Klausiamieji sakiniai

Klausiamieji sakiniai išsiskiria ir gramatinėmis, ir turinio ypatybėmis. Jais reikalaujama tam tikros informacijos. Būdinga ypatybė – jie paprastai prasideda klausiamaisiais žodžiais ir išsiskiria klausiamąja intonacija. Skiriamos dvi klausiamųjų sakinių rūšys:

• Patikrinamojo klausimo sakiniai;
• Papildomojo klausimo sakiniai.

Patikrinamojo klausimo sakiniai artimesni konstatuojamiesiems sakiniams, tik dėl vieno turinio komponento kalbėtojas nėra tikras. Komponentas išreiškimas tam tikra sakinio dalimi. Patikrinamojo klausimo sakinių ypatybė – klausiamieji žodeliai: „ar“, „argi“, „nejaugi“, „gal“, „be“, „bene“.

„Gal galėčiau gauti tą knygą?“

Sakiniai gali būti formuojami tik intonacija:

„Pasiliktum namie?“
„Nepamiršai atnešti sąsiuvinį?“

Papildomojo klausimo sakiniai prasideda „k“ tipo žodžiais: „kas“, „kuris“, „kelintas“, „katras“, „koks“, „kada“ ir t.t. vien klausiamąja intonacija papildomojo klausimo sakinio sudaryti negalime, nes klausiamieji žodžiai reprezentuoja vieną turinio komponentą, atstoja vieną sakinio dalį, atlikdami jo funkciją:

KasSakiniai turi savo stilistinę atmainą. Sakiniai, į kuriuos atsakyti nereikia, vadinami retorinio klausimo sakiniais:

„Kur čia nueisi per tokį purvą?“

_________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Sakinių klasifikacija: vientisinis sakinys
Sakinių klasifikacija: sudėtinis sakinys (I dalis)
Sakinių klasifikacija: sudėtinis sakinys (II dalis)
Konstatuojamieji sakiniai
Skatinamieji sakiniai
Komunikaciniai sakinių tipai

Tarininis pažyminys

Ne visuose sintaksės vadovėliuose ir darbuose minimas tarininis pažyminys. Dar 1927 metais Mykolas Durys „Lietuvių kalbos sintaksėje“ kalbėjo apie tarininį pažyminį. Jo sintaksė buvo su akivaizdžiais mokslinės sintaksės pagrindais. Durys rėmėsi Vakarų Europos ir rusų sintaksės darbais, nutoldamas nuo Jablonskio sintaksės.

1927 metų tarininis pažyminys įvairiose sintaksėse nebuvo minimas iki 1967 metų, kada lietuvių kalbos instituto „Kalbotyros“ 9 tome A. Valiokienė predikatyvinį pažyminį išskyrė kaip atskirą sakinio dalį. Taigi, jis laikytas atskira sakinio dalimi.

Tačiau ta sakinio dalis turi būti priskiriama pažyminių grupei. Tai tikrasis pažyminys, kitaip sakant, savitos raiškos pažyminys – priedėlis. Tarininis pažyminys priskiriamas pažyminiui.

Veleckienė išsamiai aprašė raišką, bet daug dalykų nusižiūrėjo iš rusų sintaksės darbų.

Dabartinės lietuvių kalbos gramatikoje 1994 m. vėl grįžtama prie Durio termino – tarininis pažyminys. Tam įtakos turėjo V. Ambrazas, kuris yra visos dabartinės lietuvių kalbos gramatikos redaktorius.

Vidurinėje mokykloje sakinių su tarininiu pažyminiu vengiama, tačiau Dobrovolskio vadovėlyje esama kelių pavyzdžių:

„Brolis grįžo linksmas.“

Vadovėlinis nagrinėjimas nėra labai tikslus. Taigi, kas tas tarininis pažyminys? Tarininis pažyminys – tai savita pažyminio rūšis. Tai pažyminys, turintis dvigubą sintaksinį ryšį:

• Su tariniu;
• Su veiksniu arba su papildiniu.

Pav.: Brolis grįžo.

Tarininis pažyminys, patekęs į tarinio traukos sferą:

BrolisSemantika: Tarininis pažyminys reiškia būseną, susijusią su pagrindiniu veiksmu arba pagrindine būsena, ir ta būsena egzistuoja pagrindinės būsenos metu.

Raiška: įprasta pažyminius skirstyti į derinamuosius ir nederinamuosius, kur pastarieji dar skirstomi į skiriamuosius, koreliuojamuosius ir valdomuosius.

Koreliuojamasis pažyminys – tai priedėlis.

Tarininis pažyminys pagal raišką artimas tikrajam pažyminiui. Gali būti valdomasis ir šliejamasis.

Tarininis pažyminys, išreikštas būdvardiniu žodžiu, yra šliejamasis. Ryšys pagal reiškimo būdą neaptariamas:

Linksmas – vientisinis tarininis pažyminys (koks brolis? Koks grįžo?), išreikštas būdvardžiu.

