija;
  • Lenkų bendro lavinimo mokyklų Lietuvoje pertvarkymo pagrindinės kryptys;
  • Lietuvos Specialiojo mokymo koncepcija;
  • Profesinė mokykla;
  • Mokytojų rengimo Lietuvoje mokymo koncepcija (VPU);

c.   ugdymo turinio koncepcijos:

  • Dorovinio ugdymo;
  • Estetinio ir meninio;
  • Istorijos dėstymo;
  • Ekologinio švietimo;
  • Sveikatos apsaugos ir sveikatos pagrindų kurso ir kt. koncepcijos (publikuota „Tautinė mokykla“ II d. 1990 m.);

d.    koncepcijos pataisytos, papildytos visų mokymo dalykų, išimta pasenusi, ideologizuota medžiaga. Į bendro lavinimo mokyklas grąžinta tikyba, filosofijos pradmenys, išplėstas bei atnaujintas lietuvių literatūros ir istorijos kursas, taip pat atnaujinti dailės, muzikos ir visi kiti humanitariniai dalykai. Rusų kalba prarado prioritetinį lygį.

  • Parengtos naujos pradžios mokyklų programos;
  • iki mokyklinio ugdymo programa;
  • lietuvių kalbos ir literatūros programa;

1994 metais Pedagogikos institute parengtos bendrosios lavinimo mokyklų bendrosios programos, 1997 m. leidinys tapo programa, o 2003 m. bendrosios programos buvo perredaguotos ir perleistos dar kartą.

  • Rašomi ir leidžiami nauji vadovėliai;
  • buvo reorganizuotos visos švietimo struktūros ir spauda;
  • parengti dokumentai, suteikiantys juridinį pagrindą vykdyti reformą. (LR Konstitucijos 40 – 41 straipsnis reglamentuoja švietimo sistemą). Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymas priimtas 1991 birželio 25 dieną.

Lietuvos Respublikos KonstitucijaBuvo priimti Lietuvos vidurinių mokyklų nuostatai, vadovėlių rengimo ir leidimo  nuostatai, gimnazijų vardo teikimo nuostatai Lietuvos švietimo koncepcija 1992 m. Vėliau jas keitė kitos nuostatos. 2003 – 2012 m. įteisinta nauja mokyklos struktūra:

2003 – 2012 m.  –> 4+6+2 = 12 metų – tai pirma, antra ir trečia pakopos.
Anksčiau buvo –> 4+5+3 = 12 metų – tai irgi atitiko pirmą, antrą ir trečią pakopas.

Lietuvos Respublikos Konstitucija numato, kad mokslas privalomas iki 16 metų.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Švietimo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Mokyklos veiklą reglamentuojantys dokumentai
Specialiojo ugdymo įstatymas – mokyklos veiklą reglamentuojantis dokumentas
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (I dalis)
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (II dalis)
Mokyklos koncepcija, mokyklos nuostatai, ugdymo planas
Specialiųjų ugdymo poreikių samprata
Specialiųjų ugdymo poreikių reikšmė

Literatūros ir dailės sąsajos

daile-menass-kurinysLiteratūra turi sąlyčio taškų ir su daile. Jos abi kuria meninius vaizdus. Literatūra, pasitelkdama kalbą, kuria vaizdus, kurie meniniais vaizdiniais tarsi atsikuria žmogaus sąmonėje. Literatūros kuriamas vaizdas yra vienkartinis, tuo tarpu sąmonėje atsirandantys vaizdiniai yra beribiai, nes kiek skaitytojų, tiek ir vaizdinių, tačiau literatūros vaizdas savo tapybiškumu panašus į dailės kuriamą vaizdą. Tačiau iš esmės literatūros vaizdo ir dailės vaizdo prigimtis yra skirtinga.

Visų pirma skiriasi šių meno šakų medžiaginis pamatas. Tapyba – erdvės menas, o literatūra – laiko menas, kadangi jis susietas su ištarimo trukme. Abi meno šakos yra pagrįstos skirtingais vaizdavimo principais. Tapyba – regimojo pasaulio išraiška, literatūra – tai detalizuojantis menas, kur vaizduojami ne visi bruožai, o tik patys svarbiausi. Literatūra nesiekia atkurti skaitytojo vaizduotėje kuo išsamesnio vaizdinio. Literatūrai svarbu tik pakreipti skaitytojo sąmonę norima linkme. Rašytojas savotiškai ja manipuliuoja. Tapybinis vaizdas negali pasiekti tokio išsamumo, kaip literatūra, kur rašytojas gali kilnotis laike, erdvėje… Tapyba – sustabdytas vaizdinys.

TAIGI:

• Grožinė literatūra yra kultūros reiškinys, o ne natūros dalis.

• Žodinis menas gali atlikti kelias funkcijas, kurių pagrindinė – estetinė. Tik esant estetinei funkcijai galimos ir visos kitos.

Estetiniai išgyvenimai grožinėje literatūroje pasireiškia šiais bruožais: jutimo specifika, emocine būkle, nevartotojiška paskirtimi.

• Žodinis menas turi sąlyčio taškų su daile ir muzika. Kaip muzika, taip ir kalba yra laikinis menas, turintis garsinį raiškos pavidalą. Kaip dailė, taip ir literatūra kuria meninių vaizdų pasaulį.

• Savo prigimtimi ir menine paskirtimi literatūra, dailė ir muzika yra skirtingos. Muzika ir kalba skiriasi kuriamų vaizdų konkretumu, apibrėžtumu ir sudėtingumu. Literatūra ir dailė skiriasi savo prigimtimi: dailė – erdvės menas, literatūra – laiko menas. Skirtingi ir vaizdavimo principai: dailės vaizdiniai kuriami kaip išsamus sustabdytas įspūdis, o literatūros vaizdas kaip glaustas žmogaus būties aprašymas.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Literatūra – žodžio menas. Panašumai ir skirtybės su kitais menais. (I dalis)
Literatūra – žodžio menas. Panašumai ir skirtybės su kitais menais. (II dalis)
Literatūros mokslas, objektas ir šakos
Estetinis santykis įvairiose meno srityse
Literatūros kritika: funkcijų paradoksas, literatūros teorijos ir literatūros kritikos santykis.
Literatūros kritika: jos prigimtis, bruožai, objektas, funkcijos / uždaviniai.