dienrastis | Lietuvių kalba ir literatūra

Literatūrinė kūryba dienraštyje „Ateitis” (1943 metų pirmasis pusmetis) (5 dalis)

STRAIPSNIAI

Greta literatūros kūrinių dienraštyje pasirodydavo ir straipsnių kultūros klausimais: apie teatro premjeras („Žiogas ir skruzdės“ – apie tai eilėraštį surimavo Stella, „Kauno Didysis Teatras naujų darbų angoje“, „Vilniaus meno naujovės“, „Filma „Paslaptingas Tibetas““), kultūrinį lietuvių tautos gyvenimą („Miesčionis sukultūrėjo“, „Šiauliuose ruošiama didžiulė dainų šventė“, „Vilniaus teatras ruošiasi statyti „Sudriskusį apsiaustą““, „Dr. V. Kudirkos vardo bibliotekai – skaityklai 18 metų“, „Literatūrinis poezijos skaitymas“, „Daugiau kultūrinio judrumo“, „Rašytojų išniekinimas Sovietuose“), amatus („Mūrinė statyba pas senovės lietuvius“, „Plečiama linininkystė“, „Lietuvių liaudies molio dirbiniai“), menus („Slaptoji liaudies kūryba“, „Lietuvių grafika ir tapyba“, „Alytuj atidaryta „1000 paveikslų paroda““, „W. A. Mocarto kūrinių koncertas“, „Julės Rajauskienės fortepijono vakaras“), viena kita knygos recenzija („Vaižganto Gondingos žemės artojas“, „Nauja Vyt. Nemunėlio knyga: „Gintaro kregždutė“), rašytojų ir kultūros veikėjų mirties metinių minėjimai („Nupūskime dulkes nuo knygų“, „Kovotojas dėl lietuviškos knygos“, „Mirė muzikas Vincas Nacevičius“, „Pragiedrulių“ džiaugsmas“, „Gimtosios kalbos mylėtojas“, „Matomas ir nematomas Binkis“, „Ieškojau laimės kitiems“ – 10 metų be Vaižganto, „Dulkės ir žvaigždės (J. Baltrušaičio gyvenimo ir kūrybos kelias“), kalbos mokslo darbai („Moterų vardai lietuvių dainose“, „Daina bolševikiniais metais“, „Mūsų rašyba“) ir kt.

Šalia aktualių menui klausimų spausdinami visiškai, atrodytų, nereikšmingi visuomenines temas gvildenantys tekstai. Įdomesni iš jų: „Kaip bolševikai griovė Lietuvos archyvus“, „Pasaulis po vienu stogu“, „Geresnis ūkininkų paruošimas ateičiai“, „Išvarytas gilus baras“.

Straipsnius, susijusius su literatūra ir apskritai su kultūra, „Ateityje“ spausdino Kl. Vidaujis (neiššifruotas), J. Žlabys, St. Būdavas, P. Raustys, A. Griškėnas, A. Vilainis, dr. I. Matusas, M. Mozūraitis, Stp. Vykintas, K. Arėnas ir kiti. „Ateityje“ gana plačiai žvelgiama į pasaulį ir juo domimasi. Štai sausio mėnesį skelbiami straipsniai „Kalevi peoeg: estų atgimimo epas“, „1942 metais Goncourtų premiją laimėjo Marcas Bernardas“, „Italų literatūriniai leidiniai“, Latvių literatūrinė paroda“, „Kaip latviai paskyrė literatūrinę premiją“, „Latvių literatūrininkai apie Heinrichą Medeni‘ą“, „Germanų kardų šokis“, „Goethe ir generolai“. Kaip matyti vien iš antraščių, labiausiai domėtasi latviais, artimiausiais kaimynais, na ir italais bei germaniškomis šalimis, tačiau kiek mažiau. Mėginta sudaryti įspūdį, kad intensyviai domimasi ir okupantais: „Vokiečių plastika“ – įspūdžiai iš kelionės ir „Vokiečių tautinė giesmė – Nibelungai“.