Tarininiai pažyminiai kaip ir tikrieji yra reiškiami derinamaisiais žodžiais: būdvardžiais, dalyviais, įvardžiais, skaitvardžiais. Tarininis pažyminys tarsi priedėlis gali būti reiškiamas ir koreliuojamąja forma:

„Nesitikėjom, kad sugrįši priešas.“
„Aš Mantą pažinojau dar studentą.“

Tarininis pažyminys gali būti reiškiamas prielinksninėmis konstrukcijomis:

„Kaip tu, tėveli, gyvensi be sveikatos?“

Gali būti išreikštas daiktavardžiu. Tokiu atveju jis gali turėti savo pažyminį:

„Tėvas šaltą dieną išėjo su vienu megztiniu.“ (kokiu?)
Kaziuką surado papurusiais plaukais.“

Gali būti reiškiamas lyginamąja konstrukcija:

„Vilius Karalius į miestą važiuoja kaip šeimininkas.“
„Visa apylinkė tėvą gerbė kaip gabų meistrą.“
___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Tarinys
Suvestinis tarinys
Sudurtinis tarinys
Mišrusis tarinys

Mišrusis tarinys

Mišrusis tarinys turi ir sudurtinio, ir suvestinio tarinio bruožų. Taigi, jis skyla į dvi dalis: viena dalis yra neprasminga, kita formuoja tarinio turinį. Pagal formą pirma dalis atitinka suvestinį / sudurtinį tarinį, o kita dalis atitinka suvestinio / sudurtinio tarinio vardinę dalį, retais atvejais atitinka visą iš tų tarinių dalį. Skiriami trys modeliai:

• Kai antroji dalis atitinka jungtį:

„Mokytojo žodis turi būti (+) svarus.“ (pabraukti žodžiai yra tariniai)
„Ir jis jaučiasi esąs (+) lietuvis.“
Patariu jums būti (+) atidesniems.“

• Kai pirmoji dalis atitinka sudurtinį tarinį, kita – reikšminę suvestinio tarinio dalį:

Gera būtų užkąsti.“

• Abi dalys atitinka viena vieną, kita kitą tarinį:

Negaliu prisipažinti (+) esąs kaltas.“

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Tarinys
Sudurtinis tarinys
Suvestinis tarinys
Tarininis pažyminys
Modalumas

Suvestinis tarinys

Suvestinį tarinį sudaro dvi dalys. Pirmoji – gramatinė, asmenuojama arba beasmenė veiksmažodžio forma, rodanti modalumą, asmeniškumą, bet neformuojanti tarinio turinio (pagalbinė dalis), o antroji – reikšminė dalis, formuojanti tarinio turinį. Antroji gali būti reiškiama bendratimi arba dalyviu.

Pagalbinė dalis skirstoma pagal formą:
Vientisinė („galėjo vaikščioti“, „buvo pradėję dirbti“, „liežuvį niežėjo“ = norėjosi).
SEMANTIKA. Ji reiškiama kelių grupių veiksmažodžiais; frazeologiniais veiksmažodžiais:

• Žyminčiais laiko pradžią (šokti, bėgti, imti):

„Vaikas ėmė bėgti.“ (Pabraukti žodžiai yra tariniai)
„Dabar ėmė skaityti.“

• Žymi pabaigą:

Liovėsi lyti.“

• Modaliniais veiksmažodžiai (privalėti, turėti, tekti…):

„Man reikia čia pasilikti.“
„Aš galiu palaukti.“

• Valios veiksmažodžiai (norėti, drausti, trukdyti, leisti, masinti, traukti, vilioti…):

Norėčiau jums patarti.“
„Juozukas traukė pasitikti.“

• Valios klabėjimo veiksmažodžiai (liepti, kviesti, siūlyti, patarti, raginti, prašyti…):

„Mama liepė paskubėti.“
„Moterys ragino pjauti.“

• Kalbėjimo veiksmažodžiai:

„Mergaitė pasisakė pametusi lėlę.“

• Mąstymo veiksmažodžiai:

Atsiminiau turįs susitikimą.“

Reikšminė dalis, kuri išreikšta bendratimi, dar apibūdinama skaidant bendratį:

• Subjektyvinė bendratis
• Objektyvinė bendratis.

Subjektyvine bendratimi pasakomas turinys priklauso tam pačiam subjektui, kaip ir pagalbine dalimi išreikštas tarinys:

„Vaikas pradėjo juoktis.“
„Naujakuriams teko nakvoti.“

Objektyvine bendratimi išreikštas tarinys – retesnis atvejis, nei subjektyvine. Jis siejamas su objektą žyminčiu žodžiu:

„Balsienė ragino valgyti.“ (pvz.: svetelius)

Dalyvis retai eina tarinio dalimi:

Nustojo dainas dainavę.“

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Tarinys
Sudurtinis tarinys
Mišrusis tarinys
Tarininis pažyminys
Modalumas

Sudurtinis tarinys

Sudurtiniai tariniai – tai vardažodiniai tariniai, nes viena jų dalis yra vardažodis. Tokio tarinio dalys dvi: tai jungtis + vardinė dalis.

