Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

DETALUS PAMOKOS PLANAS

PAMOKOS METRIKA

Tema. Dalyvio reikšmė, gramatiniai požymiai.

Tikslai:

1.    Supažindinti mokinius su dalyvio reikšme ir gramatiniais požymiais;
2.    Išmokyti dalyvius atpažinti tekste;
3.    Išmokyti dalyvius skirti nuo būdvardžių.

Tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas.
Literatūra:

1.    Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – V., 1997.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką mokiniai buvo supažindinti su neasmenuojamosiomis veiksmažodžio formomis, mokėsi jas skirti ir atpažinti tekste.

Šią pamoką mokysis apie dalyvį, t.y, sužinos, kokią reikšmę ir gramatinius požymius turi dalyviai.

Kitą pamoką mokysis dalyvio rūšis.

PAMOKOS EIGA

I. Aiškinamoji – motyvacinė dalis.

1.    Trumpai peržvelgiame namų darbus. Mokiniai turėjo tekste išrinkti dalyvius.
2.    Primenu, kad dalyvis yra neasmenuojama veiksmažodžio forma, o ne kalbos dalis.
3.    Klausiu, ką mokiniai gali pasakyti apie dalyvį (pvz.: dalyvis turi veiksmažodžio šaknį ir kamieną.

II. Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką lentoje užrašau pagrindinius šios pamokos tikslus:

a) dalyvio reikšmė;
b) dalyvio gramatiniai požymiai;
c) dalyvio ir būdvardžio panašumai ir skirtumai.

2. Mokiniams paaiškinu, kad per šią pamoką turime įvykdyti šiuos tikslus.

III. Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Dalyvio reikšmė:

a)    kaip manote, ką gali reikšti dalyvis?
b)    lentoje užrašau kelis dalyvius – vieną labiau panašų į būdvardį, kitą į veiksmažodį: mylimas ir einąs;
c)    paaiškinu, kad veiksmažodžiai reiškia veiksmus, o būdvardžiai – reiškia ypatybes, taigi dalyviai, būdami panašūs į šias kalbos dalis reiškia iš veiksmo kylančią daikto ypatybę

2. Dalinis įtvirtinimas:

a)    pasakau keletą dalyvių ir klausiu, iš kokio veiksmo kylančią ypatybę jie žymi (pvz.: rašantis – tas, kuris rašo, nukritęs – tas, kuris nukrito, norįs – tas, kuris nori ir t.t.);
b)    mokiniai galvoja keletą savo dalyvių ir parašo, ką jie reiškia.
c)    Keletas mokinių paskaito, kaip atliko užduotį.

3. Dalyvio gramatiniai požymiai:

a)    sakau po pavyzdį ir klausiu, kokios vardininko galūnės būdingos dalyviams (žr. Priedą Nr. 1)
b)    mokiniai su kiekviena galūne sugalvoja po savo pavyzdį;
c)    sakau dalyvius su priesagomis ir klausiu, kokios priesagos padeda juos pažinti (žr. Priedą Nr. 2);
d)    mokiniai su kiekviena iš jų sugalvoja po pavyzdį;
e)    aiškinu, kad dalyvis turi laikus, taip pat gali turėti ir sangrąžinès formas, kaip ir veiksmažodžiai;
f)    žodžiu atlieka 295 pratimą iš vadovėlio;
g)    aiškinu, kad dalyviai kaitomi giminėmis, skaičiais ir linksniais. Kai kurie gali būti laipsniuojami.

4. Dalinis įtvirtinimas:

a) raštu atlieka 299 pratimą iš vadovėlio;
b) keli mokiniai perskaito, kaip atliko.

5. Dalyvio ir būdvardžio panašumai ir skirtumai:

a) pateikiu sakinį su dalyviu („Girdžiu verkiantį brolio žirgelį.“);
b) aiškinamės, kokius gramatinius požymius jis turi, mokiniai braižosi schemą (žr. Priedą Nr. 3).

IV. Žinių įtvirtinimas.

Klasėje mokiniai raštu atlieka 300 pratimą iš vadovėlio. Jie turi rasti tekste dalyvius, nurašyti su tais žodžiais, su kuriais jie suderinti gimine, skaičiumi ir linksniu ir visą tai nurodyti.

V. Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1. Dar kartą pakartojame:

a)    ką reiškia dalyviai;
b)    kokius turi gramatinius požymius;
c)    kuo panašūs į veiksmažodžius ir būdvardžius.

2. Namų darbams užduodu 298 pratimą, kurį turės atlikti analogiškai kaip ir 300.
Priedas Nr. 1

einąs, tempiąs – -(i)ąs;
bėgą, bėgsią – -(i)ą;
mylįs, tylį – -įs / -į
ėjęs, ėję – -ęs /-ę

Priedas Nr. 2

vežantis, žiūrintis, vežusi, veždavusi, bėgsiantis, vežamas, rašomas, vežtas.

Priedas Nr. 3

dalyvis-priedas-nr-3

__________________________

Kiti susiję 7 klasės pamokų planai:

Neveikiamosios rūšies dalyvių laikai ir daryba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Veikiamosios rūšies dalyvių linksniavimas ir rašyba – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (1 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka
Dalyvių rūšys (2 pamoka) – 7 klasės lietuvių kalbos pamoka

Tikriniai ir bendriniai daiktavardžiai – detalus lietuvių kalbos pamokos planas 5 klasei

PAMOKOS METRIKA

Tema. Tikriniai ir bendriniai daiktavardžiai.

Tikslai:
1.   Gilinti mokinių žinias apie tikrinius ir bendrinius daiktavardžius.
2.   Išmokyti rašyti tikrinius daiktavardžius.
3.   Išaiškinti tikrinių ir bendrinių daiktavardžių reikšmes ir vartojimo sferą.

