Paieška
Prenumeruoti
Facebook
Kategorijos
-
Paskutiniai įrašai
- Jonas Jablonskis
- Lietuvių kalbininkas ir kunigas Kazimieras Jaunius
- Lietuvių poetas ir kalbininkas Antanas Baranauskas
- Reikalavimai pamokų tvarkaraščiui sudaryti
- Emigracijos tema XXI a. pradžios prozoje
- Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (II dalis)
- Lietuvių vaikų literatūros raidos bruožai (I dalis)
- Realistinės vaikų literatūros tendencijos XX a. II pusėje (II dalis)
- Realistinės vaikų literatūros tendencijos XX a. II pusėje (I dalis)
- Filosofinė – poetinė pasaka (II dalis)
Archyvas
Nuorodos
- Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
- Gimtasis žodis
- Klasikinė lietuvių literatūros antologija
- Kompiuterinės lingvistikos centras
- Lietuvių kalbos institutas
- Lietuvių kalbos kompiuterinė mokymo priemonė
- Lietuvių kalbos žodynas
- Lietuvių literatūros enciklopedija
- Lietuvių literatūros enciklopedija (2)
- Sinonimų žodynas
- Šiuolaikinės lietuvių literatūros antologija
- Tarptautinių žodžių žodynas
- Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Žymos archyvas: Kalba
Fonografija (III dalis)
<—- Kipro skiemeninis raštas. Jis buvo paplitęs Kipre VI – III a. pr. Kr. Kipriečiai rašė ir dešinės į kairę. BUGIJŲ raštas. Juo buvo rašoma Indonezijoje. Yra teigiama, kad graikai raides perėmė iš finikiečių, nes palikti ir pastarųjų raidžių pavadinimai. … Skaityti toliau
Fonografija (II dalis)
Ankstesnis arabų raštas vadintas SEBĖJŲ. Jis egzistavo Arabijos p-lį V a. pr. Kr. iki V a. po Kr., Persijoje, Tiurkų Kaganuose, Sogdiane, Charerme. Graikų abėcėlė. Dabartinio arabų rašto pavyzdys. Raštas turi 28 ženklus ir 120 stilių. Jis kilęs iš aramėjų … Skaityti toliau
Fonografija (I dalis)
FONOGRAFIJA – tai raštas, kuriame atskiri ženklai (fonogramos) žymi jau žodžių elementus – skiemenį, fonemas. <—- Kaano žemėse gyvavęs aramėjų raštas išnyko IV a. pr. Kr. Tai FINIKIEČIŲ rašto ženklai. —–> Jų raštą sudarė 22 ženklai, žymėję priebalsius ir pusbalsius.Šiuos … Skaityti toliau
Ideografija (II dalis)
Korėjiečių hieroglifų pavyzdys: Kai kurie egiptiečių simboliai naudojami kaip ideogramos. Šį raštą senovės graikai vadino hieroglifais. Juos sukūrė (IV tūkst. pr.m.e.prad.) Šumerų civilizacija. Raštmenys buvo naudojami sen. Egipte. ROSETOS AKMUO. Ant akmens yra trijų kalbų užrašai: egiptiečių hieroglifais, graikiškai ir … Skaityti toliau
Ideografija (I dalis)
IDEOGRAFIJA – tai toks raštas, kai atskiras ženklas žymi tam tikrą sąvoką. Egiptiečių, šumerų ir kinų ideogramų pavyzdžiai: Šumerų raštas buvo naudojamas P. Mesopotamijoje, senovės Egipte. Hetitų ideogramos naudotos II tūkstantmetyje pr. Kr. Jų raštą iššifravo Groznas. Tokio pobūdžio raštas … Skaityti toliau
Piktografija ir daiktinis raštas (II dalis)
Valiulio akmuo buvo rastas Karališkių kaimo miške. Jis yra siejamas su saulės kultu. 1. Mesopotamijoje, Altajuje rasta piktograma vaizduoja vežimus. 2. Tian Šajuje taip atrodė ugnies garbinimas. 1. Priešistoriniai schematiniai atvaizdai rasti Kalifornijoje buvo naudojami ir Š. Amerikoje. 2. Nuzulinti … Skaityti toliau
Piktografija ir daiktinis raštas (I dalis)
PIKTOGRAFIJA – tai toks raštas, kai tam tikrais piešinėliais išreiškiama kokia nors mintis, perteikiama informacija. Tai pats seniausias rašto, kaip tokio, pavyzdys. Piktografinio rašto atšaka yra laikomas daiktinis raštas – daiktaraštis. Daiktaraštis – tai mintis, išreikšta daiktais. Keletas piktografijos raštų … Skaityti toliau
Dialogo analizė
Mažiausiu dialogo vienetu laikomos dvi glaudžiai susijusios replikos – stimulas ir reakcija. Jos paprastai yra kuriamos skirtingų pašnekovų (adresanto ir adresato). Stimulas ir reakcija sudaro ciklą, kuris yra baigta vienas po kito einančių kalbėjimo žingsnių seka (kalbėjimo žingsnis gali būti … Skaityti toliau
Kategorijos: Kalba
Žymos: dialogas, Kalba, Petras Cvirka, reakcija, stimulas, tyrimas, Vytautas Bubnys
Komentarų: 0