Jungtis – tai gramatinė tarinio dalis, svarbi visam sakiniui, nes rodo modalumą, laiką, asmenį ar beasmeniškumą. Ji neformuoja tarinio turinio. Jį formuoja vardinė dalis. Vardinė dalis – tai negramatinė tarinio dalis, formuojanti tarinio turinį.

Priklausomai nuo raiškos, skiriamos trys jungčių rūšys: grynoji, negrynoji ir netikroji. Grynoji – tai veiksmažodžio „būti“ formomis išreikšta jungtis. Ji dar skirstoma į išreikštąją ir neišreikštąją (nulinę arba elipsinę).

Nulinė jungtis – tai tokia, kuri atitinka esamajame laike veiksmažodžio „būti“ formas (3 asmens forma dažniausia):

„Ąžuolas – medis.“
„Mokykla – antrieji namai.“

Elipsinė jungtis – tai neišreikštoji jungtis, kuri turi ne esamojo laiko reikšmę. Jai numatyti reikia konteksto:

„[Gyveno kartą du broliai.] Vienas – turtingas, antras – nuskurdęs.“

Negrynoji jungtis turi prasminį savarankiškumą, eina predikatyvų junginių pagrindiniu dėmeniu. Ji – semantiniai „būti“ pakaitai: likti, daryti, virsti, tapti, atrodyti, apsimesti, dėtis, vadinti, vadintis ir t.t.

„Aš vadinuosi Jonas.“ (Pabraukti žodžiai yra tariniai)
„Dienos eis ilgyn.“

Negrynoji jungtis panašiai kaip grynoji būna dažniausiai išreikšta, bet jei ji neišreikšta, tai gali būti arba elipsinė, arba nulinė.

„Motinos gailestis lieka gailesčiu, o pabarimas – * pabarimu.“ (* praleistas veiksmažodis „lieka“, taigi dabar čia yra elipsė)

Negrynoji nulinė jungtis yra tada, kai sakinys sentencinio pobūdžio. Kartais nėra svarbu nustatyti veiksmažodį prie vardinės dalies:

„Katinas senyn, nagai ilgyn.“

Netikroji jungtis – tai ta, kuri reiškiama savarankiškais veiksmažodžiais, o šie patys vieni gali sudaryti paprastos formos tarinį. Eina jungtimi todėl, kad šalia jų yra kitas žodis, išreiškiantis būvį arba būseną. Loginis kriterijus – tai, kad kitas žodis nereiškia koduojamo turinio, atskiro komponento.

Būvis: „Mažas grūdelis didžiu medžiu užauga.“ (tampa medžiu)
„Mano senelis dvare tarnavo eiguliu.“
Broliai dieną lakstė juodvarniais.

PASTABA. Sudurtinio tarinio netikroji jungtis negali būti neišreikšta.

Vardinė dalis.Pagal rūšį su veiksniu skirstoma į (tik asmeniniuose sakiniuose):

a. derinamąją
b. nederinamąją

Loginis derinimas: „Aš – mokytoja.“ „Aš – mokytojas“

Derinamosios vardinės dalys reiškiamos būdvardiškais žodžiais:

„Vakaras buvo gražus.“
Brolis buvo pavargęs.“ Abiejuose sakiniuose galima įterpti „toks“, „tokia“

„Aš likau vienas.“

Derinamąja vardine dalimi vadinama ir tokia, kuri išreikšta būvio vardininku. Tai koreliuojamoji vardinė dalis:

„Ąžuolas yra medis.“ („medis“ – derinamoji dalis)
„Mes drąsūs kaip ereliai.“

Nederinamoji vardinė dalis. Joje ryšiai priklauso nuo santykio su tariniu:

• reiškiama bevardės giminės forma:

„Dabar dienos trumpa.“
Buvo netikėta.“

• Linksniuojamųjų žodžių kilmininku:

„Kieno tas eilėraštis?“
„Jos žiedas iš aukso.“
„Mokytojas buvo ramaus būdo.“

• Įnagininku (kai būvis pastovus). Jis būna su tapsmo veiksmažodžiais:

„Kur matyta, kad ožys būtų daržininku?“ (=taptų)

• Prieveiksmis:

Gerai tiems, kurie mokosi.“
„Į vakarą Onutei pasidarė blogiau.“
Buvo daug.“

• Bendratis:

„Amžių nugyventi, ne lauką pereiti.“
„Nagrinėti, ne ropė krimsti.“

• Jaustukai, ištiktukai:

„Mokyklos direktorius oho.“ (=geras)
„Tavo valia bus šnipšt.“
„Jei tu , tai aš abiem rankom prieš.“

Nederinamosios vardinės dalies pozicijoje gali būti frazeologizmas:

„Tas darbas jam buvo peilis po kaklu.“ (=sunkus)

• Prielinksninės konstrukcijos:

Pagal Jurgį ir kepurė.“

__________________________
Daugiau apie tai skaitykite:

Tarinys
Suvestinis tarinys
Mišrusis tarinys
Tarininis pažyminys
Modalumas