Paieška
Prenumeruoti
Facebook
Kategorijos
-
Paskutiniai įrašai
- Antanas Salys
- Pranas Skardžius
- Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga (II dalis)
- Lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga (I dalis)
- Jonas Jablonskis
- Lietuvių kalbininkas ir kunigas Kazimieras Jaunius
- Lietuvių poetas ir kalbininkas Antanas Baranauskas
- Reikalavimai pamokų tvarkaraščiui sudaryti
- Emigracijos tema XXI a. pradžios prozoje
- Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (II dalis)
Archyvas
Nuorodos
- Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
- Gimtasis žodis
- Klasikinė lietuvių literatūros antologija
- Kompiuterinės lingvistikos centras
- Lietuvių kalbos institutas
- Lietuvių kalbos kompiuterinė mokymo priemonė
- Lietuvių kalbos žodynas
- Lietuvių literatūros enciklopedija
- Lietuvių literatūros enciklopedija (2)
- Sinonimų žodynas
- Šiuolaikinės lietuvių literatūros antologija
- Tarptautinių žodžių žodynas
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Žymos archyvas: Jacques Derrida
Jacques Derrida: pleištas
Erdvės ir laiko patirties kilmė – tas skirties raštas, tas pėdsako audinys – įgalina erdvės ir laiko skirtį artikuliuotis. Ši artikuliacija leidžia grafinei grandinei prisitaikyti prie kalbėjimo grandinės. Skirtis yra artikuliacija. Šneka pasaulyje yra įsišaknijusi pasyvume, kurį metafizika vadina jusliškumu. … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: archiraštas, erdvė, Jacques Derrida, laikas, pėdsakas, raštas, Saussure, ženklas
Komentarų: 1
Jacques Derrida: išorė yra vidus
Ne taip svarbu, ar iš tiesų raidynas yra giminiškas ideografiniam raštui. Dėl to labai ginčijasi rašto istorikai. Svarbu tai, kad raidinio rašto ribose jokio reprezentacinio, panašumo ar simbolinio santykio. Taigi Saussure‘as niekada negalėjo galvoti, kad raštas yra sakytinės kalbos atvaizdas, … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Apie gramatologiją, Jacques Derrida, Kalba, pėdsakas, raštas, Saussure, ženklas
Komentarų: 1
Jacques Derrida: išorė ir vidus
Remdamasis Vakarų tradicija, ne tik teoriškai, bet ir praktiškai nustatančia šnekos ir rašto santykį, Saussure‘as pripažįsta raštui vien siaurą ir išvestinę funkciją. Siaurą, nes raštas yra tik vienas iš daugelio būdų, kuriais įvykiai gali pasirodyti kalboje, o jos esmė, kaip, … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Apie gramatologiją, Jacques Derrida, Kalba, kalbotyra, Saussure, ženklas, žodis
Komentarų: 0
Jacques Derrida: kalbotyra ir gramatologija
Rašto sąvoka turėtų apibrėžti mokslo lauką. Bet ar mokslininkai gali jį nustatyti nepaisydami visų išankstinių istorinių-metafizinių apibrėžčių? Ką visų pirma galėtų reikšti rašto mokslas, jei pripažįstama: 1) kad pati mokslo idėja gimė tam tikroje rašto epochoje; 2) kad ji buvo … Skaityti toliau
Jacques Derrida „Apie gramatologiją“: rašytinė būtis
Nietzsche smarkiai prisidėjo prie signifikanto išlaisvinimo iš jo priklausomybės nuo logoso arba jo kildinimo iš logoso bei su juo susijusios tiesos. Skaitymas, taigi ir raštas, tekstas Nietzschei yra „pirminiai“ veiksmai tokios prasmės atžvilgiu, kurios jie visų pirma neturi perrašyti ar … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Apie gramatologiją, būtis, filosofija, Hėgelis, Jacques Derrida, Logosas, raštas, ženklas
Komentarų: 3
Jacques Derrida „Apie gramatologiją“: signifikantas ir tiesa
Aristoteliui „balsu išreikšti garsai yra sielos būsenų simboliai, o užrašyti žodžiai – balsu išreikštų žodžių simboliai“, kadangi balsas – pirmųjų simbolių kūrėjas – yra esmingai susijęs su siela. Tarp būties ir sielos, daiktų ir jausmų turėtų egzistuoti natūralaus vertimo ar … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra
Žymos: Apie gramatologiją, Jacques Derrida, Kalba, raštas, signifikantas, ženklas
Komentarų: 2
Jacques Derrida „Apie gramatologiją“: raštas iki rašto
Pirmoji knygos „Apie gramatologiją“ esė „Raštas iki rašto“ stambiais bruožais nubrėžia teorinę matricą. Ji nurodo tam tikrus istorinius orientyrus ir pasiūlo keletą kritinių sąvokų. Mokslo ir rašto idėjos – taigi ir rašto mokslo idėja – mums turi prasmę tik atsiradus … Skaityti toliau