Žymos archyvas: kirtis

Pranas Skardžius

Parašė: Inga. Paskelbta: 2012-02-15

Pranas Skardžius gimė Kupiškio rajone (1899- 1975), Subačiuje valstiečių šeimoje. Anksti netekęs tėvo, jis patyrė karčią našlaičio dalią. Labai gabus ir darbštus jaunuolis, remiamas vietinių šviesuolių ir giminaičių, iš pradžių mokėsi Panevėžio gimnazijoje, 1923-25 m. studijavo Kauno, 1925-29 metais Leipcigo … Skaityti toliau →

Kategorijos: Kalba, Pagalba mokiniui | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , | Komentarų: 0

Lietuvių kalbininkas ir kunigas Kazimieras Jaunius

Parašė: Inga. Paskelbta: 2012-01-24

Kazimieras Jaunius – lietuvių kalbininkas, kunigas. Gimė netoli Kvėdarnos (Šilalės rajone), valstiečių šeimoje. Rašto mokėsi lenkiškoje Rietavo pradinėje mokykloje, paskui Telšių progimnazijoje ir Kauno gimnazijoje. 1871 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. Lietuvių kalbą čia jam dėstė A. Baranauskas, su … Skaityti toliau →

Kategorijos: Kalba, Pagalba mokiniui | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , | Komentarų: 0

Lietuvių poetas ir kalbininkas Antanas Baranauskas

Parašė: Inga. Paskelbta: 2012-01-20

Antanas Baranauskas – lietuvių poetas, kalbininkas, be galo prieštaringa asmenybė. Iš pradžių Baranauskas rašė: „Pirmieji tiesos spinduliai mano prote lietuviškai praspindo; pirmieji širdies jausmai man lietuviškai krūtinę sukaitino, sudrebino. Mane motulė lietuviškai supdama lyliavo, auklėtoja lietuviškai pasakas sakydavo. Pirmosios dainos … Skaityti toliau →

Kategorijos: Kalba, Pagalba mokiniui | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , | Komentarų: 0

Lietuvių kalbos kirtis ir priegaidė

Parašė: Inga. Paskelbta: 2009-03-08

Kirtis – tai vieno skiemens paryškinimas žodyje tarp kitų to žodžio skiemenų. Skiemuo, kuris yra labiau paryškinamas, vadinamas kirčiuotu skiemeniu, o visi kiti, kurie nekirčiuoti – nekirčiuotais skiemenimis. Kirčiuotas skiemuo paprastai tame žodyje yra tariamas stipresniu, pakeltu balsu, tvirčiau. Nuo … Skaityti toliau →

Kategorijos: Kalba, Pagalba mokiniui | Žymos: , , , , , , | Komentarų: 4

Eilėdarų rūšys (3)

Parašė: Inga. Paskelbta: 2009-01-05

SINKOPIS Yra tarpinis variantas tarp klasikinės silabotonikos ir verlibro. Metrinis pagrindas – dėsningas kirčio kitimas eilutėje. Nuo silabotonikos sinkopį skiria tarpkirtiniai intervalai, pasitaikantis lagoedas (metro kitimas eilutės viduryje), varijuojančios klauzulės. VERLIBRAS Tai pati moderniausia ir laisviausia eilėdara, kuri neturi vieningo … Skaityti toliau →

Kategorijos: Literatūra | Žymos: , , , , | Komentarų: 1

Eilėdarų rūšys (2)

Parašė: Inga. Paskelbta: 2009-01-05

SILABINĖ EILĖDARA Skiemeninė eilėdara. Metrinis pagrindas – dėsningai kintantis skiemenų skaičius eilutėse. Ši eilėdara nesirūpina kirčio principu. Ši eilėdara buvo patogi toms kalboms, kurios turi fiksuotą kirtį ( latvių k., lenkų k.). Lietuvių kirtis yra laisvas. Mums ši eilėdara visai … Skaityti toliau →

Kategorijos: Literatūra | Žymos: , , , , , | Komentarų: 5

Eilėdarų rūšys (1)

Parašė: Inga. Paskelbta: 2009-01-05

LIAUDIES DAINŲ EILĖDARA. Jos metrinis pagrindas – meniškumas, t.y. kirčio ir skiemens skaičiaus priklausymas nuo  melodijos. Pačiose seniausiose dainose vyraujantis principas buvo melodinis, o 17 a. pr. atsiranda skiemenų skaičiaus bruožai. 19 a. pr. atsiranda kirčio principas. ANTIKINĖ EILĖDARA. Metrinis … Skaityti toliau →

Kategorijos: Literatūra | Žymos: , , , , , , , , | Komentarų: 2

Eilėdara

Parašė: Inga. Paskelbta: 2009-01-05

Nuo poezijos gyvavimo pradžios susiformavo daug eilėdarų. Jos susiklostė pagal tris principus: 1.    skiemens kirtį (dėsningą kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų kaitą eilutėse) 2.    pagal skiemens trukmę (dėsningą trumpųjų  – ilgųjų skiemenų kaitą eilutėje) 3.    pagal skiemenų skaičių. Tautos laikėsi šių … Skaityti toliau →

Kategorijos: Literatūra | Žymos: , , , , | Komentarų: 3