Iš viso to, kas publikuojama laikraštyje, matyti, kad kultūrinis gyvenimas buvo gana aktyvus, tik savaip ideologizuotas. Žmonės, nukentėję nuo pirmųjų okupantų, šiuo atveju sovietų, vokietmečiu, būdami nelaisvi, drabstė purvais pirmuosius, išliedami skaudžią patirtį, apmaudą, širdgėlą. Tampa visiškai paaiškinama, kodėl vokiečių okupacijos metais „Ateityje“ daugelis kūrinių yra su antisovietine potekste.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Literatūrinė kūryba dienraštyje “Ateitis” (1943 metų pirmasis pusmetis) (1 dalis)
Literatūrinė kūryba dienraštyje “Ateitis” (1943 metų pirmasis pusmetis) (2 dalis)
Literatūrinė kūryba dienraštyje “Ateitis” (1943 metų pirmasis pusmetis) (3 dalis)
Literatūrinė kūryba dienraštyje “Ateitis” (1943 metų pirmasis pusmetis) (4 dalis)
Literatūrinė kūryba dienraštyje “Ateitis” (1943 metų pirmasis pusmetis) (6 dalis)

Literatūrinė kūryba dienraštyje „Ateitis” (1943 metų pirmasis pusmetis) (6 dalis)

IŠVADOS

Literatūrinei kūrybai buvo skirtas vos vienas „Ateities“ puslapis, bet čia rado vietos ir poezija, ir proza, ir viena buitinė pjesė. Tuometinis žmogus turėjo ganėtiną nuovoką apie statomus spektaklius, apskritai teatrą, dailės parodas, muzikos vakarus, išleistas knygas, užsienio autorius ir literatūrines premijas, kalbos dalykus ir kt.

Nepaisant vieno ar kito ryškesnio nukrypimo ideologinėms priešpriešoms. 1943 metų „Ateitis“ atliko išties svarbų vaidmenį Lietuvoje, nes buvo kaip tik tas laikraštis, kuris pasibaisėtino fizinio ir moralinio teroro sąlygomis stengėsi kultūrinti tautą ir nenukrypti nuo švietėjiškų tikslų.

AUTORIŲ SLAPYVARDŽIŲ RODYKLĖ

Alė Sidabraitė – Kipro Petrausko žmona
Alg. Elmantas – Jonas Graičiūnas
A. M. – Antanas Miškinis
A. N. – A. Nezabitauskas
Bražvilius – Vilius Bražėnas
Danutė Aukselytė – galbūt Danutė Čiurlionytė – Zubovienė
J. R (-a). – Jonas Ragauskas (rašytojas, vėliau ekskunigas)
J. Rimas – Jonas Antanaitis
K. Akmenėlis – Teofilis Tilvytis
P. Dulakis – Juozas Švaistas
Simas Balys – Simas Sužiedėlis
Stasys Ivošiškis – Stasys Leskaitis
Stella – Stasys Laucius (Laucevičius)

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Literatūrinė kūryba dienraštyje „Ateitis” (1943 metų pirmasis pusmetis) (4 dalis)

PROZA

Taip, kaip kalbant apie publikuotą poeziją paminėti ją kūrę autoriai, taip pat yra autorių grupė, kuri „Ateityje“ spausdino noveles. Nuo 1943 metų sausio rodėsi Nelės Mazalaitės „Paukštelis erškėtyne“, „Ledai“, Liudo Dovydėno „Niekniekiai“, „Visagalis vergas“, „Gyvosios uolos“, A. Vilainio „Parduosiu pačią ir ratus“, „Šermenys be karsto“, „Trimitams bokšte gaudžiant“, „Iš beržų sula teka…“, Stepo Zobarsko humoreska „Laiškelis“, „Iškeliavimas“, „Dantukai“, Bražviliaus (Viliaus Bražėno) „Pasimatymas prie keltuvo“, „Višta“, „Velykiniai pirkiniai“, J. Rimo (Jono Antanaičio) „Mažytis kaimo vaizdelis“, „Ten, kur per amžius girios ošė“, „Pušyne varnos kranksi“, Eleonoros Žikorytės „Šeimyninė laimė“, P. Dulakio (Juozo Švaisto) „Blaivybės paroda su įdomia programa“, Jono Šukio „Gyvenimo posūkis“, Balio Gaidžiūno „Trys kelionės į tėviškę“, Kotrynos Buračienės „Mergina iš miesto“, „Grįžimas“, Balio Arūno „Spekuliacija širdim“, A. Šalčiuvienės – Gustaitytės „Pirmosios kregždės“, J. Palšio „Ką man rabinas pasakys?“, V. J. Narbuto „Velnio pabučiavimas“, Henriko Blazo „Fronto dienos ir naktys“, Balio Gražulio „Pirmoji premija“, J. R. (Jono Ragausko) „Jau sprogsta pumpurai“, Simo Balio (Simo Sužiedėlio) „Keturakė“, B. Buračo „Gandras parlėkė“, A. V. (A. Nezabitausko) „Velykinis feljetonas“, A. N. (neiššifruotas) „Pavasaris be motinos“, St. Pikšrio „Draugai“. Yra tik viena buities pjesė – Kazimiero Kalvėno „Kaimynai“ – ir tai tik atpasakota.

