„Iliados” ir „Odisėjos” stiliaus ypatumai

Stilius ir poetinės priemonės abiejose poemose nesiskiria. Svarbus vaidmuo skiriamas charakteriams kurti: visi veikėjai save charakterizuoja kalbėdami. 2/3 teksto „Iliados“ sudaro tiesioginė kalba. Autorius yra tik stebėtojas. Veikėjai į pasakojimą įvedami kaip dramoje, t.y., tiesiog įstumiami į sceną. Svarbios herojų kalbos. Smulkūs veikėjai kartais visai nekalba, o save apibūdina tylėdami.

Kai kurie tyrėjai mano, kad Homero veikėjai yra statiški (nejudrūs), nors yra ir tokių, kurie prieštarauja tokioms nuostatoms. Taigi, kalba poemose lemia stiliškumą. Homero poemose niekas nevyksta tylomis ir nėra tokių pokalbių, kur emocijos nustelbtų loginį mąstymą. Pati pasakojimo maniera taip pat būdinga epui. Neparodama autoriaus pozicija, o tai kuria objektyvumo įspūdį. Vaizdingumas kuriamas detalėmis: detalumas, smulkmeniškumas lemia Homero epitetų ir palyginimų specifiką. Palyginimai neretai yra spalvingi, įtaigūs, primena atskirus kūrinėlius. Kai kada jie panaudojami veiksmui sulėtinti. Tada skaitytojo dėmesys atitraukiamas nuo svarbių įvykių – taip apmalšinama įtampa (toks įtampos mažinimas vadinamas retardacija).

Homeras nepalieka nieko neišaiškinęs iki galo.

EPITETAI.

Kaip ir šiandien, taip ir Homero laikais epitetai tarnavo veikėjams ar daiktams apibūdinti, tačiau Homeras poemose juos vartoja norėdamas decentruoti kokią nors savybę, todėl ir daiktai ir veikėjai išlaiko pastovius epitetus, nepriklausomai nuo situacijos, pvz.: Achilas – greitakojis, laivas – greitaeigis ir t.t.

EILĖDARA.

Poemų eilėdara – hegzametras.
„Iliada“ ir „Odisėja“ yra parašytos Joniečių – Atėniečių tarme su Ajoliečių priemaišomis. (Pagrindinės Graikų tarmės: Joniečių – Atėniečių, Ajoliečių ir Doriečių).

___________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

Archajinis literatūros laikotarpis
„Iliados” ir „Odisėjos” kompozicija
Po Homerinis epas

Archajinis literatūros laikotarpis

Archajinis periodas – tai IX a. pabaiga ir VI a. pr. Kr. pabaiga. Šiuo laiku parašoma Homero „Iliada” ir „Odisėja”, pradeda formuotis lyrika.

Pagrindinis archajinio literatūros laikotarpio žanras – epas (pvz.: Homero epas “Iliada” ir “Odisėja”). Viso to ištakos yra Graikų folklore, nes epas yra susijęs su žodine tradicija. Yra skiriamos kelios pasakotojų kategorijos:

a) Pirmieji vadinami Aoidais (dainiais), kurie įvairiems pasakojimams suteikia meninę formą, kai ką hiperbolizuoja. Aoidai dažniausiai pasirodydavo ceremonijose, kuriose gyventojai aukodavo dievams. Jie pirmiausia apdainuodavo dievų žygius, vėliau deklamuodavo eiles, dainuodavo, dalyvaudavo puotose. Aoidai apdainuodavo ne tik dievus, bet ir herojus. Savo žodžiams pritardavo lyra. Vėliau šiais dainas nustelbė deklamavimas. Deklamuotojas vietoj lyros turėjo lazdą, kuri paprastai būdavo papuošta laurais. Tai buvo kaip tam tikras simbolis – dėl pastarosios deklamuotojas turėdavo teisę kreiptis į minią.

b) Pamažu giesmės tapo epais, o pasakotojai imti vadinti Rapsodais – tais, kurie sujungia giesmes. Aoidai improvizuodavo, o Rapsodai tik atlikdavo veikalą. Kai kurie iš jų tapo poetais. Rapsodiniu būdu buvo sukurta „Iliada” ir „Odisėja”. Senovės žmonės manė, kad šiuos veikalus sukūrė Rapsodas Homeras.

c) Poetų laikas.

Taigi, kaip manyti iš žmonių spėjimų, patikimų duomenų apie Homerą trūko jau antikos laikais. Tada net septyni miestai skelbėsi esą Homero tėvyne. Buvo manyta, kad graikas Homeras buvo aklasis, o literatūrologai sutarė, kad Homeras yra iš tiesų egzistavęs, gyvenęs 8 a. per. Kr. Dialektologai teigia, kad Homero gimtinė yra Smirnos miestas Graikijoje. Visi neaiškumai leido susiformuoti Homero klausimui. Tai kilo dėl istorinių duomenų stygiaus. Klausimui susiformuoti turėjo įtakos kompozicijos ir siužetų prieštaravimai. Buvo kilę abejonių, ar poemos originalios. Klausimo tema – autorystės problema.

18 a.  paplito nuomonė, kad „Iliada” ir „Odisėja” yra gilioje senovėje liaudies sukurta poezija. Vokietijos mokslininkas Volfas 1795 m. parašė ir išleido studiją „Homero įvadas”, kuriame moksliškai suformulavo Homero problemą. Veikale teigė, kad Homero epai yra įvairių giesmių, sukurtų skirtingu laiku, rinkinys, tad šios giesmės yra daugelio autorių kūrybos vaisius, iš kurių Homeras yra pats garsiausias.

Be viso to, mokslininkas teigė, kad “Iliada” pasakoja apie dešimtųjų karo metų įvykius, tačiau logiškai visi karai turėjo vykti anksčiau. Ši hipotezė skatino diskusijas ir suformavo dvi hipotezes:

a)    Analitinė hipotezė teigė, kad abu veikalai yra savarankiškų kūrinių visuma. Šios hipotezės atstovas pats Volfas.

b)    Antroji – unitarinė hipotezė, kuri yra priešinga pirmajai.

Kultūrologai yra linkę pritarti antrajai hipotezei. Jie taip pat vieningai sutaria, kad „Iliada” yra ankstesnis kūrinys, kurio sukūrimo laikas yra VIII a. pr. Kr.

__________________________

Daugiau apie tai skaitykite:

„Iliados” ir „Odisėjos” stiliaus ypatumai
„Iliados” ir „Odisėjos” kompozicija
Po Homerinis epas