J. Aputis | Lietuvių kalba ir literatūra

DETALUS PAMOKOS PLANAS

Tema: J. Aputis „Nesmagu, kad liekat vienas“.

Tikslai:

1. ugdytis kūrybinius gebėjimus kuriant tekstą;
2. mokytis aptarti veikėjų jausmus ir būsenas;
3. lavintis sakytinės kalbos įgūdžius atsakinėjant į klausimus

Pamokos tipas ir forma. Kūrinio skaitymo ir analizės (pokalbis).

Metodai ir būdai. Euristinis pokalbis, euristinė užduotis.

Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos):

1. Urba K. Knygų valandos. 7 klasė, III knyga. – K., 2002.

Literatūra:

1. Aktyvaus mokymosi metodai. – V., 1998.
2. Ruseckienė L. Literatūros pedagogikos studijos. – V., 2001.

PAMOKOS SITUACIJA

Praeitą pamoką mokiniai baigė analizuoti K. Sajos pjesę „Reptilija“, vaidino finalinę sceną.

Ši pamoka skirta J. Apučio novelės „Nesmagu, kad liekat vienas“ skaitymui ir analizei. Bus aptarti veikėjai, situacija, vidinės būsenos, jausmai.

Kitą pamoką mokiniai skaitys B. Vilimaitės apsakymą „Stichinės nelaimės“ iš knygos „Rojaus obuoliukai“, aptars žmonių santykius, bandys aptarti gilesnes apsakymo prasmes.