Skirtinos trys prozos veikalų kategorijos / grupės, kurios geriausiai atspindi tuo metu skleistas idėjas. Pirmoji grupė galima su Nele Mazalaite priešakyje. Šios grupės novelės labiau orientuotos į buities vaizdelius, kurių centre yra viena kita meilės istorija ar konfliktinė situacija, o socialinė tikrovė tėra fonas. Priklausomai nuo pasakojamos istorijos ir pasirinktų veikėjų čia jau atsiranda kaimo arba miesto aplinka. Tokiose novelėse nelabai galima atrasti kokio nors istorinio, politinio konteksto ar gyvenimo sąlygų ironizavimo, tačiau dažnai situacijos pamarginamos komiškais epizodais.

Kita tekstų grupė galėtų būti tokia, kurioje aiškiai jaučiamas politikavimas ir vienokios ar kitokios istorinės situacijos naudojimas savai istorijai kurti. Iš tokią prozą rašiusių minėtini J. K., L. Dovydėno „Visagalis vergas“, A. Merkelio „Liūdnoji 1863 metų pasaka“, H. Blazo „Fronto dienos ir naktys“, A. Vilainio „Trimitams bokšte gaudžiant“, „Šermenys be karsto“. Šioje grupėje kūrinių nėra gausu, o be to, ne vienas autorius, parašęs „aštresnį“ kūrinėlį, skelbė ir kitokios tematikos noveles.

Trečiąją grupę sudarytų tokie kūriniai, kurie daugiau ar mažiau atitiko tautiškumo ir katalikiškumo idėjas, kai svarbi išlieka dora, suteikianti lietuviškumui didesnio kilnumo ir atsparumo. Tekstuose ne tik vartojami religiniai įvaizdžiai, liturginė atributika, bet ir skaitytojas aiškiai vedamas tikėjimo link. Čia minėtini Zobarskas, E. Žikorytė.

„Ateityje“ rodėsi prozos vertimų iš kitų kalbų, nors ne per daugiausia. J. K. (Jonas Kardelis) vertė Aleksio Rannit „Pardavikus“, St. Vykintas – Niculae Genea novelę „Meškų medžiotojas“, D. Galaunytė Swetoslavo – Minkovo „Ugninį paukštį“. J. Pr. Palukaitis ir nežinomas literatas išvertė turkų rašytojo Ocmerio Seyloddino novelę „Vaivorykštė“. Šie tekstai nėra nei labai išsiskiriantys, nei patraukiantys, gal tik Giselos Dohrn „Tai buvo Maskva“ ir Rannito „Pardavikai“, kur iš tiesų jau yra šiek tiek istoriškumo: veikia Sovietų Sąjungos veikėjai, aptariamos anuometinės sąlygos.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Literatūrinė kūryba dienraštyje “Ateitis” (1943 metų pirmasis pusmetis) (1 dalis)
Literatūrinė kūryba dienraštyje “Ateitis” (1943 metų pirmasis pusmetis) (2 dalis)
Literatūrinė kūryba dienraštyje “Ateitis” (1943 metų pirmasis pusmetis) (3 dalis)
Literatūrinė kūryba dienraštyje “Ateitis” (1943 metų pirmasis pusmetis) (5 dalis)
Literatūrinė kūryba dienraštyje “Ateitis” (1943 metų pirmasis pusmetis) (6 dalis)

Literatūrinė kūryba dienraštyje „Ateitis” (1943 metų pirmasis pusmetis) (3 dalis)

Iš kitų rašiusiųjų minėtini Leonas Narbutas, Algis Elmantas (Jonas Graičiūnas), E. Prielgauskaitė (Antanina Prielgauskienė // Klemensas Prielgauskas), D. Aukselytė, Vytautas Vasaris, Baltis (gal Julius Jonas Bielskis), Stella – Stasys Laucius Laucevičius.

