Paieška
Prenumeruoti
Facebook
Kategorijos
-
Paskutiniai įrašai
- Jonas Jablonskis
- Lietuvių kalbininkas ir kunigas Kazimieras Jaunius
- Lietuvių poetas ir kalbininkas Antanas Baranauskas
- Reikalavimai pamokų tvarkaraščiui sudaryti
- Emigracijos tema XXI a. pradžios prozoje
- Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (II dalis)
- Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (I dalis)
- Realistinės vaikų literatūros tendencijos XX a. II pusėje (II dalis)
- Realistinės vaikų literatūros tendencijos XX a. II pusėje (I dalis)
- Filosofinė – poetinė pasaka (II dalis)
Archyvas
Nuorodos
- Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
- Gimtasis žodis
- Klasikinė lietuvių literatūros antologija
- Kompiuterinės lingvistikos centras
- Lietuvių kalbos institutas
- Lietuvių kalbos kompiuterinė mokymo priemonė
- Lietuvių kalbos žodynas
- Lietuvių literatūros enciklopedija
- Lietuvių literatūros enciklopedija (2)
- Sinonimų žodynas
- Šiuolaikinės lietuvių literatūros antologija
- Tarptautinių žodžių žodynas
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Žymos archyvas: Kalba
Magiškasis DISKURSO terminas
Tekstas – tai kas parašyta; Diskursas – tai, kas pasakyta – situacijos padarinys (teksto vienetas). Pastaraisiais metais dažnai vartojamas žodis DISKURSAS. Ši sąvoka į lietuvių kalbą atėjo iš semantikos darbų ir tapo magišku terminu. Vartojamas nesusimąstant, ką reiškia. Labai dažnai … Skaityti toliau
Anekdotai ir frazeologizmai apie žydus (2 dalis)
Šių dienų anekdotuose žydų vaizdavimas yra šiek tiek pakitęs. Tai greičiausiai lėmė istorinės aplinkybės – atsivėrę valstybių sienos leidžia laisvą žmonių ir prekių judėjimus, prekybos verslą perėmė verslo įstaigos, o žydai lyg ir liko be darbo. Tačiau net ir tokiuose … Skaityti toliau
Kategorijos: Kalba
Žymos: anekdotas, frazeologizmas, Kalba, papročiai, tautosaka, žydai
Komentarų: 5
Anekdotai ir frazeologizmai apie žydus (1 dalis)
Iki XX a. anekdotų žanras Lietuvoje nebuvo populiarus. Kaip ir kituose tautosakos žanruose, taip ir anekdotuose, buvo minimos tos populiarios tautos kaip žydai, čigonai ir vokiečiai. Pasikeitus politinei situacijai, po antrojo pasaulinio karo, į anekdotų areną atėjo rusai, čiukčiai, gruzinai, … Skaityti toliau
Kategorijos: Kalba
Žymos: anekdotas, frazeologizmas, Kalba, papročiai, religija, tautosaka, žydai
Komentarų: 5
Anekdotas ir frazeologizmas – lietuvių kultūros reiškiniai
Tautos mentalitetas, kultūra – tai tautos savastis, kuri formuojasi visą jos gyvavimo laikotarpį. Bendriausia prasme tautos mentalitetu yra vadinama „tam tikrų tautos psichinių ypatybių ir charakterio bruožų visuma“. Ta ypatybių ir charakterio bruožų visuma glaudžiai persipina tautos kultūroje. Kultūra paprastai … Skaityti toliau
Pasakojimas ir pasakotojas
Tradiciškai pasakojimas suprantamas kaip tikrų ar išgalvotų istorijų detalus pateikimas, kurio tikslas yra informuoti ir pamokyti skaitytoją. Nuoseklaus pasakojimo tradicija ilgainiui yra griaunama: išplėtojami įvykių komentarai, pailginami dialogai ir pan. Skiriamas tradicinis ir modernus pasakojimas. Tradiciniame veiksmą nulemdavo moraliniai veikėjų … Skaityti toliau
Kategorijos: Literatūra, Pagalba mokiniui
Žymos: fabula, Kalba, Literatūra, pasakojimas, pasakotojas, siužetas
Komentarų: 5
Referencija Antano Škėmos romane „Balta drobulė“ – išvados
Referencijos sąvoka suprantama ne vienodai. Tokį supratimą lemia skirtinga įvardžių semantika. Referencija sakinius susieja konkretesnės reikšmės įvardžiais (pvz.: ten, tada, aš, jie, šis ) nei substitucija. Viena dažniausių tirtame fragmente vartojamų sakinių siejimo priemonių – referencija. Šios siejimo priemonės dažnumą … Skaityti toliau
Kategorijos: Kalba
Žymos: Antanas Škėma, Balta drobulė, Kalba, referencija, Sakinių siejimas
Komentarų: 1
Parodomosios referencijos vartojimo apžvalga
Parodomoji referencija – sakinių siejimo priemonė, reiškiama parodomaisiais įvardžiais (pvz.: šis, ši, tas, anas ir t.t.). Parodomoji referencija reiškiama įvardžiais šis, ši, keli ir du. A. Škėmos romano Balta drobulė teksto fragmente įvardžiai beveik tolygiai vartojami kartu su asmenį ir … Skaityti toliau
Kategorijos: Kalba
Žymos: Antanas Škėma, Balta drobulė, Kalba, referencija, Sakinių siejimas
Komentarų: 0
Laiko referencijos vartojimo polinkiai
Laiko referencija – sakinių siejimo priemonė, kurios gramatinė raiška yra laiką reiškiantis įvardis (pvz.: dabar, tada ir t.t.). Laiko referencijos vartojimo polinkius labiau lemia semantika. Jos pavartojimo atvejų rasta nedaug (4), bet tai, kad vyrauja būtasis ir esamasis laikas, įtakos … Skaityti toliau
Kategorijos: Kalba
Žymos: Antanas Škėma, Balta drobulė, Kalba, referencija, Sakinių siejimas
Komentarų: 0
Asmeninės referencijos potipių vartojimas
Asmeninė referencija tirtame tekste reiškiama asmeniniais įvardžiais (pvz.: „Antanas Garšva įeina į peroną. <…> Jis žingsniuoja apytuščiu peronu.“ (ŠkėmBD 7); „Aš prisimenu senelio kapeliono žodžius mums, vaikučiams: <…>. O, kaip mes neapkentėm pirmojo mokinio!“ (ŠkėmBD 11); „Daktaras Ignas ir pats … Skaityti toliau
Kategorijos: Kalba
Žymos: Antanas Škėma, Balta drobulė, Kalba, referencija, Sakinių siejimas
Komentarų: 0
Asmeninė referencijos raiška
Pagal tai, ką įvardis „jis“ pakeičia, galima matyti, ar vartojama tikrai referencija (ar pasak A. Rosino – substitucija). Vis gi, daugeliu atvejų asmeninis įvardis jis (24 atvejais is 300 sakinių) pakeičia asmenį (dažniausiai Antaną Garšvą, rečiau – daktarą Igną). Asmenį … Skaityti toliau
Kategorijos: Kalba
Žymos: Antanas Škėma, Balta drobulė, Kalba, referencija, Sakinių siejimas
Komentarų: 0