Pamokos struktūra, metodai, laikas	Mokytojo veikla	Mokinių veikla
I. Įvadiniai darbai (7 min.)	Mokytojas trumpai nusako šios pamokos veiklą, pristato autorių, kurio novelė bus skaitoma. „Juozas Aputis – dabartinis lietuvių prozininkas, kuris rašo daugiausia apsakymus ir apysakas. (Vieną jo novelę „Nesmagu, kad liekat vienas“ šiandien skaitysime iš rinktinės „Gegužė ant nulūžusio beržo“). Aputis apsakymuose vaizduodamas kaimo žmogaus pasaulį, buitį, atskleidžia būtį, jausmus, ypač gerai perteikia nuotaikas. Kasdieninėje kaimo žmogaus buityje jis įžvelgia sudėtingas gyvenimo ir žmonių tarpusavio santykių problemas.	Mokiniai pasižymi svarbiausius dalykus apie autorių.
	Po kiekvienos perskaitytos dalies mokytojas klausia:	Mokiniai tyliai skaito apsakymą dalimis, atsakinėja į mokytojo užduodamus klausimus:
II. Pirminis kūrinio skaitymas ir suvokimas(20 min.)	1. Iš pirmo apsakymo sakinio nustatykite, kokis kryptimi važiuoja vairuotojas?	1. Važiuoja į rytus, nes jo užnugaryje jau leidžiasi saulė, kurią jis matydavo savo veidrodėlyje.
Pokalbis	2. Remdamiesi antruoju sakiniu įrodykite, kad novelės veiksmas vyksta mūsų dienomis. Iš ko sprendžiate?	2. Yra užsimenama apie televizorius, kurie išjungiami pulteliu – o tai šių dienų realija.
	3. Koks veiksmo laikas?	3. Vakaras saulei leidžiantis.
	4. Koks oras? Kokią visa tai kuria nuotaiką?	4. Lyja. Smarkiai lyja. Sunkiai matomas kelias įvažiavus į eglyną.Nuotaiką niūri, subjurus kaip ir oras. Galbūt šiek tiek melancholiška, važiavimas kuria monotoniją. Taip pat jaučiamas suirzimas ir baimė – mirksi raudona degalų lemputė, baiminamasi, kad gali greitai baigtis degalai, o degalinė toli. Bet kartu jaučiamas ir džiaugsmas :„… kokia didinga priešprieša gyvenimui, kurio dar niekada jis nėra keikęs“
	5. Kaip vairuotoją veikia užsidegusi „raudona akelė“?	5. Labai dviprasmiška – jis ir bijo ir kartu jame kyla neapsakomas džiaugsmas, kuris yra priešprieša gyvenimo bjaurumui.
	6. Kodėl vairuotojas nesustojo paimti mergaitės?	6. Jis bijojo, kad sustojęs daugiau neužkurs sunkvežimio ir negalės toliau važiuoti.
	7. Kaip pasikeitė mergaitės nuotaika prieš stabdymą ir po to, kai sunkvežimio vairuotojas nesustojo?	7. Ji iš pradžių vylėsi, kad bus paimta, dailiai ir grakščiai pasistiebdama tiesė ranką. Po stabdymo jos veide įsižiebė nusivylimas – ji įsižeidė.
	8.Kodėl vairuotojas sustojo paimti berniuko?	8. Jis pats nelabai žinojo, kodėl. Apsisprendė nevalingai, jį šiek tiek paskatino berniuko liūdnos akys.
	9. Apie ką kalbasi vairuotojas ir berniukas? Kas paaiškėja iš jų dialogo?	9. Pirmiausia apie automobilį, vėliau apie kelionę: klausiama, ar berniukui toli, iš kur jis vykstąs, ką palaidojo, ką veiks grįžęs. Paaiškėja beveik visas berniuko gyvenimas, jo biografija, skaudi šeimos padėtis, kad tėvai išsiskyrę ir vaikai augo ne kartu, kad berniukas gyvena su tėčiu, o ne su mama.
III. Suvokimo gilinimas (5 min.)	10. Kokia berniuko nuotaika? Kaip jis jaučiasi?	10. Berniukas šiek tiek apsidžiaugė, kad jis bus pavežtas iki namų, bet jo balse girdėti nuoskauda. Jis sunerimęs, juk palaidojo sesutę, kuri dar ir už jį mažesnė buvo. Jis liūdnas, bet neužsisklendęs savyje, sugebantis elgtis kaip suaugęs (siūlo pinigų kurui, žino, kas jo laukia namie, kad jam reikės nudirbti ūkio darbus).
	11. Trys berniuko poelgiai rodo jo jautrumą, dvasinę brandą. Kokie tie poelgiai?	11. 1 – siūlymas pinigų kurui nusipirkti;2 – ėjimas kartu ieškoti benzino – tarsi palaikymas;3 – jis nepalieka vieno nelaimėje, eina iki miestelio kartu su vairuotoju.
IV. ApibendrinimasEuristinė užduotis(5 min.)	12. Apie ką ši novelė – apie vairuotoją ar apie berniuką? Kodėl?	12. Galimi įvairūs atsakymai.
	„O dabar visi parašykite sąsiuviniuose, kaip Jūs galvojate, ir pagrįskite savo teiginį trimis argumentais, kodėl taip manote.“	Keli mokiniai perskaito, kaip atliko užduotį.
(5min.)	Novelė tarsi nesibaigia. Būtų galima dar tęsti įvykius. Kaip manote, kaip viskas toliau klostėsi? Penketu sakinių pabandykite pabaigti novelę.	Galimi įvairūs pasvarstymai.
V. Namų darbų skyrimas(3 min.)	Namuose pagalvokite, gal prisimenate kokį nors vienintelį kartą sutiktą žmogų? Kodėl prisimenate? Aprašykite tai.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Kazys Saja “Reptilija” (1 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Kazys Saja “Reptilija” (2 pamoka) – 7 klasės literatūros pamoka
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (pirma pamoka)
Motiejaus Valančiaus „Palangos Juzė“ – 7 klasės literatūros pamoka (antra pamoka)
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (I pamoka)- lieteratūros pamoka 7 klasėje
Rėjus Bredberis „Kosmonautas“ (II pamoka)- literatūros pamoka 7 klasėje
Vytautas Petkevičius “Molio Motiejus – žmonių karalius” – 7 klasės literatūros pamoka
Vytautė Žilinskaitė “Viso pasaulio tetos” – 7 klasės literatūros pamoka