Kai kuriais atvejais, nelabai nesuprantama, kodėl buvo susigalvojami slapyvardžiai ir jais po vienu ar kitu eilėraščiu pasirašinėjama (Aukselytė, Plielgauskaitė), kai tekstai nebuvo politikuojantys, o tik aprašantys gamtą ir asmeninius išgyvenimus. Kita vertus, „Ateityje“ buvo spausdinami ir tokie politikos aktualijomis persmelkti tekstai (ypač Stellos slapyvardžiu), kad pasirašinėti tikruoju vardu būtų buvę neišmintinga.

Neatsitiktinai daugiausiai eilėraščių („Apie užmirštą meilę“, „Blynai“, „Laiškas iš Kremliaus“, „Linksmos kūmutės“, „Velykos“, „Pirma aprilio“, „Gegužės mintys“, „Apie nešvarą ir parazitus“, „Žiogai ir skruzdės“) išspausdinęs poetas 1944 metais pasitraukė iš Lietuvos. Jo tekstuose gausu žinomų valstybių atstovų pavardžių, svarbių vietovių pavadinimų, didaktizmo, net lengvos ironijos, kuri sumaišoma su dienos ar mėnesio aktualijomis ir viskas pateikiama kaip pokštas (Priedas Nr. 1.). Kai kada visai atvirai deklaruojamos politikos idėjos, susijusios su Sovietų Sąjunga. Galima matyti ir istorinių įvykių („Laiškas iš Kremliaus“, kurį pasirašo Stalinas):

Su vokiečiais menki juokai,
Kalbėjom atvirai anądien,
Gal asilu mane laikai,
Kad sveikini tuščiais paradais.

Kuklus aš, daug nė neprašau,
Tik antro fronto, kai sau nori.
Kodėl pakelti man vienam
Šio karo smūgių visą svorį?

Maskvoj pakėlėme taures
Ir girtas pažadėjai tankų,
Apmovei. Spjoviau tad ir aš
Į vodevilį Casablankoj.

Eilėraščiai nesudėtingi, šmaikštūs ir sklandūs (Priedas Nr. 2). Ketureiliai vienas su kitu sukabinami viena nenutrūkstama istorija, polifoniniu dialogu ar tiesiog tema. Didesnės vertės jie neturi, tačiau galimas dalykas, tuo metu buvo populiarūs neprofesionaliame skaitytojų būrelyje.

Verstinius kūrinėlių tebuvo penketas. Vertimai daryti iš prancūzų (Paul Verlain „Green“), ispanų (Luiz De Gongora „Žibutės mirtis“) kalbų. Vertė J. Žlabys, A. Šešplaukis – Tyruolis, A. Lastas. Prie eilėraščio „Žygis į šviesą“ (Marie Under) randamas žodis „atpasakojo“ ir pasirašoma A. M. (Antanas Miškinis). Tai nepolitizuotos eilės, tačiau svarbios kaip akcentai, kad domimasi užsienio literatūra bei plečiamas kultūrinis akiratis.

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Literatūrinė kūryba dienraštyje “Ateitis” (1943 metų pirmasis pusmetis) (1 dalis)
Literatūrinė kūryba dienraštyje “Ateitis” (1943 metų pirmasis pusmetis) (2 dalis)
Literatūrinė kūryba dienraštyje “Ateitis” (1943 metų pirmasis pusmetis) (4 dalis)
Literatūrinė kūryba dienraštyje “Ateitis” (1943 metų pirmasis pusmetis) (5 dalis)
Literatūrinė kūryba dienraštyje “Ateitis” (1943 metų pirmasis pusmetis) (6 dalis)

Literatūrinė kūryba dienraštyje „Ateitis” (1943 metų pirmasis pusmetis) (2 dalis)