Pamokos tipas. Mišri.

Mokymo būdai ir priemonės: pokalbis, mokytojo aiškinimas, savarankiškas mokinių darbas,  žaidimas.

Literatūra:

1.  Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. – V., 1997.
2.  Kadžytė – Kuzavinienė L. Rašyba mokykloje. – K., 1997.

PAMOKOS SITUACIJA

Mokiniai praeitą pamoką baigė knygos skyrelį ir įtvirtino išmoktą medžiagą.

Šią pamoką susipažinsime su tikriniais ir bendriniais daiktavardžiais, jų reikšmėmis ir mokysimės juos rašyti.

Tolesnėse pamokose mokysis, kad daiktavardžiai turi gimines, yra kaitomo skaičiais ir linksniais.

PAMOKOS EIGA

I. Aiškinamoji – motyvacinė dalis.

1. Klausiu, ką mokiniai žino (prisimena) apie daiktavardį (pvz.: daiktavardis yra kalbos dalis, kuri pasako daikto vardą ir atsako į klausimą kas tai?).

2. Vienas mokinys perskaito vadovėlyje tiksliai suformuluotą daiktavardžio apibrėžimą.

3. Atidengiu lentą (žr. Priedą Nr. 1) ir klausiu, kuo skiriasi pirmojo stulpelio daiktavardžiai nuo antrajame stulpelyje parašytų daiktavardžių (mokiniai turėtų atkreipti dėmesį į jų rašybą didžiąja raide ir tai, kad jais pasakomi daiktų vardai).

4. Mokiniai sąsiuviniuose rašo, kuo skiriasi bendriniai daiktavardžiai nuo tikrinių (pvz.: bendriniai daiktavardžiai rašomi mažąja raide, o tikriniai didžiąją, nes jais reiškiami daiktų vardai…).

II. Temos ir tikslų skelbimas.

1. Per pertrauką ant lentos užrašau pagrindinius šios pamokos tikslus:

a) tikrinių ir bendrinių daiktavardžių reikšmės;

b) tikrinių ir bendrinių daiktavardžių rašyba.

2. Pasakau mokiniams, kad per šią pamoką turėsime išmokti taisyklingai rašyti tikrinius daiktavardžius, skirti tikrinių ir bendrinių daiktavardžių reikšmes.

III. Naujos medžiagos aiškinimas.

1. Tikrinių ir bendrinių daiktavardžių reikšmės:

a)    ką gali reikšti bendriniai daiktavardžiai?

b)    mokiniai atsako, kad  tikriniai daiktavardžiai yra žmonių vardai, pavardės, miestų, upių, šalių pavadinimai;

c)    plačiau paaiškinu, kad tikriniai daiktavardžiai gali reikšti dar ir gyvūnų vardus, kalnų, knygų, laikraščių, žurnalų pavadinimus.

2. Dalinis įtvirtinimas:

a) klasėje visi sustoja ratu ir žaidžia žaidimą su kamuoliu: vienas mokinys sako tikrinį arba bendrinį daiktavardį ir meta kamuolį, o pagavęs pasako, koks tai daiktavardis ir, jei tikrinis, pasako, ką jis reiškia;

b) kiekvienas mokinys sugalvoja po 5 tikrinius daiktavardžius savo suolo draugui, o šis, sąsiuvinyje užsirašęs, nurodo kiekvieno reikšmes;

c) keli mokiniai perskaito, kaip atliko užduotį.

3. Tikrinių ir bendrinių daiktavardžių rašyba:

a)    klausiu, kaip yra rašomi tikriniai ir kaip bendriniai daiktavardžiai. Mokiniai sako skirtumus;

b) raštu atlieka pirma pratimą (žr. Priedą Nr. 2), t.y. bendrinius daiktavardžius pakeičia tikriniais ir su jais sugalvoja po sakinį;

c) šeši mokiniai paskaito po vieną savo sugalvotą sakinį.

IV. Žinių įtvirtinimas.

Visą klasę suskirstau į 8 grupes ir kiekvienai grupelei duodu traukti po lapelį (žr. Priedą Nr. 3). Išsitraukę lapelius mokiniai galvoja kuo daugiau tos reikšmės tikrinių daiktavardžių. Daugiausiai tikrinių daiktavardžių sugalvojusios grupės mokiniai gauna po pliusiuką (dalinis įvertinimas, kuris bus pridėtas prie namų darbų užduoties).

V.  Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas.

1. Klausiu:

a)    ką įvardija bendriniai daiktavardžiai?

b)    kokias reikšmes gali turėti tikriniai daiktavardžiai?

c)    kuo ypatinga tikrinių daiktavardžių rašyba?

2. Namų darbams užduodu parašyti rašinėlį „Kelionė po Lietuvą“, pavartojant tikrinius daiktavardžius.

Priedas Nr. 1

BENDRINIAI DAIKTAVARDŽIAI TIKRINIAI DAIKTAVARDŽIAI
paukštis
akmuo
pieva
žiogai
vaikai
pasakos
knyga
snaigės
žvaigždės
Birutė
Naujieji metai
Perkūnas
Lietuva
Joninės
Marsas
Naminukas
Snaigė
Antanuko rytas

Priedas Nr. 2

Rūta, kregždutė, rainiukai, liepa, eglė, panelė.

Priedas Nr. 3

Švenčių pavadinimai
Astronominiai pavadinimai
Geografiniai pavadinimai
Knygų pavadinimai
Gyvūnų vardai
Miestų pavadinimai
Asmenų vardai ir pavardės
Upių ir ežerų pavadinimai