Žymos archyvas: kultūra

Emigracijos tema XXI a. pradžios prozoje

Apžvelgiami kūriniai: A. Šileikos „Bronzinė moteris“, A. Matulevičiūtės „Ilgesio kojos“, B. Jonuškaitės „Baltų užtrauktukų tango“. ◊   ◊   ◊ Emigracijos tema Lietuvai niekada nebuvo svetima, jau XX a. pr. Krėvė parašė apsakymą pavadinimu „Vis toji Amerika, kad ji prasmegtų“, Lazdynų Pelėda … Skaityti toliau

Kategorijos: Literatūra | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , | Komentarų: 0

Periodizacijos problemiškumas: kultūros srovės (II dalis)

BAROKAS. Susiformavo XV a. pradžioje Italijoje, XV a. pabaigoje pasiekė centrinę Europą, o lietuvių mene gyvavo nuo XVI a. pabaigos iki XVII a. pradžios. Vėlavimas leido barokui pasireikšti išgrynintomis formomis. Jis buvo tas stilius, per kurį jau sugebėta išreikšti lietuviškas … Skaityti toliau

Kategorijos: Literatūra, Pagalba mokiniui | Žymos: , , , , , , , , , | Komentarų: 1

Reklamos pabaiga – šūkis

Reklamos struktūrinių dalių turinys pakartotinai įtvirtinamas trumpa, įspūdinga ir lengvai įsimenama pabaiga. Vienos reklamos baigiamos pateikiant adresą, telefoną, nuorodą, kur ieškoti reklamuojamos prekės, kitos – perspėjimu ar rekomendacija, trečios – trumpu ir įsimintinu šūkiu. Pastarojo tipo pabaigos – šūkiai turi … Skaityti toliau

Kategorijos: Kalba | Žymos: , , , | Komentarų: 1

Reklamos tekstas, struktūra ir poveikis

Reklamos tekstas pateikia svarbiausią informaciją, akcentuoja tas savybes, kurios geriausiai padeda parduoti, nurodo naudą, grafiškai aktualizuoja prekinį ženklą. Pagrindinis reklamos tekstas gali būti skirstomas į keletą atmainų: Pagal teksto tipą skiriamos monologinės ir dialoginės reklamos; Pagal formą – sakytinės ir … Skaityti toliau

Kategorijos: Kalba | Žymos: , , | Komentarų: 2

Reklama – visuomenės kultūros dalis

Įvairių šalių ir visuomenės struktūra yra gana skirtinga tiek socialiniu, tiek etiniu, tiek ir kultūriniu turiniu, taigi, kiekvienos šalies reklama lyg ir turėtų būti savita. To reikalauja ne tik teorinės reklamos nuostatos, bet ir naujumo principas. Kiekvienos reklamos raiška turėtų … Skaityti toliau

Kategorijos: Kalba | Žymos: , , , , , | Komentarų: 1

Meninė individualizacija ir apibendrinimas

Pasaulis atkuriamas meno kūrinyje nėra absoliučiai realus. Jis greičiau yra frikcinis – tikrovėje neegzistuojantis. Meninė kūrėjo išmonė kuria kaip ir savarankišką, niekur neegzistuojantį pasaulį. Čia veikėjas yra be savo autentiško priešistorės. Veikėjus priimame tokius, kokius matome prieš savo akis, t.y. … Skaityti toliau

Kategorijos: Literatūra | Žymos: , , , , , , | Komentarų: 0

Anekdotai ir frazeologizmai apie rusus ir gudus (2 dalis)

Frazeologizmų apie rusus lietuvių tautosaka nefiksuoja, tačiau pasitaiko vienas kitas apie gudus. Gudais bendrąja prasme yra laikomos slavų tautos (lenkai, rusai ir t.t.), todėl prie anekdotų apie rusus pravartu aptarti ir frazeologizmus apie gudus. Lyginti anekdotų ir frazeologizmų reikšmių nelabai … Skaityti toliau

Kategorijos: Kalba | Žymos: , , , , , | Komentarų: 1

Anekdotai ir frazeologizmai apie rusus ir gudus (1 dalis)

Nemaža anekdotų yra ir apie mūsų artimus kaimynus rusus. Žiūrint iš istorinės perspektyvos, juos lietuviams teko pažinti iš labai arti ir nemaža laiko, todėl šios tautos etnokultūriniai stereotipai anekdotuose itin ryškūs. Pradedant rusams būdingu girtuokliavimu, nesusikalbėjimu su kitais, nevalyvumu, technikos … Skaityti toliau

Kategorijos: Kalba | Žymos: , , , , , | Komentarų: 4

Anekdotai ir frazeologizmai apie vokiečius

Vokiečiams kaip tautai apibūdinti tiktų keletas neigiamų epitetų: jie, žiūrint iš lietuvio perspektyvos, yra kiek naivoki, kvaili, šiek tiek pasipūtę, mėgstantys pademonstruoti savo galią, neretai užsiimantys sutarčių sudarymu su Dievu, kurios neduoda rezultatų. Šiose situacijose vokietis yra „pašiepiamas“ paties aukščiausiojo: … Skaityti toliau

Kategorijos: Kalba | Žymos: , , , , | Komentarų: 2

Anekdotai ir frazeologizmai apie čigonus

Lietuvių tautosakoje ir kultūroje labai didelė anekdotų grupė yra čigonai ir jų etnokultūriniai savitumai. Anekdotus apie čigonus iš esmės galima suskirstyti į penkias grupes, arba, kitaip sakant, skirti penkis jų etnokultūrinius kitoniškumus: a) klastą, gudrumą ir apsukrumą, b) vagiliavimą, c) … Skaityti toliau

Kategorijos: Kalba | Žymos: , , , , | Komentarų: 4