POEZIJA

Negalima nepaminėti vienintelio J. Aisčio publikuoto eilėraščio „Prisikėlimas“. Be to, kad esame pripratę prie poeto dainiškosios lietuvių lyrikos tradicijos, čia dar vertėtų pažymėti neįprastą Aisčio kūrybai turinį. Eilėraštis pradedamas kiek netikėtu esamai situacijai žodžiu „PRISIKĖLEI“. Tai, be abejo, nepriklausomybės metų poezija, tačiau išspausdinta kitokiame istoriniame kontekste suskamba daugiaprasmiškai :

Šviesiaplauki brolau, tavo žingsnius žegnoju –
Tu eik – niekas tau jų pastot nevalios…
Ne regėjimas, miela, tavo šviesus rytojus,
Tad, Lietuva, mano tėvyne – valio!

Atsiranda Nemuno, erškėtingo kelio įvaizdžiai, prabylama apie praeitį ir apie tikėjimą išlikimu: „Mes žinojom, tėvyne, kad netekusi žado / Krūtinėje viltį ir kerštą kaupei / Taip senovės garbės ir kelių nepraradus / Ėjai tais keliais erškėtingais, raupiais…“ .

F. Kiršos eilėraštyje „Senelis ir senelė“ plėtojama dviejų senų žmonių gyvenimo idilės vaizdelis, prabėgusi jaunystė bei laimės dienos, bet nuolat akiratyje atsiduria kryželio, vagonų ir traukinio motyvai, kreipiantys skaitytojo dėmesį į trėmimus. Senelių trobelė pridengiama šešėliu, kuris krinta ir ant lekiančiu traukiniu jaunų žmonių.

Vagonai prašvilpė pro šalį,
Apsėjo žiežirbos trobelę…
Du jaunu veidu šmėstelėjo…
Geltonus plaukus taršė vėjai…“

Regis, jau nieko nelieka: nei jaunystės, nei praeities, svajonių, jausmų, bet „traukiniai vis lekia, lekia…“.

Labiausiai pagal eilėraščių nuotaikas ir juose skanduojamas mintis galima priešinti T. Tilvytį (eil. „Su tavim“) ir B. Buivydaitę („Negyvas Nemunas“). Tilvyčio eilėraščiui būdingas patosiškas tonas ir viltinga kalba, tokie įvaizdžiai kaip tamsi naktis, kraujas, ūkana, aidas, skaidresnis rytojus, vilties nepraradus tauta, piliakalniai, milžinų karta, primenanti liaudies dainas apie karą, o Buivydaitės poezija pulsuoja ramumu ir vidine gyvybe:

Juo tamsesnė naktis, – juo aušta skaidresnis rytojus –
griuvėsiuos iš naujo pakils vėl artojas! (T. Tilvytis)

Žiūrėkite, štai Nemunas negyvas!
Krūtinę jo primygo metriniai ledai,
Ir vėjai traukia šermeninę gaidą…
Visa vaga – vieni balti žiedai… (B. Buivydaitė)

Kaip matyti, Tilvytis kreipia savo eiles ideologijos link, tuo tarpu Buivydaitė apsiriboja gamtos ir žmogaus temomis. Visa tai galima aiškinti ne tik eilėraščio tekstais, kurie kartais kalba daugiau, bet jau net ir žinant Tilvyčio biografiją, daugelis faktų tampa aiškūs. Galima paminėti kai kurias šiuo atveju svarbias detales: 1941 hitlerininkų trims mėnesiams poetas buvo uždarytas Pravieniškių koncentracijos stovykloje, todėl visai nekeista, kad po šio įvykio buvo užsišifravęs ir spaudoje savo tekstus pasirašinėjo K. Akmenėliu.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Literatūrinė kūryba dienraštyje “Ateitis” (1943 metų pirmasis pusmetis) (1 dalis)
Literatūrinė kūryba dienraštyje “Ateitis” (1943 metų pirmasis pusmetis) (3 dalis)
Literatūrinė kūryba dienraštyje “Ateitis” (1943 metų pirmasis pusmetis) (4 dalis)
Literatūrinė kūryba dienraštyje “Ateitis” (1943 metų pirmasis pusmetis) (5 dalis)
Literatūrinė kūryba dienraštyje “Ateitis” (1943 metų pirmasis pusmetis) (6 dalis)