Pagrindinėje mokykloje (t.y. jau nuo penktos klasės) mokiniai pradeda skaityti pirmuosius moderniosios prozos kūrinėlius (pvz.: penktokai jau skaito M. Katiliškio „Senelis“, „Atsisveikinimas“, Vilimaitės B. „Baidyklė, „Daug vaikų“, A. De Sent Egziuperi „Baobabai“, šeštoje klasėje A. De Sent Egziuperi „Mažasis princas“, septintokai iš modernios prozos skaito Apučio „Nesmagu, kad liekat vienas“, B. Vilimaitės „Rojaus obuoliukai“ ir kt.). Tokio amžiaus vaikams dažnai dar yra per sudėtinga suvokti modernius prozos kūrinius, nes jie dar į tekstą žvelgia, paviršutiniškai, nesugeba „skaityti tarp eilučių“, nėra pakankamai išlavėjęs giluminis žvilgsnis, be to, nėra literatūros teksto analizės įgūdžių (5 – 6 ir dar 7 – oje klasėje dar nereikalaujama) (pagal išsilavinimo standartus 9 – 10 klasių koncentre mokiniai jau moka įžvelgti ir gilumines teksto prasmes, sugeba tekstą analizuoti vartodami literatūros sąvokas, pasitelkti reikiamus kontekstus, sieti su kitais tekstais, kūrinius lyginti, įžvelgti problemas). 5 – 6 koncentro klasėse jie skaito dar ne itin sudėtingus, chronologiškai žiūrint į literatūros istoriją, nedaug nutolusios nuo tradicinės prozos, paprastesnius, nedidelės apimties kūrinėlius atsižvelgiant į žanrus ir jų specifiškumą, pvz.: noveles, apsakymus. Aukštesniosiose klasėse kūriniai sudėtingėja, apimtis didėja, formuojamos vis sudėtingesnės sąvokos, siūloma skaityti ne tik noveles, apsakymus, bet ir apysakas bei romanus (I. Šeiniaus „ Kuprelis“, V. M. – Putino „ Altorių Šešėly“, A. Vaičiulaičio „Valentina“, B. Sruogos „Dievų miškas“, A. Škėmos „Balta drobulė“ ir kiti).

Skaitydami moderniąją prozą, mokiniai dažnai susiduria su jos suvokimo problema. Pirmiausia yra sudėtinga nusakyti veikėjų išgyvenimus, regėjimus, patyrimus, nes jie paprastai yra nematomi, vidiniai, o ne išoriniai, nupasakojami autoriaus, kaip kad tradicinėje prozoje. Taip pat dažnai kyla problema išmokyti mokinius ne tik pamatyti, bet ir nusakyti vaizduojamo veikėjo dvasinę būseną, kuri dažniausiai būna labai prieštaringa, o jo poelgiai sunkiai paaiškinami, nuspėjami iš paslėptų detalių. Veikėjui mažai dalyvaujant veiksmuose, sudėtinga užduotis mokiniams tampa nusakyti pagrindinius įvykius, įvardyti veikėjo vidiniame pasaulyje vykstančias permainas.

Mokiniams taip pat yra sudėtina suprasti bei analizuoti kūrinius, kuriuose yra sprendžiamos egzistencinės problemos (A. Kamiu „Svetimas“ arba „Maras“), kuriuose rodoma žmogaus destrukcija (A. Škėma „Balta drobulė“ ir kt.). Pereinant nuo tradicinės prozos skaitymo prie modernios, gali atsirasi suvokimo sunkumų, nes mokiniai ne iš karto perpranta, pavyzdžiui neįprastą pasakojimo techniką: sąmonės srautą, menamąją tiesioginę kalbą (J. Apučio novelės, R. Granausko, V. Juknaitės kūrinėliai, taip pat S. Šaltenio, B. Vilimaitės novelės, vėl gi galima priskirti ir A. Škėmą bei kitus, kai kuriuos jau anksčiau minėtus autorius). Pakitusi žmogaus koncepcija (pabrėžiama prigimtis, pasąmonė, iracionalumas), charakterio kaita: nuo vientiso prie fragmentiško, nevienareikšmiško personažo – visa tai mokiniams nauja ir sunkiai perprantama, nes tam reikia ne tik papildomų literatūrinių žinių, bet ir įžvalgaus analitinio žvilgsnio.

Modernistinėje prozoje pasaulis taip pat kitoks, nei tradicinėje: čia vyrauja groteskas, fantastika, kartais naudojama sapno technika, regėjimas. Kinta ir prozos kalba – įvedamas polifoniškumas.

Taip pat moderniojoje prozoje kinta laiko tėkmė. Tradicinėje prozoje vyraujantį laiką keičia cikliškas. Su laiku labai siejasi erdvė: ji modernioje prozoje paprastai yra kontrastinga, kintanti, kartais net suskaldyta ir kartais net nuo laiko nepriklausoma, ko visai nerasime tradicinėje prozoje.

Taigi modernios prozos skaitymui mokykloje mokiniai turėtų būti ruošiami palaipsniui, pirmiausiai aptarus pagrindines sąvokas, būtinas kūrinio skaitymui ir analizei, taip pat mokytojas daugiau dėmesio turėtų skirti pirminiam suvokimui.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Žyma: J. Aputis

J. Aputis „Nesmagu, kad liekat vienas” – literatūros pamoka 7 klasėje

Modernios prozos skaitymo ir suvokimo specifiškumas pagrindinėje mokykloje